Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui J. E., atsakovės atstovėms Dianai Urbonei ir Eglei Mikolaitytei, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos krikščioniško labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ skundą atsakovei Socialinės paramos ir darbo ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo - Europos socialinio fondo agentūra) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Lietuvos krikščioniškas labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija“ (toliau – ir Fondas) kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–6), kuriame prašė panaikinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) kanclerio 2012-04-27 potvarkį Nr. A3-73 (toliau – ir Potvarkis). Taip pat prašė priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodo, kad tarp jo, Ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2009-03-09 sudaryta trišalė projekto „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką šiaurės vakarų Lietuvoje“ (toliau – Projektas) finansavimo ir administravimo sutartis (toliau – ir Sutartis). Projekto tikslas – buvusių vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialins rizikos šeimų integracija į darbo rinką. Agentūra, 2012-01-05 atlikusi neplaninę projekto patikrą, nustatė pažeidimus. Atsakovo sudaryta finansinių pažeidimų nagrinėjimo darbo grupė 2012-04-26 posėdžio protokolu pritarė trečiojo suinteresuotojo asmens siūlymui taikyti pareiškėjui finansinę korekciją, sumažinti Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą 211 148,82 Lt bei įpareigoti pareiškėją grąžinti jau kompensuotas išlaidas 205 774,62 Lt.

Aprašo 9.1.12 p. numatyta, kad viena iš tokio projekto tikslinių grupių - socialinės rizikos šeimos, o Sutarties 4 priede nevienareikšmiškai nurodoma, kad pagrindinė Projekto tikslinė grupė - socialinės rizikos šeimos, o būtent - 90 socialinės rizikos šeimų asmenų, t. y. įskaitant jų vaikus bet kokio amžiaus. Sutartyje taip pat nurodytos veiklos, kurios bus skiriamos būtent socialinės rizikos šeimų vaikams. Pažymi, kad mažamečiai vaikai dalyvavo ne kaip savarankiški Projekto dalyviai, o socialinės rizikos šeimų nariai ir tai visiškai atitiko Sutarties sąlygas bei Aprašo reikalavimus. Be to, nei Sutartyje, nei Apraše nėra apribojimo Projekte dalyvauti mažamečiams socialinės rizikos šeimų nariams. Priešingai, mažamečių socialinės rizikos šeimos narių eliminavimas iš Projekto dalyvių sąrašo turėtų būti vertinamas kaip nukrypimas nuo tikslinės grupės, t. y. socialinės rizikos šeimos sąvokos, kaip ji apibrėžta Socialinių paslaugų įstatymo 2 str. 8 d., o būtent, tai šeima, „ <...> kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui“. Taigi, vienas iš kriterijų šeimą priskirti prie socialinės rizikos šeimų kategorijos, yra vaiko iki 18 metų auginimas. Tad neįtraukus į Projektą mažamečių socialinės rizikos šeimų vaikų, nebūtų užtikrintas Projekto dalyvių atitikimas tikslinei grupei – socialinės rizikos šeima.

Agentūrai nuo pat Projekto pradžios buvo žinoma, kad Projekte dalyvaus mažamečiai socialinės rizikos šeimų vaikai, kadangi tai buvo nurodyta Sutartyje, be to, tarpinėse 2009–2010 metų Projekto ataskaitose buvo aiškiai įvardinti jo dalyviai – vaikai iki 14 metų, nurodytas jų skaičius. Tačiau jokių pastabų, nurodymų, kad socialinės rizikos šeimų vaikų įtraukimas į Projektą yra negalimas iš įgyvendinančios institucijos pareiškėjui nebuvo pateikta. Tai, kad Agentūra prieštarauja mažamečių vaikų įtraukimui į Projektą, pareiškėjui tapo žinoma tik po 2012-01-05 neplaninės patikros atlikimo.

Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime (t. 1, b. l. 133–139) nurodo, jog su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjas Sutartyje, be kitų įsipareigojimų, įsipareigojo teisingai ir efektyviai planuoti veiklas ir išlaidas (Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.15.1 p.), teikti Agentūrai, Ministerijai ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms duomenis ir dokumentus, reikalingus vertinant įgyvendintas veiklas, patirtas išlaidas ir pasiektus rodiklius (5.15.4 p.), taip pat užtikrinti, kad, įgyvendinant projekto veiklas, dalyvautų tik tikslinės grupės atstovai, ir turėti dokumentus, kurie pagrįstų kiekvieno dalyvio priklausymą tikslinei grupei (5.15.9 p.).

