Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-26 · Civilinė byla Nr. e2S-943-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
e2S-943-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40667-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
D. A.
Ieškovas
K. K.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-943-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40667-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.18.; 2.6.5.2.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui D. A. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui D. A., kuriuo ieškovė prašo pakeisti nepilnamečio sūnaus K. A. pavardę į sutuoktinio J. K. pavardę „Korsakas“.Atsakovas D. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi K. A..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė atsakovui D. A. 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jog šalių ginčas byloje yra kilęs ne tuo pačiu pagrindu – ieškovės reikalavimai atsakovui kilę iš teisinių santykių, susijusių su vaiko pavardės pakeitimu, o atsakovo ieškovei – iš teisinių santykių, susijusių su bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šiuo priešieškinio reikalavimu atsakovas nesiekia įskaityti pradinio ieškinio reikalavimų, nėra pagrindo pripažinti, kad, patenkinus minėtą atsakovo priešieškinio reikalavimą ieškovei, bus nebegalima patenkinti ir ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovui dėl vaiko pavardės pakeitimo, be to, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių ginčas bus išnagrinėtas greičiau ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nėra susiję (CPK 143 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminą pateikti priešieškinį atitinkantį CPK 135,143 str. reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas D. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį ir priimti naują nutartį, kuria atsakovo priešieškinis dėl bendravimo su vaiku nustatymo būtų priimtas nagrinėti kartu su ieškovės ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, jog ieškinys ir priešieškinis yra kilęs ne tuo pačiu pagrindu, kadangi ginčas tarp šalių susijęs su vaiko interesais turėti atitinkamą pavardę ir bendrauti su tėvais. Be to teismas šeimos bylose yra aktyvus ir turi teisę ne tik rinkti įrodymus savo iniciatyva, bet ir peržengti reikalavimų ribas. Ieškovės reikalavimas pakeisti vaikui pavardę yra susijęs su tariamu atsakovo nebendravimu su vaiku, todėl laikytina, kad atsakovo priešieškinis dėl bendravimo tvarkos yra susijęs su pareikštu ieškiniu. Atsakovas pareikštu priešieškiniu siekia, kad ieškinio reikalavimai nebūtų patenkinti, o priešingai būtų nustatyta konkreti atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi. Atsakovo vertinimu, taip pat svarbi aplinkybė dėl kuo operatyvesnio bylos išnagrinėjimo, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog šalys gyvena skirtingose valstybėse. O atsakovo teisės į bendravimą būtų žymiai greičiau užtikrintos, jeigu ginčą nagrinėtų Lietuvos teismas, kadangi atsakovas norėdamas realizuoti teisę bendrauti su sūnumi turėtų įgyvendinti ilgai užtrunkančias tarptautines procedūras. Svarbu nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką kuo ankstesniame amžiuje, kadangi delsimas pastoviai bendrauti su vaiku vėlesnį bendravimą daro sudėtingu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams šalinti.Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį vadovaudamasis CPK 143 str., kadangi tiek ieškinio reikalavimai, tiek atsakovo priešieškinio reikalavimai yra susiję su nepilnamečio vaiko interesais, be to bylas nagrinėjant kartu būtų galimas operatyvesnis tarp šalių kilusio ginčo išnagrinėjimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovui D. A., kuriuo prašė pakeisti nepilnamečio sūnaus K. A. pavardę į sutuoktinio J. K. pavardę „K.“. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir priešieškinį, kuriuo nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nustatė atsakovo terminą priešieškinio trūkumams pašalinti.Pažymėtina, jog civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Taip iš karto neatsisakant priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 str. 3 d.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, o nustatė atsakovui terminą priešieškinio trūkumams šalinti, t.y. pateikti priešieškinį atitinkantį CPK 135 str., 143 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias normas.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, priešieškinis pareiškiamas pagal tas pačias taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Taigi, priešieškinis turi atitikti ieškiniui keliamus reikalavimus ir turi būti įstatymo nustatyta tvarka apmokėtas žyminiu mokesčiu. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Tačiau priešieškiniui yra keliami ir kiti reikalavimui, t.y. LR CPK 143 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė atsakovo pareikšto priešieškinio formos ir turinio trūkumų. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo pareikštas priešieškinis atitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamus reikalavimus, jame aiškiai suformuluoti atsakovo reikalavimai, priešieškinis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Kita vertus CPK 143 str. 2 d. aiškiai numato priešieškinio priėmimo sąlygas, todėl teismas spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs minėtų sąlygų buvimą konkrečiu atveju priima arba atsisako priimti atsakovo pareikštą priešieškinį. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, todėl nurodyta nutartis naikintina kaip nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas priešieškinio priėmimo klausimo iš esmės nesprendžia, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis naikintina ir atsakovo pareikšto priešieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir atsakovo D. A. priešieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė