Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. T., V. T. ir M. T. ieškinį atsakovui VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo ir pagal atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priešieškinį atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys A. S., M. R., AAS „BTA Baltic Insurance Company“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai G. T., V. T. ir M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-08-26 sprendimo Nr.56-20 dalį, kuria buvo atmestas ieškovų prašymas atlyginti žalą; 2) priteisti ieškovei G. T. 23 169,60 Eur neturtinei ir 40 686,98 Eur turtinei žalai atlyginti; 3) priteisti ieškovams V. T. ir M. T. po 11 584,80 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė priešieškiniu prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-08-26 sprendimo Nr.56-20 dalį, kuria nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos, suteiktos I. T., buvo nekokybiškos.

Ieškovai nurodė, kad I. T. (ieškovės vyrui bei ieškovų tėvui) VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (dabar – VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) 2009-04-28 buvo atlikta apendicito operacija, 2009-05-04 I. T. mirė. Ieškovai teigia, kad I. T. mirtį sukėlė neteisėti atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų veiksmai ir neveikimas. Buvo pasirinkta netinkama infekuoto apendicito operacijos technika: pjūvio didinimas operacijos metu, aklinas žaizdos užsiuvimas vietoje drenavimo. Po operacijos nuolat blogėjanti I. T. bendra būklė, lokalios infekcijos plėtimasis rodė, kad vystosi pooperacinės pūlingos komplikacijos. Tačiau iki 2009-05-03 nebuvo atidžiai sekama I. T. būklė, nebuvo atlikti reikiami tyrimai infekcijos židiniui nustatyti. Besiplečianti infekcija sukėlė daugelio organų nepakankamumą, sunkų sepsį, dėl ko I. T. mirė.

Vilniaus apygardos teismas 2015-10-06 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė neteisėtų atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų veiksmų teikiant I. T. sveikatos priežiūros paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą dėl žalos, jos dydžio, priežastinio ryšio nustatymo, nesprendžiant dėl atsakovo gydytojų neteisėtų veiksmų (atsakovo gydytojų neteisėti veiksmai/neveikimas buvo konstatuoti apeliacinės instancijos teismo) grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, jog neįrodyti atsakovo gydytojų neteisėti veiksmai, nepasisakė dėl ieškovų prašomos priteisti žalos pagrįstumo ir jos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Kaip jau nurodyta, Lietuvos apeliacinis teismas 2016-06-06 nutartyje konstatavo, kad atsakovo gydytojų veiksmai, teikiant I. T. sveikatos priežiūros paslaugas, neatitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo standarto, o I. T. mirties priežastis buvo ūmaus flegmoninio kirmėlinės ataugos uždegimo komplikacijos – retro peritoninio tarp dešiniojo šoninio kanalo, pilvaplėvės priekinės pilvo sienos minkštųjų audinių ir raumenų, dubens minkštųjų audinių, kapšelio ir dešinio juosmens raumens flegmona su nekrozės židiniais, sepsis, septinis šokas, daugybinės kraujosrūvos minkštuosiuose audiniuose, miokardo, kepenų, inkstų didelio laipsnio distrofija, dinaminis paralitinis žarnų nepraeinamumas, hipostatinis plaučių uždegimas, t.y. laiku nenustačius ligos komplikacijų, nepaskiriant reikalingų gydymo veiksmų ir jų pavėluotai imantis. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad I. T. galimybė išgyventi ir išvengti negrįžtamų pasekmių būtų padidėjusi, jeigu kraujo užkrėtimas (sepsis) būdų diagnozuotas ankščiau, negu tai buvo padaryta, jeigu būtų atlikti reikalingi medicininiai tyrimai – kraujo, kompiuterinės topografijos, ir skirtas adekvatus gydymas (CPK 182 str. 2 p.).

Esant nustatytiems atsakovo gydytojų neteisėtiems veiksmams/neveikimui nėra pagrindo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-08-26 sprendimo Nr.56-20 dalies, kuria nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos, suteiktos I. T., buvo nekokybiškos. Todėl prieškieškinys atmestinas.

Ieškovė prašo atlyginti 140 484 Lt (40 686,98 Eur) turtinę žalą.