Agentūra, būdama Įgyvendinančioji institucija, Sutarties Bendrųjų sąlygų 6 p. įsipareigojo atlikti projekto patikras projekto įgyvendinimo vietoje, vadovaudamasi Taisyklėmis. Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1. p. nustatyta, kad projekto vykdytojui pažeidus Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, agentūra kaip įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o Ministerija ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas. Pareiškėjui buvo žinoma apie tokį sankcijos pobūdį, kaip projekto finansavimo sumažinimas.

Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad 2010-2011 m. atliktų 3 neplaninių patikrų metu nustatyta, jog projekto vykdytojas nevykdo renginių taip, kaip nurodyta pateiktuose renginių (mokymų) grafikuose, 2011 m. gruodžio 8–9 d. atliko projekto tikslinei grupei priklausančių 64 asmenų apklausą. Iš apklausiamų asmenų buvo prisiskambinta 18, iš kurių 12 nurodė, kad projekto veiklose visiškai nedalyvavo. Siekdama įsitikinti, ar projekto vykdytojas turi projekte dalyvaujančių asmenų priklausymą tikslinei grupei pagrindžiančius dokumentus ir atsižvelgdama į telefoninės apklausos rezultatus, Agentūra 2012-01-05 atliko projekto neplaninę patikrą vietoje. Patikros metu projekto vykdytojas pateikė tik 140 tikslinės grupės dalyvių bylas iš 161. Taip pat nustatyta, kad nėra 63 asmenų priklausymą tikslinei grupei pagrindžiančių duomenų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, buvo pradėtas pažeidimo tyrimas.

Vėliau Agentūra nustatė, kad projekto veiklose dalyvavo asmenys, neįtraukti į savivaldybės socialinės rizikos šeimų sąrašą, nors, vadovaujantis Taisyklių 9.1.12 p., projekto tikslinei grupei priskiriami būtent socialinės rizikos šeimų nariai. Socialinės rizikos šeima turi atitikti Socialinių paslaugų įstatyme pateiktą socialinės rizikos šeimos apibrėžimą ir privalo būti įtraukta į konkrečios savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą socialinės rizikos šeimų sąrašą, kaip tai numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-07-28 įsakyme Nr. A1-212 „Dėl Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“. Agentūra konstatavo, kad tokiais savo veiksmais projekto vykdytojas pažeidė Sutarties specialiųjų sąlygų 5.15.4 p., įpareigojantį projekto vykdytoją teikti Agentūrai ir kitoms paramą administruojančioms institucijoms duomenis ar dokumentus, reikalingus vertinant įgyvendintas veiklas, patirtas išlaidas ir pasiektus rodiklius, užtikrinti, kad teikiami dokumentai būtų sistemiškai surūšiuoti, teisingi, aiškūs, atsekami, palyginami bei pakankami išlaidoms pagrįsti. Savo veiksmais projekto vykdytojas pažeidė ir Sutarties specialiųjų sąlygų 15.5.9 p., įpareigojantį užtikrinti, kad projekto veiklose dalyvautų tik tikslinės grupės atstovai ir turėti dokumentus, pagrindžiančius kiekvieno dalyvio priklausymą tikslinei grupei.

Atsakovės teigimu, skundžiamojo potvarkio preambulėje aiškiai nurodytas teisinis pagrindas (atitinkami teisės aktų ir sutarties punktai, nustatantys atvejus, kada turi būti priimamas sprendimas grąžinti projekto vykdytojui jo gautas paramos lėšas, taip pat punktai, nustatantys ministerijos, kaip tarpinės institucijos, kompetenciją priimant tokius sprendimus). Faktines aplinkybes pagrindžia Agentūros 2012-12-11 raštas, kuriame buvo detaliai išdėstyti pažeidimai, nustatyti patikros metu, bei ministerijos finansinių pažeidimų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 m. Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programą, nagrinėjimo darbo grupės posėdžio 2012-04-26 protokolas Nr. D5-206. Šie dokumentai, detalizuojantys pažeidimų turinį, yra skundžiamo potvarkio sudedamoji dalis, todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įsakymo 8 str. 1 d. reikalavimai, priimant minėtą potvarkį, yra įgyvendinti pilnai.

Taisyklių redakcijos, galiojusios potvarkio priėmimo metu, t. y. iki 2012-04-27, 197–198 p. nustato, kad agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima vieną iš šiuose punktuose nurodytų sprendimų. Ministerija, gavusi Agentūros pasiūlymą, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išnagrinėja jį ir priima atitinkamą sprendimą. Aptartose Taisyklių nuostatose kalbama ne apie „ministerijos savarankišką tyrimą“, bet „savarankišką vertinimą“, sprendžiant, kiek pagrįstas pateiktas agentūros siūlymas. Pažymi, kad tiek Ministerijos, kaip tarpinės institucijos, tiek Agentūros, kaip įgyvendinančiosios institucijos, funkcijos įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategiją ir veiksmų programas yra griežtai apibrėžtos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007-10-17 nutarimu Nr. 1139. Iš šiose taisyklėse įtvirtintų nuostatų analizės matyti, kad Ministerija neturi jokių įgaliojimų revizuoti agentūros pateikiamus dokumentus, spręsti dėl atliktų patikrinimų teisėtumo ir pagrįstumo ar savo iniciatyva organizuoti pakartotines patikras arba imtis kitokių veiksmų, gavus iš agentūros atitinkamas išvadas. Nagrinėjamu atveju Ministerija, gavusi Agentūros išvadas dėl pažeidimo pareiškėjo vykdomame projekte, 2012-04-26 organizavo finansinių pažeidimų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 m. Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programą, nagrinėjimo darbo grupės posėdį, kurio metu buvo detaliai išnagrinėti agentūros pateikti dokumentai ir siūloma finansinė korekcija. Darbo grupė sutiko su agentūros siūlymu, todėl Ministerijos kancleris, remdamasis, be kitų dokumentų, ir šios grupės protokolu, priėmė skundžiamą potvarkį.

Atsakovė taip pat nurodo, kad dėl Agentūros išvadose pateikiamus pažeidimus įrodančiu aplinkybių nepasisakys, nes šias aplinkybes tiesiogiai nustatinėjo agentūra patikrų metu.

Vadovaujantis Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 5.3 ir 6 p., pareiškėjo pažeidimas negalėjo būti ištaisomas neatliekant pažeidimo tyrimo, kadangi yra susijęs su jau išmokėtomis lėšomis (5.1 p.). Tik tais atvejais, kai tenkinamos visos minėtų rekomendacijų 5.1–5.3 p. nurodytos sąlygos, pažeidimas gali būti ištaisomas, priešingu atveju teisės aktai numato, kad Agentūra privalo atlikti pažeidimo tyrimą, todėl pareiškėjo teiginys, kad sankcija yra kraštutinė priemonė ir jos buvo galima išvengti, yra teisiškai nepagrįstas. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Agentūra teismui pateiktame atsiliepime (t. 2, b. l. 2–3) su skundu nesutiko, o savo poziciją pagrindė iš esmės tokiais pačiais motyvais kaip ir atsakovė. Taip pat prašė nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti iki Šiaulių apylinkės prokuratūroje bus atliktas ikiteisminis tyrimas dėl Fondo veiklos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė bylos skundą atmesti kaip nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Fondas, Ministerija ir Agentūra 2009-03-09 pasirašė trišalę Sutartį, kurioje nustatyta Fondo vykdomo Projekto finansavimo ir administravimo tvarka ir sąlygos (t.1, b. l. 11–27).

Agentūra, atliko Fondo veiklos neplanines patikras ir, atsižvelgdama į šių patikrų metu nustatytas aplinkybes, 2012-04-10 surašė Pažeidimo tyrimo išvadą ir jos papildymą „Dėl su pažeidimu susijusios veiklos aprašymo projekte Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma, kad Fondo vykdomame Projekte dalyvavo 35 asmenys nepriskirtini asmenų tikslinėms grupėms, todėl siūloma sumažinti Projektui skirtą finansavimą 211 148, 82 Lt ir susigrąžinti Agentūros kompensuotas išlaidas už netinkamus tikslinės grupės dalyvius, t. y. 205 774, 62 Lt (t. 1, b. l. 158–165).

