- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-67-491/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Valdas Meidus, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- M. Ž., A. M., K. Ž., E. K., Ž. K.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Vytautas Kupcikevičius, Žygimantas Rutkauskobė Panevėžis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M., M. Ž., jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko bei Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo :
A. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams.
Iš kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį jis išteisintas jam nepadarius šios nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
M. Ž. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti K. Ž., E. K. ir Ž. K., tačiau dėl jų šis nuosprendis nėra skundžiamas.
To paties teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi prieš Ž. K. baudžiamasis procesas buvo nutrauktas jam mirus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. M. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, o būtent : tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. kovo 1 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, M. Ž., veikusiam bendrininkų grupėje su K. Ž., neteisėtai padavė 0,320 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 5 d., turėdamas tikslą platinti, savo namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 22,742 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), (kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 12,9 procentų iki 15,3 procentų), bei 1,534 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, o 2018 m. kovo 5 d., apie 14.30 val., dalį – 5,44 g kanapių (antžeminių dalių) bei 1,534 g amfetamino, toje pačioje vietoje neteisėtai padavė M. Ž., veikusiam bendrininkų grupėje su K. Ž., o likusią dalį – 17,302 g kanapių (antžeminių dalių), iki 2018 m. kovo 5 d. 16 val. neteisėtai ten pat laikė, kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
- M. Ž. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, o būtent : 2018 m. vasario 23 d. apie 14.15 val. prie namo (duomenys neskelbtini), už 30 Eur asmeniui, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai pardavė 0,211 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino;
- po to, tęsdami nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje, M. Ž. ir K. Ž. neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent : tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. kovo 1 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdami tikslą platinti, iš A. M. neteisėtai įgijo 0,320 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 10.05 val. iki 11.54 val., K. Ž. telefonu susitarė su E. K. už 10 Eur parduoti jai amfetamino, jį supakavo bei apie 12 val. M. Ž. ir K. Ž. nugabeno paketą į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį (duomenys neskelbtini), kur perdavė nenustatytam UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobuso vairuotojui, nežinančiam apie daromą nusikaltimą; taip jie šią psichotropinę medžiagą iki 12.20 val. neteisėtai gabeno iš (duomenys neskelbtini), kur šią psichotropinę medžiagą atsiimdami iš vairuotojo neteisėtai pasikėsino įgyti Ž. K. su E. K.;
- tęsdami nusikalstamą veiką, turėdami tikslą neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, veikdami bendrininkų grupėje, 2018 m. kovo 5 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), iš A. M. neteisėtai įgijo 5,44 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) (kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 12,9 procentų iki 15,3 procentų) bei 1,534 g psichotropinės medžiagos amfetamino, po ko 2018 m. kovo 5 d. apie 14.55 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), M. Ž. buvo sulaikytas ir asmens kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.
3. A. M. buvo išteisintas iš kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2018 m. kovo 6 d. 15.20 val. turėdamas tikslą neteisėtai gaminti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, A. M. sodybos ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagamino bei laikė pilnai sukomplektuotą aparatą, tinkamą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.
II. Apeliacinių skundų argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo : iš nuosprendžio kaip neįrodytas pašalinti aplinkybes dėl 2018 m. kovo 1 d. 0,320 g psichotropinės medžiagos amfetamino perdavimo M. Ž., veikusiam bendrininkų grupėje su K. Ž., ir dėl 2018 m. kovo 5 d. 5,44 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) bei 1,534 g psichotropinės medžiagos amfetamino perdavimo tiems patiems asmenims; jo nusikalstamą veiką dėl neteisėto 17,302 g kanapių (antžeminių dalių) laikymo perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo :
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. parodymais, nekonkrečiais slapta darytais telefoniniais pokalbiais, policijos pareigūnų prielaidomis, todėl nepagrįstai nustatė, kad jis platino narkotines ir psichotropines medžiagas M. Ž. su K. Ž.. Nuteistieji M. Ž. ir K. Ž. motyvuotai paneigė savo pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. M. Ž. ir K. Ž. buvo itin pažeidžiami dėl savo sveikatos būklės (priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir abstinencijos) bei socialinės padėties (paliktų mažamečių vaikų). Vadinasi, sulaikyti tyrimo pradžioje jie galėjo duoti bet kokius parodymus, kad greičiau būtų paleisti iš sulaikymo. Tuo tarpu liudytojos tyrėjos G. G. parodymai nėra patikimi, kadangi ji nėra narkologė, yra suinteresuota pateisinti savo veiksmus, kai apklausė asmenis, priklausomus nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neįvertinusi jų būklės.
4.2. Pokalbių telefonu metu jis ir K. Ž. nesilaikė jokios konspiracijos. Teismas netikslino pokalbiuose minimos S. tapatybės (apeliaciniame skunde nurodoma, jog tai S. K.). Nei viename iš telefoninių pokalbių nebuvo kalbama apie narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismas priešingas išvadas padarė vadovaudamasis iš esmės tik policijos pareigūnų spėjimais.
4.3. Teismas jo parodymus kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės įvertino vadovaudamasis liudytojo A. R. parodymais ir narkotikų testo duomenimis, kad po sulaikymo jo organizme narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Tačiau aplinkybę, kad jis tokias medžiagas vartojo, patvirtino nuteistieji M. Ž. ir K. Ž., kurių parodymai buvo pripažinti patikimais.
4.4. Kad 2018 m. kovo 5 d. jis perdavė M. Ž. su K. Ž. narkotinę ir psichotropinę medžiagas paneigia specialisto išvada. Iš šios išvados matyti, kad buvo nustatyta skirtinga iš jo ir iš M. Ž. paimtų kanapių (antžeminės dalys) tetrahidrokanabinolio koncentracija. Vadinasi, M. Ž. šią narkotinę medžiagą gavo ne iš jo, o iš kitų asmenų. Kadangi byloje nėra įrodyta, jog jis M. Ž. su K. Ž. perdavė narkotinę ir psichotropinę medžiagas, todėl šios aplinkybės iš nuosprendžio šalintinos, o jo veika dėl neteisėtai laikytų 17,302 g kanapių (antžeminės dalys) perkvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam skirtina švelnesnė bausmė.
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. ir jo gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašo : M. Ž. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 264 straipsnio 1 dalį; sušvelninti jam paskirtą bausmę, netaikant realaus laisvės atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodoma :
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas M. Ž. nusikalstamą veiką bei skirdamas jam bausmę. Dažnai nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų priklausomi asmenys šiomis medžiagomis dalinasi, t. y. jų neturintys šių medžiagų ieško pas kitus tokią pat priklausomybę turinčius asmenis. Todėl baudžiamoji atsakomybė turi būti diferencijuojama asmenims, kurie turi priklausomybę narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms ir šias medžiagas realizuoja kitiems analogišką priklausomybę turintiems asmenims, nuo asmenų, kurie, turėdami tikslą praturtėti, tyčia platina narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims.
