- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- N2-54-266/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- R. B., Atsakovui R
- Atsakovas
- R. B.
- Išvadą teikia
- Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir ,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su atsakovu buvę sutuoktiniai, santuoka nutraukta 1998metais, teismo sprendimu, padalintas santuokoje įsigytas turtas. Santuokoje gimė du sūnūs V. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini). 1998m. spalio 26d. teismo nutarimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnums po 1/3 dalį, bet ne mažiau kaip po 1 MGL iki jų pilnametystės. Atsakovas iki sūnaus V. pilnametytės mokėjo išlaikymą po 250 litų abiems vaikams. Šiuo metu atsakovas moka tik vienam sūnui M. išlaikymą po 130 litų kas mėnesį. Ji prašo pakeisti priteistą išlaikymą sūnui M. ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 600 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės. Sūnus labai didelis, todėl jai nelengva gauti pigių drabužių, reikia didelių batų , o jie kainuoja brangiai . Augančiam organizmui reikia pilnaverčio maisto, todėl jo maitinimui mėnesiui išleidžia 300 litų. Sūnus gerai mokosi, siekia stoti į užsienyje veikiančią mokyklą. Tam jis iš anksto ruošiasi, yra samdomi mokytojai papildomam mokymuisi ir tai kainuoja po 300 litų mėnesiui . Be to, sūnus lanko tautinių šokių ansamblį „Gojus‘, kuris koncertuoja įvairiose šalyse, todėl kelionėms reikia pinigų . Ieškovė mano, jog atsakovas visiškai nesistengia teikti didesnį vaikui išlaikymą. Jai yra žinoma, jog jis augina šeimoje du nepilnamečius vaikus, nedirba, tačiau mano, jog jis visiškai nesistengia ieškoti darbo, dirbti ir vaikui teikti didesnį išlaikymą. Atsakovas su vaikais nebendrauja. Jo priešieškinys dėl tėvystės nuginčijimo labai įžeidė sūnų M., tiesiog jį sukrėtė. Prašė jos ieškinį tenkinti ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas R. B., jo atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nėra jokio pagrindo keisti priteistą teismo sprendimu išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui . Pagal teismo nutarimą jis moka sūnui M. išlaikymą po 130 litų kas mėnesį. Daugiau jis mokėti neišgali. Jo materialinė padėtis nepagerėjo, o pablogėjo, nes jis nebedirba, yra darbo biržoje, tik iš dalies yra darbingas, šeimoje augina du nepilnamečius sūnus. Jų visą šeimą išlaiko žmona, dirbanti kirpėja. Su sūnumi M. nebendrauja. Iki buvo nutraukta santuoka su ieškove, ieškovė ne kartą teigė, jog sūnus M. yra ne jo vaikas. Kadangi ieškovė dar nenutraukus santuoką bendravo ir su kitais vyrais, tai jis suabejojo ar jis yra sūnaus M. tėvas . Jo manymu ieškovė nepagrįstai reikalauja didesnio išlaikymo, todėl prašė ieškinį atmesti. Savo priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo atsisakė.
Institucijos, duodančios išvadą- Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje ieškovės pateiktą ieškinį paliko spręsti teismo nuožiūra, nurodydami, jog reikia objektyviai įvertinti šalių turtinę padėtį .
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies . Civilinė byla dalyje dėl tėvystės nuginčijimo nutrauktina.