Ministerijos Finansinių pažeidimų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013m. struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programą, nagrinėjimo darbo grupė (toliau – ir Pažeidimų darbo grupė) 2012-04-26 įvykusiame posėdyje protokoliniu sprendimu pritarė Agentūros siūlymui taikyti pareiškėjui finansinę korekciją, t. y. sumažinti Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą 211 148,82 Lt (tik ES fondų lėšos) bei įpareigoti pareiškėją grąžinti jau kompensuotas su pažeidimu susijusias išlaidas 205 774,62 Lt (t. 1, b. l. 65–67).

Ministerijos kanclerio 2012-04-27 potvarkiu Nr. A3-73, atsižvelgus į Agentūros 2012-04-11 rašte ir Pažeidimų darbo grupės 2012-04-26 protokole konstatuotas aplinkybes, buvo sumažinta Fondui nustatyta didžiausia Projektui tinkamų finansuoti išlaidų suma 211 148,82 Lt (dviem šimtais vienuolika tūkstančių vienu šimtu keturiasdešimt aštuoniais litais 82 ct) ir nustatyta, kad Fondo grąžintinų lėšų suma yra 205 774,62 Lt (t. 1, b. l. 9–10).

Byloje spręstinas ginčas dėl Fondo skundo reikalavimo, panaikinti Ministerijos kanclerio 2012-04-27 potvarkį, pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant Fondo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Ministerijos kanclerio 2012-04-27 potvarkio, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad individualaus administracinio akto priėmimo metu neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai šis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (žr. 2008-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A556–633/2008).

Ginčijamame potvarkyje yra pateikiamos nuorodos į Agentūros 2012-04-10 Išvadą ir Pažeidimų darbo grupės 2012-04-26 svarstymo posėdžio protokolą (t. 1, b. l. 9–10), kuriuose, kaip matyti iš jų turinio, yra nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu Fondas yra kaltinamas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose būtų perteklinis, prieštaraujantis gero administravimo principui, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamas Potvarkis iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Tačiau, vertinant Potvarkio teisėtumą ir pagrįstumą, būtina analizuoti, ar Išvadose nurodytos aplinkybės yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais.

Įgyvendinančiųjų institucijų, pareiškėjų ir projektų vykdytojų veiksmai administruojant ir finansuojant projektus, reglamentuojami Taisyklėmis, kurių 198 p. nustatyta, kad Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymą, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, išnagrinėja jį ir priima vieną iš sprendimų: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas; sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį; išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų; priimti kitus sprendimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių 198 p. įtvirtintą reguliavimą, yra pažymėjęs, kad Ministerija turi atlikti visapusišką tokio sprendimo patikrinimą, t. y. įvertinti, ar įgyvendinančiosios institucijos (nagrinėjamu atveju Agentūros) teikiamas pasiūlymas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (2011-11-28 nutartis adm. b. Nr. A556-2896/2011 ir kt.). Taigi, Ministerija privalo atlikti jai pateiktų dokumentų vertinimą, o savarankiško tyrimo, susijusio su įrodymų rinkimu ir pan., t. y. tokio, kurio atlikimas priskirtinas lėšas administruojančiai institucijai, neatlieka.

Kaip minėta, Agentūros 2012-04-10 Išvada ir Pažeidimų darbo grupės 2012-04-26 svarstymo posėdžio protokolas yra skundžiamo Ministerijos kanclerio 2012-04-27 potvarkio sudėtine dalimi, todėl, vertinant šio potvarkio teisėtumą, būtina analizuoti, ar minėti tarpiniai procesiniai sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis. Todėl, siekiant išaiškinti visas bylai svarbias aplinkybes ir vertinant byloje surinktus įrodymus, itin svarbu nustatyti įrodymų, kuriais šie sprendimai yra grindžiami, sąsajumą, tikrumą, leistinumą bei pakankamumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos, įtvirtinančios viešojo administravimo individualaus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010-08-24 sprendimas adm. b. Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimas adm. b. Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Iš Agentūros 2012-04-10 Išvados matyti, kad Fondo vykdomam projektui skirtas finansavimas sumažintas ir pareiškėjas įpareigotas gražinti išmokėtų lėšų dalį dėl tos priežasties, jog 35 asmenys, kurie dalyvavo Fondo vykdomoje socialinės reabilitacijos ir integracijos veikloje, nepriskirtini tikslinėms asmenų grupėms. Išvadoje nurodoma, kad Agentūrai nebuvo pateikti 27 asmenų, dalyvavusių Projekte, dokumentai, pagrindžiantys šių asmenų priklausymą tikslinei asmenų grupei. Pažymėta, kad Agentūrai vykdant apklausą buvo skambinta 64 tikslinės grupės asmenims, iš kurių 12 patvirtino, kad Projekto veikloje visiškai nedalyvavo (t. 1, b. l. 159–160).