5.2. M. Ž. veika 2018 m. vasario 23 d. realizuojant 0,211 g psichotropinės medžiagos metamfetamino asmeniui, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas, atitinka BK 264 straipsnio 1 dalies požymius, kadangi jis šios psichotropinės medžiagos negamino, telefonu jo buvo teiraujamasi, ar jis turi, ar gali padėti ir pan. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad M. Ž. šiam asmeniui tik padėjo įsigyti psichotropinės medžiagos kaip kad jas įsigydavo savo bei savo sutuoktinės poreikių tenkinimui.
5.3. M. Ž. savo prisipažinimu siekė sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, tačiau iš kitų byloje surinktų įrodymų matyti, kad aktyviai narkotines ir psichotropines medžiagas realizavo jo sutuoktinė K. Ž. (kalbėjo, susirašinėjo trumposiomis žinutėmis dėl šių medžiagų platinimo galimybių ir pan.). Liudytojas A. R. patvirtino, kad M. Ž. vaidmuo darant šias nusikalstamas veikas buvo antraeilis.
5.4. Policijos pareigūnų veiksmai atskleidžiant nusikalstamą veiką galimai buvo neteisėti. Apie galimai daromą M. Ž. nusikalstamą veiką policijos pareigūnai žinojo jau 2019 m. vasario 23 d., kai sulaikė asmenį, galimai iš M. Ž. įgijusį psichotropinę medžiagą – 0,211 g metamfetamino. Tačiau tuo metu policijos pareigūnai, turėdami pakankamą pagrindą, M. Ž. nesulaikė, o sudarė galimybę jam tęsti savo nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. kovo 1 d. pasikėsinti realizuoti narkotines medžiagas Ž. K. ir E. K.. Taigi, M. Ž. veika laikytina įvykdyta su policijos pareigūnų žinia, jų kontroliuota, ji nesukėlė pasekmių, todėl nebuvo baigta ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Todėl jo veiksmai šiame epizode turėjo būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, kas sudaro galimybę taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį.
5.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pas M. Ž. rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos jų neteisėtam realizavimui. Šių medžiagų kiekis, artimas nedideliam jų kiekiui, nerodo išankstinio jo siekio šias medžiagas realizuoti. Byloje nebuvo paneigti duomenys apie M. Ž. ir K. Ž. narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Vien tai, kad nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų priklausomas asmuo jų turi nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad šios medžiagos skirtos neteisėtam jų platinimui. Todėl M. Ž. nusikalstama veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies požymius.
5.6. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į M. Ž. teistumą už vagystę (duomenys neskelbtini) 2011 m. Kadangi BK 97 straipsnio 1 dalies pakeitimai, susiję su kitos Europos Sąjungos narės apkaltinamuoju nuosprendžiu, įsigaliojo tik 2014 m. kovo 25 d. (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija), toks nuteistojo teisinę padėtį sunkinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios. Taigi, M. Ž. anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, augina ir išlaiko tris mažamečius vaikus. Vienintelio šeimos išlaikytojo įkalinimu būtų padaryta didelė žala jo šeimos interesams.
6. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras S. Daunoravičius prašo : panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. M. buvo išteisintas iš kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – A. M. nuteisti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie A. M. už nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, jam paskirtos už nusikalstamą veiką pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę; likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodo :
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai išteisino A. M. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. A. M. kaltę įrodo iš dalies paties A. M., liudytojų A. R., I. M. parodymai, 2018 m. rugpjūčio 1 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo įrašai, specialistų išvados. Visi šie įrodymai papildo vienas kitą ir paneigia A. M. parodymus, kad jis negamino ir nelaikė aparato, skirto naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.
6.2. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. M. šio nusikaltimo padaryti negalėjo, nes sodyboje nesilankė, taip pat dėl senyvo amžiaus bei prastos sveikatos. A. M. sūnus I. M. gyvena (duomenys neskelbtini) ir po motinos mirties sodybos beveik nelankė, aparato skirto naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti nematė, raktų nuo sodybos neturėjo, o jo brolis D. M. žuvo 2015 m. Taigi, aparatą, skirtą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, laikė bei jį tobulino A. M. Be jo nusikaltimo daryme dalyvavo ir kiti nenustatyti asmenys, tačiau A. M. vaidmuo buvo pagrindinis.
7. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, kitus apeliacinius skundus – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. M., nuteistojo M. Ž. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko bei Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus apeliaciniai skundai atmetami.
8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistasis A. M., nuteistasis M. Ž. ir jo gynėjas, prokuroras S. Daunoravičius. Visi jie ginčija skirtingas nuosprendžio dalis : nuteistasis A. M. prašo iš skundžiamo nuosprendžio kaip neįrodytas pašalinti aplinkybes dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo M. ir K. Ž., pripažinti, kad kratos metu rastas 17,302 g kanapių (antžeminių dalių) jis neteisėtai laikė be tikslo jas platinti ir šią jo veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti jam bausmę; nuteistasis M. Ž. ir jo gynėjas prašo pripažinti, kad M. Ž. ne platino, bet padėjo asmeniui, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas, E. ir Ž. K. įsigyti psichotropinių medžiagų, o asmens kratos metu rastus 5,44 g kanapių (antžeminių dalių) ir 1,534 g amfetamino jis įgijo be tikslo jas platinti, ir šias jo veikas kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 264 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti jam bausmę; prokuroras nesutinka su A. M. išteisinimu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir prašo jį nuteisti už šį nusikaltimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto išvadas dėl šių skundų esmės.
Dėl A. M. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
9. Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad 2018 m. kovo 1 d., laikotarpiu nuo 10.05 val. iki 11.54 val., K. Ž. susitarė su E. K. už 10 Eur parduoti E. ir Ž. K. amfetamino, apie 12 val. K. Ž. su M. Ž. 0,320 g amfetamino nugabeno į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį ir iš ten šią medžiagą per autobuso vairuotoją, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), gabeno E. ir Ž. K., po ko 12.20 val. Ž. K., atsiėmęs amfetaminą iš autobuso vairuotojo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir ši psichotropinė medžiaga buvo paimta. 2018 m. kovo 5 d. apie 14.55 val. prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), M. Ž. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir jo asmens kratos metu buvo rasti ir paimti 5,44 g kanapių (antžeminių dalių) ir 1,534 g amfetamino; tą pačią dieną 16 val. kratos A. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 17,302 g kanapių (antžeminių dalių). Todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl šių bylos aplinkybių nepasisako ir jų neanalizuoja.
10. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. neigia, kad 2018 m. kovo 1 d. jis M. Ž., veikusiam bendrininkų grupėje su K. Ž., padavė 0,320 g amfetamino, kuris po to buvo gabenamas E. ir Ž. K., bei 2018 m. kovo 5 d. jis padavė M. Ž., veikusiam bendrininkų grupėje su K. Ž., 5,44 g kanapių (antžeminių dalių) ir 1,534 g amfetamino. Nuteistasis apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais : 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pirminiais nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. parodymais ir nepagrįstai atmetė vėlesnius jų parodymus; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi telefoniniais pokalbiais ir SMS pranešimais, kadangi juose apie narkotines ir psichotropines medžiagas nebuvo kalbama; 3) jis pripažino vartojęs narkotines ir psichotropines medžiagas, tai patvirtino nuteistieji M. Ž. ir K. Ž., todėl narkotikų testas, pagal kurį jo organizme šių medžiagų nebuvo rasta, nėra patikimas; 4) kad 2018 m. kovo 5 d. ne jis M. Ž. padavė kanapes (antžemines dalis), patvirtina specialisto išvada, pagal kurią buvo nustatyta skirtinga iš jo ir iš M. Ž. paimtų kanapių (antžeminių dalių) tetrahidrokanabinolio koncentracija; 5) kadangi jis pats vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas ir kratos metu pas jį rastų kanapių (antžeminių dalių) kiekis artimas nedideliam, šią narkotinę medžiagą jis laikė be tikslo ją platinti, kas atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies požymius.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su byloje aptariamais įvykiais susijusias narkotines ir psichotropines medžiagas M. Ž. ir K. Ž. neteisėtai įgijo iš A. M., po to jie šias medžiagas perdavė K., bei kad A. M. iki 2018 m. kovo 5 d. 16 val. sulaikymo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išvardintas narkotines ir psichotropines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus – išanalizavo tiek nuteistųjų, tiek liudytojų parodymus, tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek visumoje, išdėstė A. M. kaltinančius įrodymus, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistųjų keltą versiją, kad M. Ž. ir K. Ž. narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo ne iš A. M., visiškai pagrįstai rėmėsi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenimis ir prie jų pridėtų telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų suvestinėmis, specialistų išvadomis, kratų, daiktų apžiūrų protokoluose užfiksuotais duomenimis bei kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei skundžiamo nuosprendžio turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kiekviename iš A. M. nusikalstamos veikos epizodų nustatė narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo M. Ž. ir K. Ž. faktus ir kad A. M. savo namuose šias medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino, todėl jo veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, visiškai pritardama skundžiamo nuosprendžio motyvams, atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
12. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šiuo atveju yra aktualūs šie veiką apibūdinantys požymiai – pardavimas ir laikymas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikomas šių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką kitam asmeniui už piniginį atlyginimą. Neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas – tai narkotinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516/20112K-228-511/2017).
13. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo argumentus apie pirmosios instancijos teismo netinkamą nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. pirminių parodymų vertinimą ir pripažįsta, kad šiuos parodymus teismas visiškai pagrįstai pripažino įrodymais ir jais vadovavosi nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes bei kvalifikuodamas nuteistojo A. M. veiką. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. tiek pirminius parodymus, duotus 2018 m. kovo 6 d., tiek vėlesnius jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, nurodė pakankamus, aiškius motyvus, kodėl vadovavosi pirminiais šių nuteistųjų parodymais ir atmetė vėlesnius, jau tyrimo eigoje pakeistus jų parodymus. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, per 2018 m. kovo 6 d. vykusias pirmąsias apklausas M. Ž. ir K. Ž. abu vienodai parodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas tiek savam vartojimui, tiek platinimui jie gaudavo iš vienintelio pastovaus šaltinio – A. M. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme jie pradėjo neigti šią aplinkybę, parodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas gaudavo ne iš A. M., dar vėliau parodė, kad A. M. savo namuose tik saugojo iš kitur jų įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Skundžiamame nuosprendyje plačiai aptarti nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. pirminiai parodymai dėl esminių bylos aplinkybių ne tik yra nuoseklūs, įtikinami, tačiau juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, kas būtent šiuos pirminius jų parodymus daro visiškai patikimus ir įtikinamus. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. M., kaip ir pirmosios instancijos teisme, kelia klausimus dėl M. Ž. ir K. Ž. sveikatos būklės per pirmąsias jų apklausas (kad jie buvo neadekvatūs dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų poveikio), dėl galimai neteisėtų tyrėjos veiksmų juos apklausiant (nekreipė dėmesio į jų blogą savijautą, darė poveikį ir pan.), pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai aptarė ir motyvuotai atmetė šią jo versiją. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. Ž. ir K. Ž. per pirmą apklausą buvo daromas poveikis. Iš 2018 m. kovo 6 d. įtariamųjų apklausų protokolų matyti, kad M. Ž. apklausoje dalyvavo advokatė R. Butnevičienė (3 t., 145 – 147 b. l.), o K. Ž. apklausoje dalyvavo advokatas P. Pečiukevičius (4 t., 5 – 7 b. l.). Jokių pastabų dėl šių apklausų nepareiškė nei nuteistieji, nei jų advokatai. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, šis pareigūnas gali būti apklausiamas teisme. Pirmosios instancijos teismas šia galimybe pasinaudojo, apklausdamas liudytoja tyrėją G. G. Ši liudytoja patvirtino, kad nuteistųjų apklausa vyko nepažeidžiant BPK taisyklių. Ji parodė, kad M. Ž. ir K. Ž. parodymus davė patys, po to atsakinėjo į jos klausimus, po apklausų ji garsiai perskaitė parodymus, davė juos perskaityti nuteistiesiems, kurie pasirašė apklausų protokolus ir pastabų dėl protokolų turinio ar procesinių pažeidimų nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. Ž. ir K. Ž. pirminius parodymus davė savanoriškai ir niekieno neverčiami. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent vėlesni, jau pakeisti M. ir K. Ž. parodymai, tapo prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek ėmė prieštarauti kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl apylinkės teismas vėlesnius jų parodymus visiškai pagrįstai įvertino kaip jų siekį padėti palengvinti A. M. baudžiamąją atsakomybę.