Bylos medžiaga, ieškovės, atsakovo paaiškinimais, nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas buvę sutuoktinai. Jų santuoka nutraukta . 1998m. spalio 26d., teismo nutarimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnaus V., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus Mažvydo, gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 1/3 dydžio nuo visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui iki sūnaus V. pilnametystės, o po to tęsti išieškojimą po ¼ dalį nuo visų rūšių uždarbio , bet ne mažiau 1 MGL iki sūnaus M. pilnametystės .(b.l. 6-7 ) Vyresnysis sūnus V. šiuo metu pilnametis, tačiau jį išlaiko ieškovė, atsakovas išlaikymo nebeteikia. Šalių nepilnametis sūnus M. gyvena su motina- ieškovė, kuri jį visiškai išlaiko . Atsakovas kas mėnesį moka sūnui išlaikymą tik po 130 litų. Atsakovas šiuo metu nedirba , yra darbo biržoje . Ieškovė mano, jog sūnus išaugo , jos poreikiai padidėjo, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo . Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nuginčyti tėvystę sūnui M. Atlikus ekspertizę tėvystės nustatymui, kuri konstatavo, jog atsakovas yra sūnaus M. tėvas, atsakovas priešieškinio atsisakė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina (ieškove). Atsakovas teikia po 130 litų dydžio išlaikymą. Nustatyta, kad toks išlaikymas buvo priteistas Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu. Pagal LR Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai . Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės , t.y. esminiai atsakovo turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas ; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų- prioritetinės vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo. Spręsdamas , ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėtis esminiu pasikeitimu ir antra, aplinkybes , susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu- padidėjimu. Ieškovė kaip pagrindą pakeisti priteistą išlaikymą nurodė padidėjusius vaiko poreikius – šalių sūnus labai išaugo, jam tuoj bus 17 metų, sunku ieškovei gauti didelių ir pigių drabužių , batų, išaugo poreikiai jo mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, lanko tautinių šokių ansamblį , be to jis serga mažakraujystė , jam būtinas pagerintas maistas. Ieškovė viena išlaiko sūnų ir atsakovo teikiamo išlaikymo po 130 litų per mėnesį nebeužtenka. Teismo nuomone šiuo metu atsakovo teikiama išlaikymo suma neužtikrina vaiko poreikių atsižvelgiant į nūdienos kainas. Teismas mano, kad šios aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. ). Todėl teismas mano, kad šios naujos aplinkybės, dėl ko reikia pakeisti (padidinti) jau priteisto išlaikymo dydį įrodytos (CPK 185,197 str.) Atsakovas prašydamas netenkinti ieškovės ieškinio , nurodė, jog jo padėtis ne pagerėjo, o tik pablogėjo. Jis tapo bedarbiu, iš dalies neįgaliu, dar negauna pensijos, šiuo metu yra darbo biržoje, šeimoje augina du mažamečius vaikus sūnų S. B., gim. (duomenys neskelbtini). ir sūnų T. B. , gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos taip pat turi išlaikyti. Tačiau, pagal bendrąją taisyklę, kad atsakovas pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitus asmenis, t.y. du savo vaikus iš antros santuokos, nepatvirtina jo turtinės padėties esminio pablogėjimo . Nustatyta, jog atsakovui pasibaigė prievolė mokėti išlaikymą vyresniajam sūnui iš pirmos santuokos, šiuo metu atsakovas turi išlaikyti tik antrą sūnų iš pirmos santuokos, kuriam yra beveik 17 metų, taigi jo poreikiai gerokai didesni, nei atsakovo aštuonerių ir trejų metų sūnų , todėl tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Be to, nustatyta, jog atsakovas moka tik 130 litų išlaikymą sūnui per mėnesį ir daugiau kitokio išlaikymo neteikia. LR Aukščiausiojo teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisės ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas neužtikrina reguliaraus ir pakankamo išlaikymo. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Atsakovas teismui neįrodė, jog jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus M. turtines teises į išlaikymą ir , kad dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo . Tokioms aplinkybėms nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Todėl , įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog atsakovas galėtų mokėti 300 litų kas mėnesinį mokamą išlaikymą sūnui M. iki jo pilnametystės . Pažymėtina, kad ši išlaikymo suma nėra didelė , atitinka pačius minimaliausius vaiko poreikius . Išlaikymo dydžio pakeitimas, priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2008 m. liepos 28 d. (CK 3.200 str.).
Tuo pačiu teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, ar vaiko poreikiams, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Civilinė byla dalyje dėl atsakovo priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo , nutrauktina , atsakovui atsisakius priešieškinio ir teismui atsisakymą priėmus. ( LR CPK 293 str. 1d., 4 p.)
Atsakovui R. B. buvo suteikta antrinė teisinės pagalba atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl jis atleistinas nuo žyminio mokesčio ir teismo turėtų pašto išlaidų sumokėjimo.
Sutinkamai su LR CPK 93 straipsnio nuostatomis iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos- išlaidos už dokumentų suruošimą teismui 2374 Lt , b.l. 25,135) , išlaidos benzinui nuvykimui į DNR ekspertizę- 97,36 Lt (b.l. 167) ir atstovavimo išlaidos – 714 Lt (b.l. 169 ) , proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai . kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 50 procentų, tai iš atsakovo ieškovei priteistina pusė jos turėtų bylinėjimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti 1998m. spalio 26d., Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu priteistą išlaikymo dydį ir nuo 2008m. liepos 28d., priteisti iš R. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui M. B. , gim. (duomenys neskelbtini) , atstovaujamam motinos R. B. , išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 300 litų iki jo pilnametytės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Civilinę bylą- dalyje pagal atsakovo R. B. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo – nutraukti , atsakovui R. B. atsisakius priešieškinio ir teismui atsisakymą priėmus.
Sprendimas per 30d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą .