Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie finansų ministerijos dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Vykdant Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. lB-151 „Dėl teritorinių muitinių struktūrinių pokyčių, rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje, įgyvendinimo“ ir 2004 m. vasario 24 d. įsakymą Nr.lB-164 „Dėl teritorinių muitinių struktūrų patvirtinimo“ nuo 2004 m. liepos 1 d. Vilniaus teritorinėje muitinėje vyko struktūriniai pertvarkymai bei mažinamas pareigybių skaičius postuose. S. Z. 2004 m. kovo 1 d. buvo įteiktas informacinis lapelis, kad nuo 2004 m. liepos 1 d. bus panaikinta jo pareigybė (b. l. 50). 2004 m. birželio 23 d. pareiškėjas įteikė Vilniaus teritorinės muitinės viršininkui prašymą atleisti jį iš tarnybos muitinėje dėl posto pareigūnų mažinimo (b.l. 51). Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr.lP-234K atleido S. Z. 2004 m. birželio 30 d. iš tarnybos muitinėje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1635 redakcija) 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą, panaikinus jo pareigybę (b. l. 52-53). Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (Žin., 2003, Nr. 64-2881) 43 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis jam nemokamas. Atleidimo pagrindai nustatyti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalyje. S.Z. buvo atleistas iš pareigų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir jo atžvilgiu nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, jis atleistas iš tarnybos būnant jam nušalintam nuo pareigų. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 25 d. įsakymo Nr.lP-234K S.Z. neskundė teismine tvarka ir įsakymas nebuvo panaikintas kaip neteisėtas. Minėtu Vilniaus teritorinės muitinės įsakymu atleidus S.Z. iš tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, pastarasis prarado statutinio valstybės tarnautojo statusą, todėl pareiškėjo skundo motyvas, kad jį atleidžiant iš darbo, 2004 m. birželio 30 d. faktiškai buvo grąžintas į pareigas muitinėje, nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį iki pat atleidimo iš tarnybos dienos į tarnybą grąžintas nebuvo, jis iš tarnybos atleistas paties prašymu dėl pareigybės panaikinimo dar iki išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nuosprendis, kuriuo S.Z. dėl kaltinimų pagal BK (1994 m. liepos 19 d. įstatymo redakcija) 312 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų požymių, o dėl kaltinimų pagal BK (1994 m. liepos 19 d. įstatymo redakcija) 285 straipsnį, 289 straipsnį baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (b. l. 12-30). Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta vienintelė sąlyga, kada nušalintam pareigūnui išmokamas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį, t.y. jeigu nušalintas pareigūnas grąžinamas į ankstesnes pareigas arba perkeliamas į žemesnės kategorijos pareigas.

III.