14. Šioje byloje pagal nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nustatyta, kad jie daug metų (tai intensyviau, tai su pertraukomis) vartojo amfetaminą. Maždaug nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki pat jų sulaikymo amfetaminą ir kanapes jie įsigydavo iš pastovaus šaltinio – A. M. Daugiau niekur kitur šių medžiagų nebeieškodavo. Iš A. M. įsigytą amfetaminą vartodavo tiek patys, tiek parduodavo kitiems, o kanapes tik parduodavo. Iš A. M. narkotines ir psichotropines medžiagas įsigydavo didesniais kiekiais, nes taip būdavo pigiau, t. y. maždaug kas savaitę, o kartais ir dažniau įsigydavo po 100 g kanapių ir 100 g amfetamino. A. M. 1 g amfetamino ar kanapių pardavinėdavo po 7,5 Eur, o jie patys jas parduodavo po 10 Eur. Su A. M. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo – pardavimo tardavosi telefoninių pokalbių metu ir SMS pranešimais, šis jų tarpusavio bendravimas buvo maskuotas, kad niekas jų neįtartų. Pagal šiuos nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. parodymus nustatyta ir tai, kad 2018 m. kovo 1 d. E. K. paprašius K. Ž. amfetamino, K. Ž. su savimi jo dar turėjo įsigijęs iš A. M., tad jie kartu gabeno šią medžiagą E. ir Ž. K. Kadangi 2018 m. kovo 4 d. jie jau nebeturėjo su savimi narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kiti žmonės kreipėsi į juos norėdami įsigyti, A. M. juos informavo, kad galima pas jį atvykti įsigyti, todėl kitą dieną – 2018 m. kovo 5 d., M. Ž. nuvyko pas A. M., iš jo įsigijo amfetamino ir kanapių, bet netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, turi pagrindą tikėti šiais nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. parodymais apie tai, kad jie nuolat pirkdavo narkotines ir psichotropines medžiagas iš A. M.. Byloje nustatyta, kad jie pažinojo A. M., turėjo jo mobiliojo ryšio telefono numerį bei tarpusavyje intensyviai bendravo telefoninių pokalbių metu ir SMS pranešimais. Po 2018 m. kovo 5 d. M. Ž. apsilankymo A. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir susitikimo su juo bei amfetamino ir kanapių įsigijimo M. Ž. buvo sulaikytas ir minėtos narkotinė ir psichotropinė medžiagos buvo iš jo paimtos. M. Ž. asmens kratos, A. M. gyvenamosios vietos kratos protokolai, specialisto išvada patvirtina, kad 2018 m. kovo 5 d. pas M. Ž. surasta tos pačios rūšies narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kokia buvo rasta ir A. M. gyvenamojoje vietoje. Nors kratos A. M. gyvenamojoje vietoje metu nebuvo rasta amfetamino, kuris 2018 m. kovo 5 d. buvo rastas M. Ž. asmens kratos metu, tai nepaneigia, kad nuteistasis A. M. šios medžiagos iš viso neturėjo, nes kratos metu ant iš A. M. paimtų elektroninių svarstyklių paviršiaus buvo rasta amfetamino pėdsakų – akivaizdu, kad ši psichotropinė medžiaga A. M. namuose buvo sveriama, dalinama į dozes, kas atitinka M. Ž. parodymus. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl skirtingos kanapių (antžeminių dalių), paimtos iš M. Ž. ir A. M., tetrahidrokanabinolio koncentracijos. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė nuosprendyje, pas A. M. surastų kanapių (antžeminių dalių) tetrahidrokanabinolio koncentracija iš esmės atitinka pas M. Ž. surastos tos pačios narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio koncentracijos vidurkį. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šie nuteistojo argumentai nepaneigia nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. pirminių parodymų, kad 2018 m. kovo 5 d. M. Ž. amfetaminą ir kanapes įsigijo iš A. M., ir šiuos parodymus patvirtinančių kitų įrodymų visumos.
15. Nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. parodymus patvirtina ir nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenys, kurie išsamiai išdėstyti skundžiamame teismo nuosprendyje. Nors nuteistojo A. M. teigimu, iš telefoninių pokalbių ir jų tarpusavio SMS pranešimų negalima spręsti, jog su juo M. Ž. ir K. Ž. tardavosi ir kalbėdavo apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimą, nes tiesiogiai pokalbiuose ir pranešimuose apie tai neminima, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, su tuo nesutinka. Iš teismų praktikos analogiškose baudžiamosiose bylose akivaizdu, kad beveik absoliučia dauguma atvejų bendrininkai, kurie susiję su neteisėtu disponavimu tokiomis medžiagomis stengiasi tiesiogiai neminėti jų pavadinimų, kiekių, laikymo, susitikimo vietų, ir kitų reikšmingų duomenų, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti jų neteisėtų veiksmų turinį, mąstą, kitas svarbias aplinkybes. Tai matyti ir šioje byloje. M. Ž., K. Ž., A. M., tiek bendraudami tarpusavyje, tiek su kitais nenustatytais asmenimis, naudojo tam tikrus užšifruotus, trumpus, lakoniškus teiginius, kaip antai, „ar išeitų pagelbėti“, „gal padėsi su rukyti“, „biški tą, biškį tą“, „jau snd jau sninga pas tavei“, į ką K. Ž. atrašė, kad dar ne, „kažkurią dieną“, „vardais neminėsim, pavardėm irgi nesakysim“, „po pietų užsuksiu arbatos“ (beje, toks kvietimas atsigerti arbatos tarp M. Ž., K. Ž. ir A. M. buvo labai dažnas), „rytoj turėk omeny, kad ne tuščiom“ (tai K. Ž. A. M. pasakė po to, kai pastarasis po kelių dienų grįžo iš (duomenys neskelbtini), paminėdama, kad kai jo nėra, nėra ir tvarkos), 2018 m. sausio 20 d. K. Ž. net parašė A. M. SMS pranešimą, kad „rytojui duok užsakoma“, po ko A. M. paskambinęs ją perspėjo : „nerašinėk tokių nesąmonių“, ir pan. Šie duomenys apie nuteistųjų kontaktų laiką ir jų turinį nedviprasmiškai rodo, jog iš esmės juos siejo vienintelė narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo – pardavimo tema, tarp nuteistųjų užfiksuoti nevienkartiniai ryšiai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir pardavimo, jie derino klausimus dėl šių medžiagų pardavimo, susitikimų vietos, laiko. Tokias aplinkybes patvirtina ir liudytoju apklausto tyrėjo A. R. parodymai, kad pradėjus taikyti prieš nuteistuosius procesines prievartos priemones, iš jų pokalbių, kalbos ir intonacijos, asmens, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas, sulaikymo, kitų gautų duomenų jis suprato, kad nuteistieji kalbėjosi iš esmės tik apie disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be to, kaip jau minėta, ir patys nuteistieji M. Ž. ir K. Ž. patvirtino, jog bendraudami dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų jie stengėsi kalbėti užmaskuotai. Akivaizdu, jog visa tai buvo daroma tam, kad niekam nekiltų jokių įtarimų. Tokiu būdu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal aptartų visų šių įrodymų visumą, galima spręsti, jog M. Ž. ir K. Ž. narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš A. M. įsigydavo dažnai ir sistemingai. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. Ž. ir K. Ž. 2018 m. kovo 1 d. E. ir Ž. K. gabentą amfetaminą bei 2018 m. kovo 5 d. amfetaminą ir kanapes (antžemines dalis) įsigijo iš A. M.. Atitinkamai A. M. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis perdavė M. Ž., veikusiam bendrininkų grupėje su K. Ž., narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. jas platino.
16. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. neigia, kad kratos jo gyvenamojoje vietoje metu rastos kanapės (antžeminės dalys) buvo skirtos platinti, kas jis šis medžiagas vartojo pats. Tačiau, turint byloje neabejotinus duomenis, kad narkotines ir psichotropines medžiagas M. Ž. ir K. Ž. gaudavo būtent iš A. M., nekyla jokių abejonių, kad A. M. jas neteisėtai laikė ir su tikslu jas platinti, todėl nėra jokio pagrindo A. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.
17. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus jų visumoje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).??? ???
18. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. M. iš esmės buvo nuteistas už du narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo epizodus, kai iš jo iki 2018 m. kovo 1 d. 0,320 g amfetamino įgijo M. Ž. ir K. Ž. bei tie patys asmenys iš jo amfetaminą ir kanapes (antžemines dalis) įgijo 2018 m. kovo 5 d. Kitaip tariant, jis nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už daugkartinį narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą Kita vertus, byloje surinkti ir jau aptarti įrodymai (nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. parodymai, telefoniniai pokalbiai, SMS pranešimai ir kt.) rodo tam tikrą sistemingą nuteistojo veikimą, t. y. tai, kad A. M. šias medžiagas platino M. Ž. ir K. Ž. nuolat. Tai yra svarbu sprendžiant klausimą dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto požymio – tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, nustatymo jo veikoje.
19. Vadovaujantis nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. pirminiais parodymais, kratos jo gyvenamojoje vietoje protokolu, specialisto išvada bei kitais įrodymais, pilnai atskleidžiamas A. M. tikslas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Visų pirma, nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. M. versiją, kad jis vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Nors nuteistasis A. M. parodė, kad 2018 m. kovo 5 d. jis kartu su pas jį atėjusiu M. Ž. vartojo kanapes, to nuteistasis M. Ž. pirminiuose savo parodymuose nepatvirtino. 2018 m. kovo 7 d. atlikus narkotikų testą A. M., jo organizme narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo rasta. Nors A. M. kėlė klausimą dėl šio testo galimo suklastojimo, kadangi su A. R., dirbančiu (duomenys neskelbtini), jis turi bendrą pažįstamą, tačiau pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas A. R. tai paneigė. Be to, liudytojas A. R. parodė, kad priklausomai nuo dozės, narkotinės ar psichotropinės medžiagos grynumo, organizmo savybių, žmogaus organizme amfetamino pėdsakai išlieka 3 – 4 paras po jų suvartojimo, o kanapių – iki mėnesio. Įvertinus tai, darytina išvada, kad iki sulaikymo A. M. nebuvo vartojęs jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kitaip jų pėdsakai būtų nustatyti jo organizme. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja pas jį rastų kanapių (antžeminių dalių) kiekį, artimą nedideliam jų kiekiui pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos), bet sąmoningai nutyli kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Iš kratos A. M. gyvenamojoje vietoje protokolo bei specialisto išvados matyti, kad 17,302 g kanapių (antžeminių dalių) jis laikė 4 folijos lankstinukuose, beveik vienodais kiekiais (4,609 g, 3,565 g, 4,584 g ir 4,544 g). Tos pačios kratos metu be šios narkotinės medžiagos buvo rastos ir mažiems kiekiams sverti skirtos elektroninės svarstyklės, ant kurių paviršiaus buvo rasta amfetamino ir kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. Tai, kad nuteistasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, atskleidžia ir telefoniniai pokalbiai bei SMS pranešimai, kas visumoje su kitais bylos įrodymais rodo nevienkartinį tokių neteisėtų sandorių pobūdį. Negana to, kaip jau minėta, 2018 m. kovo 5 d. M. Ž. buvo sulaikytas tik išėjęs iš A. M. gyvenamosios vietos, pats iš pradžių teigė, jog pas jį asmens kratos metu rastas draudžiamas medžiagas jis iš jo ir įsigijo. Visų šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad būtent A. M. neteisėtai laikė 17,302 g kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą jas platinti. Tokiu būdu, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. M. veiksmai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veikoje nustatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti šias medžiagas bei jų platinimas. Baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.
Dėl M. Ž. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
20. Nuteistasis M. Ž. ir jo gynėjas apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais : 1) pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. Ž. disponavo narkotinės ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti bei jas išplatino asmeniui, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas, E. ir Ž. K., yra nepagrįsta, kadangi šiems žmonėms jis tik padėjo įsigyti psichotropinių medžiagų, kas atitinka BK 264 straipsnio 1 dalies požymius; 2) kadangi M. Ž. veika dėl amfetamino gabenimo E. ir Ž. K. buvo kontroliuojama policijos pareigūnų, ji nebuvo baigta, todėl nutrūko pasikėsinimo stadijoje; 3) nėra paneigta M. Ž. versija, kad 2018 m. kovo 5 d. jis įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas ne jų platinimui, o savo poreikiams, kadangi tiek jis, tiek jo žmona K. Ž. šias medžiagas vartojo, todėl ši jo veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies požymius; 4) policijos pareigūnai apie M. Ž. daromą nusikalstamą veiką žinojo dar 2018 m. vasario 23 d. (asmens, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas, epizodas), tačiau jo nesulaikė ir toliau sudarė galimybę tęsti nusikalstamą veiką, taip buvo pasunkinta jo baudžiamoji atsakomybė.
21. Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad nuteistasis M. Ž. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti bei jas platino : 2018 m. vasario 23 d. už 30 Eur pardavė 0,211 g metamfetamino asmeniui, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas; 2018 m. kovo 1 d., veikdamas bendrininkų grupėje su K. Ž., gabeno 0,320 g amfetamino E. ir Ž. K.; 2018 m. kovo 5 d. įgijo 5,44 g kanapių (antžeminių dalių) ir 1,534 g amfetamino, kuriuos vėliau turėjo perduoti kitiems asmenims, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju juos tinkamai įvertino, išvadą apie M. Ž. kaltę ir jo veiksmų kvalifikavimo padarė atsižvelgęs į jų visetą, ir pagrįstai M. Ž. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais.
22. Šioje byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 23 d. M. Ž. už 30 Eur pardavė 0,211 g metamfetamino asmeniui, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei, kaip jau minėta, veikdamas bendrininkų grupėje su K. Ž., 2018 m. kovo 1 d. gabeno 0,320 g amfetamino E. ir Ž. K. bei 2018 m. kovo 5 d. įgijo 5,44 g kanapių (antžeminių dalių) ir 1,534 g amfetamino, kuriuos vėliau surado ir paėmė policijos pareigūnai. Skunde prašoma M. Ž. 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. kovo 1 d. veikas perkvalifikuoti pagal BK 264 straipsnį, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o tokie asmenys dažnai šiomis medžiagomis dalijasi tarpusavyje, padeda vienas kitam jų įgyti, bendrai naudoja, o tai neturėtų būti laikoma neteisėtu disponavimu šiomis medžiagomis turint tikslą jas platinti ar jas platinant. Su tokiais argumentais negalima sutikti.
23. Pagal BK 264 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Padėjimas įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis sudaro sąlygas asmeniui įsigyti šių medžiagų, palengvina tai padaryti, šalina kliūtis ir pan. Tai gali būti daroma nurodant narkotinių ar psichotropinių medžiagų platintojus, paskolinant pinigų ir pan. Padėjimas įsigyti narkotines ar psichotropines medžiagas gali reikštis tiek kaip fiziniai veiksmai, kuriais kitam asmeniui sudaromos sąlygos įgyti šias medžiagas (pavežimas iki platinimo vietos, suvedimas su platintoju, tiesioginis įgijimas, kad perduotų kitam asmeniui ir pan.), tiek ir intelektine pagalba (patarimai ar nurodymai, kur gauti šių medžiagų, su kuo susiekti, ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-449/2019).
24. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo M. Ž. veiksmai negali būti laikomi paprastu padėjimu kitiems asmenims įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Priešingai, byloje surinkti duomenys rodo, jog nuteistasis tiek pats jas įsigydavo, tiek ir platino jas kitiems asmenims. Kaip matyti iš telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų, nei asmuo, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas, nei E. K. neprašė nuteistųjų M. Ž. ar K. Ž. jiems nupirkti psichotropinių medžiagų ar kitaip padėti jiems šių medžiagų įsigyti. Atvirkščiai, jie derino su M. Ž. ir K. Ž. psichotropinių medžiagų įsigijimą iš jų pačių, t. y. iš Ž., už jų siūlomą kainą. Iš telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų matyti, kad tarp asmens, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas, E. ir Ž. K. bei M. Ž. ir K. Ž. užfiksuoti nevienkartiniai ryšiai dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir pardavimo. Pagal nuteistųjų E. K. ir Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos jie patvirtino teisiamajame posėdyje, jie žinojo, kad M. ir K. Ž. turi amfetamino bei prireikus šios psichotropinės medžiagos galima iš jų įsigyti. M. Ž. jas buvo įgijęs savo iniciatyva už savo pinigus, už mažesnę kainą, po ko šias medžiagas brangiau pardavė asmeniui, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei gabeno nuteistiesiems E. ir Ž. K. pastarųjų užsakymu. Pagal pirminius nuteistųjų M. Ž. ir K. Ž. parodymus, jie narkotines ir psichotropines medžiagas iš A. M. įsigydavo po 7,5 Eur už 1 g, o patys parduodavo jau brangiau – po 10 Eur už 1 g. Iš to matyti akivaizdus ir tokioms veikoms būdingas savanaudiškumo elementas, kuomet draudžiamos medžiagos perkamos pigiau, o vėliau perparduodamos. Šiuo atveju ir nuteistieji M. Ž. ir K. Ž. iš savo neteisėtos veiklos gavo tam tikras pajamas. Čia taip pat būtina prisiminti ir jau virš minėtą aplinkybę, kad pagal M. Ž. parodymus, A. M. siekė būti jo „nuolatiniu“ tokių medžiagų tiekėju, todėl jas parduodavo jam pigiau, nereikalaudavo sumokėti pinigų iš karto neteisėtai jas įsigijus, o atsiskaityti leisdavo šias medžiagas išplatinus. Tokie M. Ž. veiksmai atitinka nusikaltimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį objektyviuosius požymius – pardavimą ir gabenimą. Motyvas, dėl kurio kaltininkas perdavė kitam asmeniui narkotines ar psichotropines medžiagas (kaip teigiama apeliaciniame skunde, iš draugiškumo tokią pat priklausomybę narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms turintiems asmenims) neturi reikšmės veikai pagal 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti.
25. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad M. Ž. veika gabenant amfetaminą E. ir Ž. K. gali būti vertinama kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šiuo klausimu nurodė pakankamai išsamius ir teisingus motyvus, kad nuteistasis M. Ž. atliko visus veiksmus tam, kad amfetaminas būtų perduotas E. ir Ž. K., todėl jis padarė baigtą nusikalstamą veiką. BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl jos laikomos baigtomis nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš jų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Vadinasi, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkui pavyko iki galo pagaminti ar perdirbti, įgyti, nugabenti ar nusiųsti į paskirties vietą narkotines ar psichotropines medžiagas. Byloje nustatyta, kad M. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su K. Ž., pasitelkę autobuso vairuotoją, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), autobusu gabeno 0,320 g amfetamino E. ir Ž. K. Tokia jo veika atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą alternatyvųjį požymį – gabenimą, ir yra baigta nuo psichotropinės medžiagos gabenimo momento. Šios išvados nepaneigia tai, kad gabenama psichotropinė medžiaga savo tikslo nepasiekė, t. y. E. ir Ž. K. ja disponuoti laisvai negalėjo, nes Ž. K. buvo sulaikytas iš karto po to, kai paėmė šią medžiagą iš autobuso vairuotojo.