Ieškovė nurodė, kad I. T. vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 2 036 Lt per mėnesį. Ieškovė, kaip I. T. sutuoktinė, turi teisę į pusę šio atlyginimo, t.y. į 1 018 Lt. Statistikos departamento prie Lietuvos Vyriausybės duomenimis 2008 m. vidutinė tikėtina vyro gyvenimo mieste trukmė buvo 67,5 m. I. T. mirė 56 m. amžiaus. Skirtumas yra 11,5 m. arba 138 mėn. Todėl atlygintina turtinė žala yra 140 484 Lt (40 686,98 Eur).

Pagal žalos padarymo metu galiojusios redakcijos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str. 1, 3 d. sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Žala atlyginama pacientui, o pacientui mirus – mirusiojo išlaikomiems arba jo mirties dieną turėjusiems teisę gauti jo išlaikymą mirusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniui, nedarbingiems tėvams ir kitiems faktiniams nedarbingiems išlaikytiniams bei mirusiojo vaikui, gimusiam po jo mirties. Pagal CK 6.284 str. 1 d. fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktiniai, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.284 str. 1 d. mirusiojo sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimą. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo (CK 3.27 str.), todėl vien aplinkybė, kad mirusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį, nei jo sutuoktinė, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad mirusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Ši prezumpcija grindžiama tuo, kad įstatymo nustatytas savo materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę. Apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl mirusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-405/2014, 215-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-111/2015 ir kt.).

Iš VSDFV 2016-06-28 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA-P21-16630, taip pat iš UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2010-05-04 pažymos Nr. 2-1625 (1 t., 31 b.l.) matyti, kad I. T. iki mirties pastoviai dirbo UAB „Vilniaus lokomotyvų depas“, jo vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 2 023 Lt. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji iki I. T. mirties nedirbo ne pastoviai, jos darbo užmokestis buvo žymiai mažesnis, nei I. T. darbo užmokestis (tą iš dalies patvirtina VSDFV 2016-09-19 pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA-P21-22648 esantys duomenys apie ieškovės draudžiamąsias pajamas). Ieškovė taip pat nurodė, kad iki I. T. mirties jie buvo pradėję gyvenamojo būsto remonto darbus, kurie po I. T. mirties nutrūko ir dėl sumažėjusių pajamų, ir dėl to, kad prie šių darbų nebegalėjo prisidėti I. T.. Taigi, I. T. iki mirties žymia dalimi prisidėjo prie šeimos ir ieškovės poreikių tenkinimo.

Atsakovas nurodė, kad patologinio anatominio tyrimo metu I. T. buvo nustatytos ir gretutinės diagnozės – aterosklerozė aortos IVo, vainikinių IVo stenozuojanti iki 3/4 diametro, širdies ertmių dilatadija, nutukimas, kasos audinio atrofija. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad šie gretutiniai susirgimai buvo pagrindine ūmaus flegmoninio kirmėlinės ataugos uždegimo komplikacijų, dėl kurių I. T. mirė, priežastimi ar didele dalimi įtakojo šių komplikacijų atsiradimą ir I. T. mirtį dėl šių komplikacijų. Priešingai, kaip nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2016-06-06 nutartyje, I. T. mirtį sukėlusios ūmaus flegmoninio kirmėlinės ataugos uždegimo komplikacijos laiku nebuvo nustatytos, taip pat laiku nebuvo imtasi reikalingų gydymo veiksmų. I. T. galimybė išgyventi ir išvengti negrįžtamų pasekmių būtų padidėjusi, jeigu kraujo užkrėtimas (sepsis) būdų diagnozuotas ankščiau, negu tai buvo padaryta, jeigu būtų atlikti reikalingi medicininiai tyrimai – kraujo, kompiuterinės topografijos, ir skirtas adekvatus gydymas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 40 686,98 Eur turtinei žalai atlyginti.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 80 000 Lt (23 169,60 Eur), ieškovai – po 40 000 Lt (11 584,80 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Ieškovai nurodė, kad I. T. su sutuoktine ir sūnumi M. T. gyveno viename būste, sūnus V. T. išsikėlė gyventi į kitą būstą netoliese, tačiau su I. T. matydavosi kiekvieną dieną, visi kartu tardavosi dėl gyvenimiškų reikalų sprendimo, kartu švęsdavo šeimos šventes, sūnus M. T. kartu su I. T. dirbo vienoje darbovietėje. Ieškovai dėl sutuoktinio ir tėvo mirties išgyveno didelį netekties skausmą, sunkius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, taip pat neviltį dėl negrįžtamai sugriautos bendros ateities. Ieškovų kančias didino ir tai, kad jiems asmeniškai teko stebėti I. T. fizinius skausmus bei nežinios ir baimės kančias prieš mirtį ir suvokti tų kančių priežastį – atsakovo aplaiduma.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatymo nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytas reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatymo ir teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti ir mažesnis už reikalaujamą.

