Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Z. Z., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Jofa“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, M. T. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti skundai dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

10. Nustatyta, kad antstolis Z. Z. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0014/18/00520 pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1369-480/2017 dėl 260 582,78 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. P. ir subsidiariai iš skolininko M. T. G. ieškovei BUAB „JOFA“. 2020 m. kovo 3 d. antstolis turto arešto aktu areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 73,12 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. 1 t., b. l. 2–6, 3 t., b. l. 43–44). 2020 m. balandžio 1 d. patvarkymu dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo antstolis minėto areštuoto turto (buto) rinkos vertei nustatyti paskyrė ekspertizę, pavedė ją atlikti nekilnojamojo turto vertintojui – teismo ekspertui D. G. (v. b. 3 t., b. l. 84–85). 2020 m. balandžio 6 d. ekspertizės aktu butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įvertintas 105 000 Eur ir 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymu dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo antstolis areštuoto buto rinkos vertę nustatė 105 000 Eur; 2020 m. balandžio 30 d. patvarkymu paskelbtos minėto turto pirmosios varžytynės (v. b. 3 t., b. l. 116–136, 137–138, 199). 2020 m. balandžio 17 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-14-2172 antstolis nurodė nurašyti iš visų skolininkės sąskaitų 254 944,14 Eur lėšų sumą (v. b. 3 t., b. l. 170).

Dėl 2020 m. balandžio 17 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-14-2172

11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ji nenurodė pagrįstų argumentų ir motyvų, kodėl jos ginčijamas 2020 m. balandžio 17 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas turėtų būti panaikintas, kadangi, pareiškėjos nuomone, 2020 m. balandžio 17 d. antstolio nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-14-2172 nurodyta priverstinai nurašomų lėšų suma yra per didelė, atsižvelgus į iš pareiškėjos vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0014/18/00520 iki 2020 m. balandžio 17 d. jau išieškotas pinigų sumas.

12. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2020 m. balandžio 17 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-14-2172, kuriame nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų pareiškėjos sąskaitų, t. y. nurašyti 254 944,14 Eur sumą (v. b. 3 t., b. l. 170). Taip pat 2020 m. balandžio 17 d. priimtas antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-20-14-2171, kuriame nurodyta, kad iki 2020 m. balandžio 17 d. iš pareiškėjos buvo išieškota 3 372,76 Eur vykdymo išlaidų, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 10 357,44 Eur (v. b. 3 t., b. l. 168–169). Pačiame nurodyme Nr. S-20-14-2172 nurodyta išieškojimo suma 260 582,78 Eur ir 37 437 Eur – priskaičiuotos palūkanos. Antstolis pareiškėjos atstovei 2020 m. balandžio 6 d. pažymoje apie vykdymo eigą nurodė, kad iki 2020-04-06 vykdomojoje byloje išieškota ir išmokėta išieškotojui 53 433,08 Eur suma ir išieškota 3 372,76 Eur vykdymo išlaidų (v. b. 3 t., b. l. 103). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad naikinti skundžiamą nurodymą nėra pagrindo, nes išieškota yra tik dalis skolos ir išieškojimas vykdomojoje byloje yra tęsiamas. Apeliantės argumentas, kad nurodyta priverstinai nurašomų lėšų suma yra per didelė, atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas, nes atlikus elementarius aritmetinius skaičiavimus matyti, kad antstolio nurodyta priverstinai nurašyti suma yra teisinga ir pagrįsta. Pareiškėjos skolą sudaro 260 582,78 Eur, 37 437 Eur priskaičiuotų palūkanų ir 13 730,20 Eur vykdymo išlaidų, taigi iš viso – 311 749,98 Eur. Iki 2020 m. balandžio 17 d. išieškota ir išmokėta išieškotojui 53 433,08 Eur suma ir išieškota 3 372,76 Eur vykdymo išlaidų, taigi 311 749,98 Eur – 53 433,08 Eur – 3 372,76 Eur = 254 944,14 Eur suma, kuri yra nurodyta antstolio 2020 m. balandžio 17 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-14-2172. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos 2020 m. balandžio 27 d. skundą, kuriuo prašyta panaikinti 2020 m. balandžio 17 d. antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-14-2172.