26. Atmetamas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad M. Ž. 2018 m. kovo 5 d. 5,44 g kanapių (antžeminių dalių) ir 1,534 g amfetamino įgijo be tikslo jas platinti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015). Specialisto išvada patvirtina, kad M. Ž. vartojo psichotropines medžiagas, kadangi jo šlapime buvo rasta amfetamino. Kita vertus, pats nuteistasis M. Ž. pirminėje apklausoje parodė, kad jis jau daug metų vartoja tik amfetaminą. Vadinasi, kanapės (antžeminės dalys), kurias jis 2018 m. kovo 5 d. įsigijo iš A. M., nebuvo skirtos jo asmeniniam vartojimui. Negana to, kaip parodė M. Ž. ir K. Ž. pirminėse apklausose, 2018 m. kovo 4 ir 5 dienomis su jais susisiekė asmenys, kurie norėjo įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, su jais buvo derinama susitikimo vieta bei kiekis, o 2018 m. kovo 5 d. M. Ž., pasiėmęs šias medžiagas iš A. M., turėjo jas perduoti šiems pirkėjams, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tai patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys bei M. Ž. asmens kratos protokolas ir specialisto išvada, iš kurių matyti, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo supakuotos į paketėlius – iš viso 7 vnt. folijos lankstinukų su kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir 5 vnt. folijos lankstinukų su amfetaminu, taigi, šios medžiagos jau buvo paruoštos vartojimui. Visi šie įrodymai patvirtina M. Ž. veikoje tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas.
27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo per ilgai taikomos procesinės prievartos priemonės prieš nuteistąjį M. Ž., kas nulėmė nepagrįstą jo baudžiamosios atsakomybės pasunkinimą. Teisėjų kolegija su tuo sutikti pagrindo neturi. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad ši BPK nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas : proceso veiksmai privalo būti atliekami paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau baudžiamojo persekiojimo veiksmai negalimi, norint tokius požymius dirbtinai „sukonstruoti“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-303-699/2015). Iš bylos matyti, kad nusikalstamų veikų tyrimo strategija ir taktika apėmė elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolę ir jos kaupimą, slaptą asmenų sekimą. Dėl viena kitą papildančių procese panaudotų procesinių prievartos priemonių buvo atskleista ne tik M. Ž. nusikalstama veika, bet ir kitų asmenų – K. Ž., A. M., E. K., Ž. K. nusikalstamos veikos. Tiek elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, tiek slaptas asmens sekimas buvo sankcionuoti ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis (2 t., 94, 125, 166, 178 b. l.; 3 t., 43, 53, 62 b. l.). Kiekviena teismo nutartis dėl procesinių prievartos priemonių sankcionavimo buvo motyvuota, tyrimo veiksmai buvo orientuoti į narkotines ir psichotropines medžiagas platinančių asmenų tinklo išsiaiškinimą. Kadangi minėtos procesinės prievartos priemonės prieš M. Ž. buvo taikomos neilgai, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki jo sulaikymo 2018 m. kovo 5 d., siekiant išsiaiškinti sunkių, visuomenei itin didelę žalą sukeliančių nusikalstamų veikų aplinkybes, procesinių prievartos priemonių naudojimo šioje byloje proporcingumas buvo išlaikytas. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. Ž. baudžiamoji atsakomybė nebuvo dirbtinai pasunkinta dėl prieš jį taikomų procesinių prievartos priemonių trukmės. Jokių provokacijos požymių teisėjų kolegija nenustatė.
28. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai M. Ž. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Dėl nuteistiesiems A. M. ir M. Ž. paskirtų bausmių
29. Nuteistieji A. M. ir M. Ž. prašo sušvelninti jiems bausmes, neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
30. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes : 1) nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
31. Už nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. M. ir M. Ž. paskyrė kiekvienam laisvės atėmimą 4 metams, t. y. bausmę, kuri nesiekia šios bausmės vidurkio (5 metų). Kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), įvertino bylos duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui, ir nuteistiesiems A. M. ir M. Ž. paskyrė tinkamas bausmes.
32. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. M. padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą. Nuteistasis šią savo esme savanaudišką nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei A. M. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. M. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurių kiekiai pagal Rekomendacijas buvo artimi nedideliems šių medžiagų kiekiams. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo A. M. asmenybę – jis anksčiau buvo teistas 2 kartus, šiuo metu jo teistumas yra išnykęs, jis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs visus šiuos duomenis apie nuteistąjį A. M., pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Jos dydis – 4 metai, kolegijos nuomone, nėra aiškiai neteisingas.
33. Skirdamas bausmę nuteistajam M. Ž., pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad nuteistasis M. Ž. padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais, jo veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas nenustatė M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. kovo 5 d. epizoduose jis veikė bendrininkų grupėje su K. Ž. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. Ž. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurių kiekiai buvo artimi nedideliems šių medžiagų kiekiams pagal Rekomendacijas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo M. Ž. asmenybę – jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, išlaiko ir rūpinasi savo mažamečiais vaikais. Įvertinęs visus šiuos duomenis apie nuteistąjį M. Ž., pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstai išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas mažesnis už vidurkį, bet didesnis nei minimalus. Atkreiptinas dėmesys, kad M. Ž. 2011 m. Belgijoje priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis skundžiamame nuosprendyje įvertintas tik kaip jį charakterizuojantis faktas – ir tai yra visiškai teisinga.
34. Priešingai nuteistųjų ir jų gynėjų teiginiams, A. M. ir M. Ž. nėra jokio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies. BK 62 straipsnį teismas gali taikyti tik nustatęs šiame straipsnyje nurodytų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistieji disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iki tol, kol policijos pareigūnai jas rado ir paėmė, t. y. nuteistieji patys savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo veikas. Taigi, nėra vienos iš sąlygų, numatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai užkerta kelią svarstyti klausimą ir dėl BK 62 straipsnio 2 dalies jiems taikymo. Taigi, nei dėl nuteistojo A. M., nei dėl nuteistojo M. Ž. nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytų sąlygų visuma.
35. Kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę pritaikius BK 62 straipsnį, tačiau teismas nustato, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Apeliaciniuose skunduose nurodomi bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų ir jų gynėjų akcentuoti bylos duomenys, kad A. M. ir M. Ž. anksčiau nebuvo teisti, jie disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurių kiekiai buvo artimi nedideliems, M. Ž. dar dirba ir išlaiko šeimą, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, kuris paskyrė jiems bausmes BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose ir mažesnes už jų vidurkį. Todėl šie duomenys nesudaro pakankamos priežasties sumažinti jiems paskirtas bausmes ir nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Nuteistųjų nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jų asmenybės taip pat nėra kažkuo išskirtinės ir mažiau pavojingos. Byloje nustatyta, jog nuteistasis M. Ž. ne tik pats vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, bet jas platino ir kitiems asmenims. Nuteistieji savo neteisėtos veiklos nenutraukė net tada, kai sužinojo apie E. ir Ž. K. sulaikymą 2018 m. kovo 1 d., ir jeigu ne policijos pareigūnai, kurie užkardė jų nusikalstamus veiksmus, neatmetama galimybė, jog savo neteisėtą veiklą nuteistieji būtų tęsę ir toliau. Įvertinus visa tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistiesiems A. M. ir M. Ž. paskirtos bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi, jiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir sumažinti paskirtas bausmes pagrindo taip pat nėra.
36. Atsižvelgdama į visa tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. M. ir M. Ž. bausmes, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino jų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir asmenybes, jiems paskyrė bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos ar aiškiai neteisingos, o proporcingos jų padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumui, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi, keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių pagrindo nėra.
Dėl A. M. išteisinimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį
37. Apeliaciniame skunde prokuroras tvirtina, jog liudytojų A. R., I. M. parodymai, telefoniniai pokalbiai, specialistų išvados sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, patvirtinančią A. M. kaltę pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis pagamino ir laikė aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą, kad šių įrodymų visumos nepakanka A. M. kaltei pagal BK 201 straipsnio 1 dalį nustatyti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
38. Šioje byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 6 d. 15.20 val. A. M. sodybos ūkiniame pastate policijos pareigūnai surado ir paėmė pilnai sukomplektuotą aparatą, tinkamą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Tai patvirtina išteisintojo A. M., liudytojų A. R., I. M. parodymai, kratos protokole užfiksuoti duomenys, telefoniniai pokalbiai, specialistų išvados. Šios bylos aplinkybės yra aiškios ir nekelia abejonių, su jomis proceso dalyviai sutinka, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad minėtoje sodyboje aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti pagamino ir jį laikė A. M.
39. Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. A. M. pareikšto kaltinimo objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti pagaminimas ir jo laikymas. Aparatų gaminimas – jų konstravimas ir pritaikymas arba stiprių alkoholinių gėrimų gamybai panaudojimas reikmenų, turinčių kitą paskirtį. Aparatų laikymas – bet koks faktinis šių aparatų turėjimas nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ir pan.). Paprastai laikymas yra gaminimo pasekmė. Tačiau galimi ir savarankiški veiksmai, kai vienas asmuo aparatą pagamina, o kitas jį laiko, dar kitas šį aparatą naudoja gaminimui bei pan. Kitaip tariant, pripažįstant asmenį kaltu už kurios nors vienos ar kelių BK 201 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, būtina nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir tai pagrįsti įrodymais. Kaip nurodoma teismų praktikoje, kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų.
40. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir jų visumą – išteisintojo A. M. parodymus, liudytojų A. R., I. M. parodymus, telefoninius pokalbius, specialistų išvadas, ir visiškai pagrįstai sprendė, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti pagamino tikrai ne A. M., o kitas asmuo – galimai 2015 m. miręs A. M. sūnus D. M. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia prokuroras savo skunde, byloje nėra nė vieno įrodymo, kad aparatą būtų pagaminęs nuteistasis. I. M. parodė, kad jo brolis D. M. aparatą pagamino, bandė juo gaminti degtinę, daugiau apie tai jis nieko nežino. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad A. M. kaip nors tobulino šį jau pagamintą aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Tokių duomenų nenurodoma ir apeliaciniame skunde.
41. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš A. M. telefoninių pokalbių su nenustatytais asmenimis galima teigti, jog sodyboje aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laikė tik A. M. Tačiau, teisėjų kolegija vėlgi sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad užfiksuoti A. M. telefoniniai pokalbiai su nenustatytais asmenimis patvirtina tik tai, kad jie galimai kalbėjosi apie naminės degtinės gaminimą ir jo procesą. Visgi, iš šių telefoninių pokalbių negalima daryti vienareikšmės ir kategoriškos išvados, kad sodyboje rastas aparatas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti buvo išteisintojo A. M. žinioje.
42. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad be A. M. daugiau niekas kitas negalėjo sodyboje laikyti aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kadangi A. M. sodyboje nesilankydavo, buvo senyvo amžiaus ir prastos sveikatos, o jos sūnus I. M. sodyboje beveik nesilankydavo ir apie šį aparatą nieko nežinojo. Tačiau, su tuo negalima sutikti. Kaip parodė išteisintasis A. M. ir liudytojas I. M., A. M. leido A. M. naudotis sodyba bei davė jos raktus; A. M. sodyboje lankydavosi dažnai, o I. M., kuriam atiteko šios sodybos nuosavybės teisė po motinos mirties, joje lankydavosi retai. Tačiau, pats I. M. teigė žinojęs ir kad jo miręs brolis buvo pagaminęs ir kad sodyboje laikė aptariamą aparatą. Kita vertus, pagal šio liudytojo parodymus motina sodybos raktus buvo davusi dar vienam asmeniui, kuris prižiūrėdavo sodybą, kurio tapatybės liudytojas įvardinti negalėjo, kadangi jo nežinojo. Šis asmuo nebuvo nustatytas, kaip ir nebuvo nustatytas asmuo, su kuriuo A. M. 2018 m. pradžioje bendravo telefonu apie namų gamybos alkoholinių gėrimų gaminimo procesą. Todėl, byloje liko nepašalinta abejonė, kad aparatas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti galėjo būti ir šio asmens. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog sodyba, kurioje buvo laikomas aparatas, priklausė ne išteisintajam A. M., kad ne jis šį aparatą pagamino, į tai, kad be A. M. buvo ir kitų asmenų, kurie turėjo sodybos raktus bei žinojo apie joje laikomą aparatą, padarė pagrįstą ir bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad nėra įrodyta, jog šis aparatas buvo A. M. žinioje. Vien tai, kad A. M. tik naudojosi sodyba ir žinojo apie aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, gal netgi galimai pats prisidėjo prie namų gamybos alkoholinių gėrimų gamybos, neleidžia laikyti įrodyta, jog visi sodyboje buvę daiktai, tarp jų ir aparatas, priklausė jam ir buvo jo žinioje.
43. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs akivaizdžių A. M. kaltę pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (už aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti pagaminimą ir jo laikymą) patvirtinančių įrodymų, pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį grįsti tik prielaidomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai A. M. išteisino pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veikoje nėra šio nusikaltimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. M., nuteistojo M. Ž. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko bei Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus apeliacinius skundus.