- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-22
- Bylos Nr.
- e2-19308-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- V. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl skolos, administravimo ikiteismine tvarka išlaidų, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. S. (V. S.) (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 78,19 Eur skolą, 7,80 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidas, 3,48 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 63,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 48,40 Eur atstovavimo išlaidų) atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Cgates“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 3044 (toliau – sutartis), remiantis kuria pradinė kreditorė, esant techninėms galimybėms, įsipareigojo atsakovui teikti elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, kabelinės televizijos retransliavimo, mikrobangės daugiakanalės televizijos retransliavimo, telefonijos, paslaugų teikimui reikalingos įrangos nuomos ar panaudos ir/ar kitas atsakovo užsakytas paslaugas sutartyje ir pradinės kreditorės viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos teikimo taisyklėse nustatyta tvarka. Ieškovės teigimu, atsakovo prašymu paslaugų teikimas jam nutrauktas 2017 m. liepos 24 d. 2019 m. rugpjūčio 23 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. RP2019-08/01 ir xlsx formato Priedą Nr. 1 (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), kuriais pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingų asmenų skolas, tarp jų ir į atsakovo skolą. Ieškovė 2019 m. spalio 3 d. paštu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių į jo skolą perleidimą. Tiek pradinė kreditorė, tiek ieškovė ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą bandydami taikiai susitarti dėl skolos padengimo, mėgino kilusį ginčą spręsti derybų būdu, tačiau atsakovas piktybiškai iki šios dienos neatsiskaito. Atsižvelgdama į tai, ieškovė sprendžia, kad atsakovas ir neketina atsiskaityti, todėl kreipiasi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo 78,19 Eur dydžio skolą bei tenkinti kitus iš to kylančius reikalavimus.
3. Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos, taip pat teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo tris kartus buvo išsiųsti CPK 122, 123 straipsniuose numatyta tvarka, t. y. teismui žinomais atsakovo gyvenamosios vietos adresais ((duomenys neskelbtini), Vilnius, ((duomenys neskelbtini), Vilnius bei ((duomenys neskelbtini), Vilnius), tačiau grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Nepavykus atsakovui tiesiogiai įteikti teismo procesinių dokumentų, teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi buvo nutarta įteikti atsakovui procesinius dokumentus CPK 130 straipsnyje numatytu viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
4. Ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, būtinos sprendimo už akių priėmimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
5. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
6. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Cgates“ ir atsakovas buvo sudaę Paslaugų teikimo sutartį Nr. 3044, remiantis kuria pradinis kreditorė, esant techninėms galimybėms, įsipareigojo atsakovui teikti elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, kabelinės televizijos retransliavimo, mikrobangės daugiakanalės televizijos retransliavimo, telefonijos, paslaugų teikimui reikalingos įrangos nuomos ar panaudos ir/ar kitas atsakovo užsakytas paslaugas sutartyje ir pradinio kreditoriaus viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos teikimo taisyklėse nustatyta tvarka. Pradinė kreditorė suteikė atsakovui paslaugas pagal sutartį. Atsakovo prašymu paslaugų teikimas nutrauktas 2017 m. liepos 24 d. Nutraukus sutartį, atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei 78,19 Eur skolą, 7,80 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidas. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą įgijo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2019-08/01 pagrindu.
7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010). Taigi, atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės atsiskaityti su pradine kreditore, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
8. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai informuotas apie naujajai kreditorei perleistą reikalavimo teisę.
9. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.
10. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paslaugų sutarties samprata – paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
11. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove arba pradine kreditore, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistinas 78,19 Eur įsiskolinimas.
12. Su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.57 straipsnis). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į CK numatytą teisinį reguliavimą bei į tai, kad atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl šių išlaidų dydžio, ieškovės reikalavimas priteisti 7,80 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
13. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 3,48 Eur kompensuojamosios palūkanos bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (89,47 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
14. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 63,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis bei 48,40 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance (juridinio asmens kodas 302528679) 78,19 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 19 ct) skolą, 7,80 Eur (septynių eurų 80 ct) skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidas, 3,48 Eur (trijų eurų 48 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (89,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,40 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.