Skunde teismui ir bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino, kad Agentūrai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, pagrindžiantys Fondo vykdomoje Programoje dalyvaujančių asmenų statusą ir jų priklausymą tikslinėms asmenų grupėms (t. 1, b. l. 1–6). Taip pat pažymėjo, kad nei Išvadoje, nei kituose Agentūros teiktuose dokumentuose nenurodoma, kokie konkrečiai asmenys (nenurodomi jų vardai, pavardės) pripažinti nepatenkančiais į tikslines asmenų grupes, nepateikiami jokie įrodymai, su kokiais asmenimis buvo bendrauta telefonu, todėl nėra aišku, kokie faktiniai duomenys sudaro Fondui pateiktų kaltinimų ir taikomos finansinės korekcijos pagrindą.

Atsakovės teismui pateikiamame atsiliepime analizuojami teisės aktų, reglamentuojančių išmokų skyrimo ir finansinių korekcijų taikymo galimybę, nuostatos, tačiau nenurodomos jokios konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. nenurodomas faktinis ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas. Minėtame atsiliepime taip pat pažymėta, kad konkrečias nagrinėjamų pažeidimų įvykdymo faktines aplinkybes turėtų nurodyti Agentūra (t. 1, b. l. 133–139).

Agentūros teismui pateikiamame atsiliepime, nurodoma, kad visa Fondo veiklos tyrimo medžiaga teismui negali būti pateikta, nes ji pateikt ikiteisminiam tyrimui (t. 2, b. l. 2–3).

Taigi, teismui iš esmės nepateikti jokie įrodymai, kuriais yra grindžiami Agentūros 2012-04-10 Išvados teiginiai dėl 35 asmenų neatitikties tikslinėms asmenų grupėms.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Agentūros 201204-27 Išvada nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Taip pat pripažintina, kad jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrįsti ir Išvadoje pateikiami apskaičiavimai dėl Fondui siūlomos taikyti finansinės korekcijos ir jos dydžio.

Pažymėtina ir tai, kad 2012-04-10 Išvadoje nėra nurodoma, kad minėti 35 asmenys tikslinėms asmenų grupėms nepriskirtini dėl jų amžiaus. Todėl pareiškėjo teismui pateiktame skunde nurodyti motyvai dėl mažamečių vaikų, įtrauktų į Fondo vykdomą programą, atitikties tikslinėms asmenų grupėms, ginčo atveju teisiškai nereikšmingi.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad skundžiamas Ministerijos kanclerio 2012-04-27 potvarkis priimtas Agentūros 2012-04-27 Išvados, kuri nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, pagrindu, todėl ir pats potvarkis pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu ir yra naikintinas.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. ir Taisyklių 198 p., Ministerija privalo priimti sprendimą, kuris būtų grindžiamas teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis. Kaip minėta, Ministerija savarankiško tyrimo, kurio metu būtų renkami ir fiksuojami įrodymai, neatlieka. Todėl atsakovė įpareigotina priimti sprendimą, kuriuo Agentūrai būtų pavesta atlikti pakartotinį Fondo veiklos tyrimą ir surašyti Išvadą, pagrįstą objektyviais įrodymais (Taisyklių 198.4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad detalūs apskaičiavimai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, bus pateikti vėliau.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas teismui nepateikė detalių apskaičiavimų, patvirtinančių byloje patirtas išlaidas. Todėl, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2011-09-05 sprendimas adm. b. Nr. A62–1367/2011 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo Lietuvos krikščioniško labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2012-04-27 potvarkį Nr. A3-73.

Įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją priimti sprendimą, kuriuo Europos socialinio fondo agentūra įpareigotina atlikti pakartotinį Lietuvos krikščioniško labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ veiklos, vykdant projekto „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką šiaurės vakarų Lietuvoje“, tyrimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.