2004 m. vasario 26 d. jam buvo įteiktas Informacinis lapelis, kuriuo pranešama, kad nuo 2004 m. liepos 1 d. Vilniaus teritorinėje muitinėje vyks struktūriniai pertvarkymai bei bus mažinamas pareigybių skaičius postuose. Buvo pranešta, kad nuo 2004 m. liepos 1 d. bus panaikinta jo pareigybė. Nurodyta, kad esant galimybei, jam bus siūloma kita pareigybė, o nesant galimybės, ar atsisakius nuo pasiūlymo, jis bus atleistas nuo 2004 m. birželio 30 d. iš tarnybos muitinėje išmokant įstatymų nustatyto dydžio išeitinę išmoką. Pažymi, kad jam nebuvo pasiūlyta kita pareigybė, taigi jis buvau atleistas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą, panaikinus jo pareigybę. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2000 sausio mėnesį galiojo 1996 m. birželio 11 d. įstatymu patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 52 straipsnis, nustatęs, kad pareigūnas nušalinamas nuo pareigų visam baudžiamosios bylos kvotos, parengtinio tyrimo, teisminio nagrinėjimo laikotarpiui. Statuto 53 straipsnis numatė, kad pasibaigus nušalinimo terminui, pareigūnas gali būti grąžinamas į ankstesnes pareigas, perkeltas į kitas pareigas arba atleistas iš tarnybos. Tuo metu galiojęs Statuto 54 straipsnis nustatė, kad pareigūną grąžinus į ankstesnes pareigas, darbo užmokestis jam išmokamas už visą nušalinimo laikotarpį. Panašus reglamentavimas išliko ir jo atleidimo metu galiojusio Statuto 40 straipsnyje, 43 straipsnyje, o Statuto 44 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, atleidimo diena laikoma paskutinė iki nušalinimo jo darbo diena. Analizuojant Statuto 43 ir 44 straipsnio prasmę sistemiškai, darytina išvada, kad šiose normose, kaip ir ankstesnėje Statuto redakcijoje, kalbant apie pareigūno atleidimą iš tarnybos, įstatymų leidėjas turėjo mintyse atleidimą iš tarnybos būtent tuo pagrindu, dėl kurio pareigūnas ir buvo nušalintas iš pareigų (pvz: atleidimas kaip tarnybinė nuobauda už tą pažeidimą, dėl kurio tyrimo pareigūnas ir buvo nušalintas), o ne kitais pagrindais. Jis buvo atleistas iš darbo dėl jo pareigybės panaikinimo. Todėl mano, kad iš jo negali būti atimta teisė gauti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį, kaip tai numato Statuto 43 straipsnio 2 dalis. Jeigu nebūtų tuo metu vykusi muitinės reorganizacija jis turėjo būti grąžintas į tarnybą kai tik įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis, tačiau tuo metu pareigybės jau nebuvo, dėl to buvo atleistas. Tokį aiškinimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad Statuto 43 ir 44 straipsniai yra glaudžiai susiję ir juose reglamentuojama būtent nušalinimo nuo pareigų situacija. Todėl, jeigu atleidimo metu jis buvo laikomas nušalintas nuo pareigų, įsakyme dėl jo atleidimo iš tarnybos muitinėje, atleidimo diena ir turėjo būti nurodyta 2000 m. sausio 31 d., tuo tarpu jo įsakyme, kuris yra galiojantis, atleidimo diena nurodyta 2004 m. birželio 30 d., kas neatitinka Statuto 44 straipsnio nuostatoms ir tuo pačiu šiai situacijai negali būti taikoma Statuto 43 straipsnio 3 dalis, o turi būti taikoma šio straipsnio 2 dalis ir už nušalinimo laikotarpį išmokamas darbo užmokestis. Pareiškėjo manymu, teisės į darbo užmokesti už nušalinimo laikotarpį jis neprarado, nes jo atleidimo diena yra 2004 m. birželio 30 d., o ne nušalinimo diena.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (Žin., 2003, Nr. 64-288) 43 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigą, už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis jam nemokamas. Atleidimo pagrindai nustatyti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 1K-234K pareiškėjas S. Z. atleistas iš tarnybos pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą, panaikinus jo pareigybę ir su juo buvo pilnai atsiskaityta. Grąžinimas į pareigas Statuto 43 straipsnio 2 dalies prasme būtų galimas tuomet, kai pasibaigtų nušalinimo terminas ir neatsirastų pagrindų atleidimui arba būtų priimtas sprendimas, kuriuo nušalinimas pripažįstamas neteisėtu, ko šiuo atveju nebuvo, todėl Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 25 d. įsakyme Nr. 1K-234K nurodyta atleidimo data 2004 m. birželio 30 d. nereiškia, kad S. Z. buvo realiai grąžintas į tarnybą. Minėtu Vilniaus teritorinės muitinės įsakymu atleidus S. Z. iš tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, pastarasis prarado statutinio valstybės tarnautojo statusą.

Muitinės departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo pareigų, ir Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymas, kuriuo atleistas iš tarnybos, nebuvo panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka, todėl laikomi teisėtais. Su įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, su įsakymu sutiko ir su juo buvo pilnai atsiskaityta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas iš tarnybos muitinėje 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. lP-234K atleistas nuo 2004 m. birželio 30 d. pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1635 redakcija) 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą, panaikinus jo pareigybę. S. Z. nuo pareigų nušalintas Muitinės departamento prie finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 8K nuo 2000 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nuosprendžiu jo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Statuto 43 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis jam nemokamas. Pirminis cituotos teisės normos vertinimas, neatsižvelgiant į kitas Statuto normas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu nušalinimo atveju, suponuotų poziciją, kad kiekvienu atveju, kai muitinės pareigūnas nušalinimo metu būtų atleidžiamas iš pareigų, nepriklausomai nuo atleidimo pagrindų, jam darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį nebūtų mokamas, tačiau toks teisinis aptariamos teisės normos interpretavimas neatitiktų tikslo siekiamo įstatymų leidėjo – nemokėti darbo užmokesčio tik tokiam pareigūnui, kuris pagrįstai buvo nušalintas nuo pareigų. Nepagrįsto nušalinimo sąvokos aiškinimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pateikęs pirmiau.

Nušalinimas nuo pareigų laikytinas pagrįstu, kai tikrinimo metu nutarta, jog nušalintas pareigūnas padarė drausminį nusižengimą arba (tuo atveju, kai buvo atliktas atitinkamas tyrimas administracinės ar baudžiamosios teisės taikymo aspektais) buvo nustatytas administracinės teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktas. Ir, priešingai nušalinimas laikytinas nepagrįstu, kai tikrinimo metu nenustatyti nei drausminio nusižengimo, nei administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktai (Administracinių teismų praktika Nr. 8, administracinė byla Nr. A11-798/2005). Taigi nepagrįstai nušalinus muitinės pareigūną nuo pareigų ir grąžinus jį į ankstesnes pareigas arba perkėlus į žemesnės kategorijos pareigas, darbdavys įpareigojamas tokiam valstybės tarnautojui už nušalinimo laikotarpį išmokėti darbo užmokestį (Statuto 43 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje administracinėje byloje muitinei pareiga grąžinti valstybės tarnautoją į ankstesnes pareigas ir išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį būtų kilusi įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nuosprendžiui, tačiau dėl įvykusių struktūrinių pertvarkymų bei mažinant pareigybių skaičių postuose pareiškėjas atleistas panaikinus jos pareigybę. Muitinės darbuotoją atleidus iš pareigų jo nušalinimo laikotarpiu ne pagrindais, dėl kurių jis buvo nušalintas (pavyzdžiui įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, dėl kurio gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų), ir vėliau konstatavus, kad nušalinimas buvo nepagrįstas, darbdavio pareiga išmokėti darbo užmokestį už visą nušalinimo laikotarpį išlieka. Nutrūkę tarnybos santykiai neatleidžia darbdavio nuo prievolės išmokėti muitinės pareigūnui jam priklausančias teisės aktų numatytas išmokas už praeityje vykdytas tarnybines funkcijas ar nepagrįsto nušalinimo laikotarpį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Statuto 43 straipsnio 3 dalies nuostata sietina su bet kuriais Statuto 55 straipsnio 1 dalyje išvardintais atleidimo pagrindais, inter alia ir su atleidimu pagal 8 punktą (pareigybės panaikinimas) nėra pagrįsta ir lemia skundžiamo sprendimo naikinimą bei naujo priėmimą, kuriuo iš esmės išspręstini reikalavimai dėl priteisimo atitinkamų sumų už nušalinimo laikotarpį ir delspinigių.

Pareiškėjas nuo tarnybos muitinėje buvo nušalintas nuo 2000 m. sausio 31 d. Nušalinimas tęsėsi iki jos atleidimo – 2004 m. birželio 30 d. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, šis laikotarpis laikytinas nepagrįsto nušalinimo laikotarpiu. Sprendžiant išmokos dydžio klausimą, konstatuotina, kad priteistina suma apskaičiuotina atsižvelgiant į tai, jog Statuto 45 straipsnyje nurodoma, kad muitinės darbo apmokėjimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje (2002 m. balandžio 23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d. galiojusi prievolės išmokėti už nepagrįstą nušalinimo laikotarpį atsiradimo momentu) įtvirtintas maksimalus laiko tarpas už kurį gali būti priteisiamos valstybės tarnautojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos. Tai trys metai. Pareiškėjas buvo nušalintas nuo tarnybos ilgesniam negu trys metai laikotarpiui, todėl jam priteistina tik ta suma, kuri apima laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 1 d.

Delspinigių dydį, jų skaičiavimo pradžios laikotarpį reglamentuoja Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos. Išteisinamasis teismo nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjo 2004 m. lapkričio 22 d. Ši data muitinės pareigos išmokėti už nepagrįsto nušalinimo laikotarpį atsiradimo momentas, o jos neįvykdžius nuo 2004 m. lapkričio 30 d. prasidėjo uždelsimo išmokėti priklausantį darbo užmokestį laikotarpis, kurio pabaiga sietina su apeliacinės instancijos teismo baigiamojo akto priėmimu šioje administracinėje byloje. Apskaičiuojant delspinigius, taikomas metiniai vidutiniai darbo dienų skaičiai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-211, 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-286 ir 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-345.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

S. Z. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

S. Z. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti S. Z. iš Vilniaus teritorinės muitinės 38894,37 Lt darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 1 d., o reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 31 d. iki 2001 m. liepos 1 d. atmesti.

Priteisti S. Z. iš Vilniaus teritorinės muitinės 11536,96 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki 2006 m. lapkričio 21 d.

Sprendimas neskundžiamas.