Dėl 2020 m. balandžio 1 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo“

13. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2020 m. balandžio 1 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo, kuriuo pareiškėjai priklausančio buto su rūsiu, 3,38 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 73,12 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę, pavedė ją atlikti nekilnojamojo turto vertintojui – teismo ekspertui D. G. (v. b. 3 t., b. l. 84–85). Teismo ekspertas D. G. elektroniniu pranešimu informavo pareiškėjo atstovę el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) apie 2020 m. balandžio 1 d. priimtą patvarkymą ir papildomai 2020 m. balandžio 6 d. informavo telefonu (v. b. 3 t., b. l. 181–184). Ekspertizė atlikta 2020 m. balandžio 6 d.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas esmine aplinkybe laikė ne tik tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie eksperto tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą vykdymo proceso baigtimi ar netinkamą elgesį, kompetencijos stoką atliekant turto vertės nustatymą, pareiškėja taip pat nenurodė, kad egzistuoja CPK 67 straipsnyje numatyti pagrindai nušalinti ekspertą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokioms išvadoms ir papildomai pažymi tai, jog aplinkybė, kad nekilnojamojo turto vertintojas yra iš Vilniaus, neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir neįrodo eksperto suinteresuotumo vykdymo proceso baigtimi. Be to, aplinkybė, kad ekspertizė buvo atliekama karantino metu, taip pat nepatvirtina eksperto elgesio kaip netinkamo ar nekompetentingo, kadangi 2020 m. balandžio 2 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto „Dėl turto vertinimo veiklos gairių ir vertintojų saugumo užtikrinimo karantino laikotarpiu“, skirto Lietuvos turto vertintojų asociacijai, dalimi „Dėl vertinamo objekto apžiūros atlikimo“ nurodyta: „Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, priimtus sprendimus ir rekomendacijas vengti tiesioginių kontaktų su kitais asmenimis, esant poreikiui apžiūrėti uždaras patalpas rekomenduojame naudoti nuotolines vaizdo perdavimo priemones, tačiau jeigu nėra galimybės pasinaudoti nuotolinėmis vaizdo perdavimo priemonėmis arba yra numatyta atlikti kitokio pobūdžio vertinamų objektų apžiūrą, rekomenduojame vadovautis Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniuose puslapiuose skelbiamais sprendimais, rekomendacijomis ir kita aktualia informacija, t. y. laikytis saugaus atstumo, naudoti apsaugos bei dezinfekcines priemones ir pan.“ Taigi iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad nekilnojamojo turto vertintojams nebuvo uždrausta turėti tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis, bet jei yra galimybė, rekomenduota tiesioginio kontakto vengti, todėl nagrinėjamu atveju vertinti eksperto elgesį kaip netinkamą nėra jokio pagrindo.

16. Apeliantės teiginiai, kad turto vertintojas pareiškėjai sukėlė didelį stresą ir kankinantį nerimą dėl draudimų nepaisymo ir galimo ligos užkrato nešiojimo, be to, pats ekspertas vizualiai atrodė sergantis, atmestini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertas apeliantės teisių ar teisėtų interesų nepažeidė.

Dėl 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo“

17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abiem šalims yra naudinga ir tikslinga pirmąsias turto varžytynes skelbti nurodant didesnę vertę, o pareiškėja nepateikė jokių svarių ir pagrįstų argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju areštuoto turto vertė nustatyta netinkamai, nes turto vertintojas pareiškėjai priklausantį turtą įvertino daug didesne negu rinkos kaina, todėl, pirmąsias turto varžytynes paskelbus nurodant didesnę negu rinkos vertę, nekilnojamojo turto niekas nenupirks.

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės teiginiams. Pažymėtina, kad tiek kreditorius / išieškotojas, tiek skolininkas turi siekti, kad būtų maksimaliai patenkinti kreditoriaus reikalavimai. Todėl neabejotinai skolininko interesas yra tas, kad iš jo išvaržomas turtas būtų parduotas kuo didesne kaina ir tokiu būdu kaip galima didesne apimtimi padengtas jo turimas įsiskolinimas. Turto pardavimas už didesnę kainą didesne dalimi padengia skolininko skolą, o tai reiškia mažesnę likusios skolos dalį. To turi siekti tiek skolininkas, tiek išieškotojas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie tai, jog turto vertinimą atlikęs nekilnojamojo turto vertintojas turtą įvertino daug didesne negu rinkos kaina, nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą ir (ar) panaikinti antstolio patvarkymą. Pažymėtina, kad jei butas atitinka rinkos vertę, varžytynėse jis bus nupirktas, jei vertė per aukšta – ne. Tuomet antstolis paskelbs antrąsias varžytynes nurodydamas sumažintą vertę, tačiau bet kuriuo atveju abiem šalims yra naudinga ir tikslinga pirmąsias turto varžytynes skelbti nurodant didesnę vertę. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę sudaro ne bet kokie, o tik motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai dėl turto vertės, sukeliantys antstoliui pakankamai pagrįstų abejonių dėl realios turto vertės, nes, suteikus skolininkui ar išieškotojui galimybę nepritarti turto įkainojimui be motyvų, būtų sudaromos sąlygos vykdymo proceso šalims vilkinti vykdymo procesą, todėl esant nustatytoms aplinkybėms apeliantės 2020 m. balandžio 27 d. skundas dėl 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymo panaikinimo pagrįstai atmestas.

Dėl 2020 m. balandžio 30 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto varžytynių paskelbimo“

19. Apeliantė nurodo, kad antstolis 2020 m. balandžio 30 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto varžytynių paskelbimo“ neteisėtai paskelbė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirmąsias varžytynes, nes 2020 m. gegužės 5 d. skundo dėl antstolio veiksmų padavimo metu iš antstolio nebuvo gavusi jokio patvarkymo dėl savo 2020 m. balandžio 15 d. prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo. Be to, 2020 m. gegužės 5 d. skundo dėl antstolio veiksmų padavimo metu pareiškėja iš antstolio nebuvo gavusi jokių patvarkymų dėl jos 2020 m. balandžio 27 d. skundų dėl antstolio veiksmų.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio varžytynės skelbiamos CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Vykdymo procesas pasižymi specifika, kadangi vykdomi jau įsiteisėję teismo sprendimai, todėl vykdymo veiksmų (šiuo atveju – varžytynių) atšaukimas gali būti pateisinamas tik esant įstatymo apibrėžtam pagrindui, priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis 2020 m. balandžio 30 d. patvarkymu paskelbė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, nustatė varžytynių pradžią nuo 2020-04-30 iki 2020-06-01. Patvarkymu nustatyta turto pardavimo iš varžytynių kaina – 84 000 Eur (v. b. 3 t., b. l. 199). 2020 m. balandžio 30 d. patvarkymas dėl areštuoto turto varžytynių paskelbimo pareiškėjai įteiktas 2020 m. gegužės 4 d. (v. b. 3 t. b. l. 201).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, skola siekia 254 944,14 Eur sumą, apeliantės 2020 m. balandžio 27 d. skundai dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo, ekspertizės skyrimo atmesti kaip nepagrįsti, todėl pagrindo sutikti su pareiškėjos 2020 m. gegužės 5 d. skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra ir konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos 2020 m. gegužės 5 d. skundą.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog antstolio veiksmai areštuojant pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, paskiriant ekspertizę, nustatant turto rinkos vertę ir skelbiant pirmąsias varžytynes visiškai atitiko teisės aktų bei išieškojimo proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis), o apeliantė, formaliais pagrindais skųsdama iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, siekia vilkinti vykdymo procesą.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visų pareiškėjos skundų argumentus dėl antstolio veiksmų, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, pasisakė dėl esminių bylos teisinių ir faktinių aspektų, turinčių įtaką pareiškėjos skundų išnagrinėjimo rezultatui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais. Konstatuotina, jog antstolis ėmėsi teisės aktuose nustatytų priemonių išieškotojo interesams apginti, teisės normų nepažeidė, atliko teisėtus ir pagrįstus veiksmus, atitinkančius Civilinio proceso kodeksą, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vykdomąją bylą Nr. 0014/18/00520 grąžinti antstoliui Z. Z..