Neabejotina, kad asmens mirtis sukelia artimiesiems, palaikantiems glaudų ryšį su tuo asmeniu, skaudžius dvasinius išgyvenimus, kurie dar padidėja, kai tas ryšys nutrūksta ne dėl natūralios žmogaus gyvenimo baigties, o dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų. Byloje yra duomenys (1 a t., 87-88 b.l.), kad mirtingumas nuo ūmaus apendicito yra labai mažas. Ieškovė ir I. T. santuokoje pragyveno 31 metus. Dėl I. T. mirties staiga negrįžtamai nutrūko daugelį metų puoselėti šeiminiai ryšiai, tolesnio bendro gyvenimo, kuris, atsižvelgiant į ieškovės ir I. T. amžių, dar galėjo tęstis ilgą laiką, ir pagalbos vienas kitam senatvėje lūkesčiai. Tačiau ieškovei priteistas 40 686,98 Eur turtinės žalos atlyginimas, kompensuoja dalį dėl I. T. mirties negautų pajamų, taip iš dalies kompensuojant nepatogumus, netekus I. T. materialinės ir fizinės paramos šeimoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Atsakovai M. T. ir V. T. yra pilnamečiai, jiems I. T. mirties metu buvo atitinkamai 30 m. ir 23 m. Tokio amžiaus asmenims tėvo vaidmuo asmenybės formavimesi nėra toks svarbus kaip vaikystėje ar paauglystėje. Byloje nėra pateikti įrodymai apie ypatingai artimus ieškovų ir I. T. ryšius. Kita vertus, nėra paneigti ieškovų nurodyti artimi ieškovų ir I. T. santykiai, tuo labiau, kad ieškovai ir I. T. gyveno tame pačiame mieste/būste. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo kiekvieno iš ieškovų naudai priteistinas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal CPK 93, 96 ir 98 str. nuostatas.

Ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 1 442 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintų ieškinio turtinių reikalavimų sumą. Atsakovo priešieškinį atmetus, atsakovo išlaidos žyminiam mokesčiui už priešieškinį nekompensuotinos.

Atsakovas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 2 300 Lt (666,13 Eur) ekspertų darbui apmokėti. Už ekspertų darbą iš šios sumos buvo sumokėta 2 207 Lt (639,19 Eur), likusi suma atsakovui buvo grąžinta. Ekspertizė buvo paskirta bylos dalyje dėl atsakovo gydytojų veiksmų teisėtumo/neteisėtumo. Pripažinus atsakovo gydytojų veiksmus/neveikimą neteisėtais, atsakovui nekompensuotinos išlaidos ekspertų darbui apmokėti.

Atsakovas už advokato pagalbą sumokėjo 533,46 Eur. Šioje byloje ginčas iš esmės vyko dėl atsakovo gydytojų veiksmų teisėtumo/neteisėtumo, ši bylos dalis pareikalavo daugiausia advokato darbo ir laiko sąnaudų. Ieškovų reikalavimas pripažinti atsakovo gydytojų veiksmus neteisėtais, taip pat reikalavimas atlyginti turtinę žalą, buvo visiškai patenkinti. Atsakovas argumentų ir įrodymų, susijusių su prašymu atlyginti neturtinę žalą, faktiškai neteikė, todėl darytina išvada, kad šioje bylos dalyje advokato darbo ir laiko sąnaudų faktiškai nebuvo patirta. Be to, galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismo nuožiūrai (atsižvelgiant į įstatymo ir teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus). Todėl atsakovo patirtos išlaidos už advokato pagalbą šios bylos atveju nekompensuotinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. T. iš atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 40 686,98 Eur turtinei ir 13 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovams V. T. ir M. T. iš atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės valstybės naudai 1 442 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.