- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- I-5083-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03204-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas D. K., atstovaujamas advokatės Z. M. (2019 m. rugsėjo 5 d. atstovavimo sutartis (b. l. 7)), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno daugkartinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui D. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) išduoti pareiškėjui vizą (b. l. 1–2).
2. Pareiškėjas paaiškina, jog skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta išduoti vizą, motyvuojant, kad pareiškėją viena ar kelios valstybės narės laiko keliančiu grėsmę vienos ar kelių valstybių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai.
3. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikoje jis nėra teistas, tačiau šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl (duomenys neskelbtini). Teismo procesas nėra pasibaigęs, pareiškėjas dalyvauja teismo posėdžiuose. Pareiškėjo teigimu, jam nepagrįstai ribojama teisė teikti kasacinį skundą, atsisakius išduoti vizą. Mano, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
II
Atsakovė Užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–17).
1. Pažymi, jog pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Ambasadą prašydamas išduoti ne Lietuvos Respublikos vizą, o Šengeno daugkartinę vizą.
1.1. 2019 m. rugpjūčio 19 d. konsulas kreipėsi tarnybinės pagalbos į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Policijos departamentas pateikė rekomendaciją neišduoti pareiškėjui vizos, nurodant, jog jis 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už du sunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą, todėl pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
1.2. Pareiškėjas nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe (duomenys neskelbtini) (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę), apie kelionės deklaruotą tikslą – turizmą pagrindžiančius įrodymus (maršrutą, gyvenamąją vietą ir kita), kodėl vykti turizmo tikslu reikalinga Šengeno viza.
2. 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo priimtas skundžiamas Sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą. Sprendimo priėmimo pagrindas – Bendrijos vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis.
3. Pažymi, jog kompetentingos institucijos privalo vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų būti nustatyta, ar yra Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtinto Vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Pareiškėjas, atsakovės vertinimu, netinkamai aiškina teisės normas bei teisminėje praktikoje suformuotas taisykles, kuriose nustatyta konsulo diskrecija vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, o konsului, kilus pagrįstoms abejonėms, priimti sprendimą atisakyti išduoti vizą. Pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes Ministerijai, konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1.1. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą. Kelionės tikslu nurodė turizmą (b. l. 18–21).
1.2. Iš į bylą pateikto Užsieniečio registro vizų modulio duomenų apie pareiškėją (b. l. 23–24) matyti, jog prašymo nagrinėjimo metu buvo atlikta konsultacija su Policijos departamentu, kuris 2019 m. rugpjūčio 27 d. informavo, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už du sunkius nusikaltimus – pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalį, pagal BK (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalį, taip pat ir už nesunkų nusikaltimą pagal BK (duomenys neskelbtini) straipsnį (duomenys neskelbtini). Nuosprendis neįsiteisėjęs. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5V-758 patvirtinto aprašo „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12.4 papunkčiu „įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą“ ir 13.2 papunkčiu „įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą“, laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
1.3. 2019 m. rugpjūčio 27 d. priimtas skundžiamas Sprendimas (b. l. 22), kuriuo pareiškėjui nuspręsta atsisakyti išduoti daugkartinę Šengeno vizą.
2. Byloje keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Šengeno daugkartinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
2.1. Šengeno vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.
2.2. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
2.3. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
2.4. Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
3. Teismas pažymi, jog kompetentingos institucijos, nagrinėjančios prašymą išduoti vizą, įvertinusios pateiktus duomenis ir nustačiusios aukščiau minėtus teisės normose įvardintus pagrindus, turi teisę atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Nr. C-84/12 konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Nagrinėjamu atveju Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turėjo teisę vertinti pateiktus dokumentus, surinktus duomenis, ir atitinkamai savo nuožiūra spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje.
4. Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo skundo teiginius, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl skundžiamas sprendimas, esą, pažeidžia pareiškėjo teises, yra nelogiškas ir neteisingas. Teismas pabrėžia, kad vizą išduodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumą. Tik įvertinęs visumą faktinių aplinkybių kompetentingas subjektas priima atitinkamą sprendimą, o prašymą pateikusį asmenį informuoja naudodamas standartinę formą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išvardytų nuostatų, Ambasadai priimant ginčo sprendimą, buvo laikytasi tinkamai. Sprendime atsižvelgiama į Policijos departamento pateiktą medžiagą (b. l. 24), kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį, BK (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį ir BK (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino pareiškėją kaltu dėl minėtų nusikaltimų. Teismo vertinimu, toks užsieniečio elgesys neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo jo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų bei ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Sutiktina su Sprendime dėstoma pozicija, jog, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto aprašo „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei“ 12.4 ir 13.2 papunkčiais pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Iš to seka, jog Ambasada tinkamai vadovavosi Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčiu nustačiusi, jog pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte.
Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, taip pat aplinkybę, jog pareiškėjas, deklaruodamas turizmą kaip kelionės tikslą, nepateikė kelionės pagrindžiančių įrodymų (pvz., maršruto, gyvenamosios vietos ir kt.), daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas, atsižvelgdamas į turimą informaciją apie aplinkybes, susijusias su pareiškėjo siekiu gauti Šengeno vizą, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagrįstai pareiškėjui atsisakė išduoti Šengeno vizą.
5. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjas prašė būtent Šengeno vizos (b. l. 18-21), todėl jam ir buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą. Jei pareiškėjas siekia gauti nacionalinę vizą, tai jis turi kreiptis į atitinkamas Lietuvos Respublikos institucijas su prašymu išduoti būtent nacionalinę vizą.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pripažinus skundžiamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo – įpareigoti Ambasadą išduoti pareiškėjui vizą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.