Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirba, profesinio išsilavinimo, vedęs, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo: 1) 2002-08-01 pagal 1963 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 246¹ straipsnio 1 dalį 4 MGL (500) Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams; 2) 2003-11-27 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams; 3) 2004-09-17 pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) 2004-11-04 pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 5) 2010-02-11 pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 1 metų 6 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausme; 6) 2013-01-24 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) 2013-07-09 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 8) 2015-08-05 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 245 straipsnį (2 epizodai) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-17 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti paskirtą bausmę, paleistas 2017-05-12, atlikus bausmę, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. R. 2017 m. liepos 31 d., apie 19.00 val., baro, esančio J. Basanavičiaus g. 28, vidiniame kieme, naudojo fizinį smurtą šeimos nario - sugyventinės I. R. atžvilgiu: abejomis rankomis I. R. suėmęs už kaklo, ją smaugė, po to, jėga pastūmė į baro kieme stovinčią tvorą ir rankos kumščiu ne mažiau penkių kartų sudavė į dešinę koją, taip mušdamas ir smurtaudamas, I. R. padarė poodinę kraujosruvą kakle, kairės plaštakos ketvirtame piršte, kraujosruvas odoje kaklo kairiame šone–nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. R., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad I. R. yra jo sugyventinė, su ja veda bendrą ūkį, gyvena kartu apie vieną mėnesį, nors pažįstami daugiau laiko. Abu gyvena jo nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 31 d. namuose abu girtavo, alkoholio išgėrė nemažai. Po to jis nuėjo miegoti. Pabudęs namuose I. R. neberado. Namuose pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono, suprato, kad telefoną pasiėmė ji. Manydamas, kad I. R. gali būti vienoje iš jų lankomų aludžių, Panevėžyje, jis iš namų išėjo, perėjo kelias aludes. I. R. rado aludėje, kuri yra prie prekybos centro „IKI“, Aukštaičių gatvėje, Panevėžyje. Su I. R. susipyko dėl iš jo paimto telefono, abu apsižodžiavo. Ji jam telefoną grąžino, todėl jai jokių pretenzijų neturi. Kodėl ji paėmė telefoną, nežino. Kiek žino, ji savo telefono neturėjo. Po to, abu nuėjo į kitą aludę, adresu J. Basanavičiaus g. 28, Panevėžys, kur aludės kieme, prie stalo kartu gėrė alų. Aludėje buvo ir daugiau žmonių, bet jų nepažįsta. Toliau su I. R. pykosi. Konflikto metu su ja, jis atsistojo, priėjo prie I. R., rankomis paėmė už jos kaklo ir ją smaugė. Taip pat, jis I. R. rankomis trenkė į dešinę koją, bet kiek kartų, neskaičiavo, galėjo būti nemažiau penkis kartus. Ar jis I. R. stūmė, ar ji po to atsitrenkė į tvorą, nepamena. Tuomet buvo gan neblaivus. I. R. šaukė. Pamena, kad kažkoks vyras, stovėdamas netoli jų, kaip suprato, I. R. pažįstamas, pasakė, kad jiems iškvies „mentus“. Dėl suduotų smūgių I. R., jis galėjo jai sukelti fizinį skausmą, ją sužaloti ir dėl to labai gailisi. Jo tokiam elgesiui turėjo įtakos girtumas. Netrukus į barą atvyko policija, jis buvo sulaikytas (b. l. 39-41, 44-45).

Be kaltinamojo V. R. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusiosios I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2017 m. liepos 31 d., ji kartu su savo sugyventiniu V. R. buvo alaus bare, esančiame Panevėžyje, J. Basanavičiaus g. 28. Apie 19.00 val., tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. R. ją kaltino iš kaimynų, pagrobus televizorių. Jai sėdint ant suoliuko, V. R. rankomis jai paėmė už kaklo ir smaugė, po to, grįžtant iš tualeto, vėl sugriebė ją ir trenkė į baro kieme esančią tvorą. Jai atsisėdus ant suolo, V. R. rankos kumščiu ne mažiau penkis kartus sudavė smūgius jai į koją. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Konflikto metu abu buvo neblaivūs. V. R. prieš ją ir ankščiau buvo smurtavęs, tačiau į policiją ji nesikreipė. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 5, 16-17).

Liudytojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2017 m. liepos 31 d., vakare, tiksliai valandos nepamena, gal apie 18.30 val. jis atėjo į alaus barą, esantį Panevėžyje, J. Basanavičiaus g. 28 A. B. kieme leido laiką, gėrė alų. Baro kieme, prie stalų sėdėjo ir daugiau žmonių, bet jų nepažįsta. Būdamas bare, gėrė alų. Jam bebūnant bare, pamatė į barą ateinančią Ingridą, kurios pavardės nežino. Ji buvo su vyriškiu, jo nepažįsta. Abu prisėdo prie kito stalo. Pastebėjo, kad ji su tuo vyriškiu pykosi, bet dėl ko, jis nežino, į jų ginčą nesikišo. Nesikišo į jų pokalbį ir kiti bare buvę žmonės. Bebūnant bare, vienu metu išgirdo kaip ji pasakė „tu manęs nesmauk“. Pačio smaugimo fakto nematė. Nematė, kad tas vyriškis muštų ją. Jis sureagavo į jos komentarą, todėl iškvietė policiją. Iš bare buvusių žmonių dėl pagalbos kvietimo sureagavo tik jis, nes jis bijojo, kad tų žmonių konfliktas neperaugtų į didesnį konfliktą ar muštynes. Kiti baro lankytojai sėdėjo ramiai, nežino, ar kažkas matė šį įvykį. Atvykus policijai, bare pabuvo nebeilgai, po to išėjo namo. Pats dėl šio įvykio nenukentėjo, jam šis įvykis nesukėlė jokių blogų emocijų, nesutrikdė ramybės bare, niekam pretenzijų neturi (b. l. 23-25).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvados Nr. G 828/2017 (05) matyti, kad I. R. padarytos poodinės kraujosruvos kakle, kairės plaštakos ketvirtame piršte, dešinėje blauzdoje, kraujosruvos odoje kaklo kairiame šone, paveikus kietais bukais daiktais, 16 trauminių poveikių, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 21).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių kuopos vyriausiojo patrulio 2017 m. liepos 31 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. liepos 31 d., apie 19.46 val., iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvinės veiklos skyriaus budinčio gautas pranešimas apie tai, kad prie namo laukia vyriškis bei nurodys asmenį, esantį prie J. Basanavaičiaus g. 28, Panevėžyje, kuris mušė jo giminaitę (b. l. 10-11).

Iš 2017 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, J. Basanavičiaus g. 28, alaus baro vidiniame kieme. Baras yra vakarinėje J. Basanavičiaus gatvės pusėje. Įėjimas į kiemą pro namo vakarinę pusę. Grindinys išklotas asfalto betonuotomis plytelėmis. Kieme yra mediniai suolai, stalas. Šiaurinėje pusėje-medinė tvora. Nusikalstamos veikos pėdsakų, tinkamų identifikavimui, neaptikta (b. l. 7-9).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 1434 matyti, kad 2017 m. liepos 31 d., 20:18 val., V. R. nustatytas 2,69 promilių girtumas (b. l. 114).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo V. R. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodytu metu ir vietoje smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę I. R., ją smaugdamas, suėmęs abejomis rankomis už jos kaklo, po to, jėga pastumdamas į baro kieme stovinčią tvorą ir rankos kumščiu ne mažiau penkių kartų suduodamas į dešinę koją, ir tokiu būdu mušdamas bei smurtaudamas, nežymiai sutrikdė I. R. sveikatą. Todėl V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis V. R. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 119-121). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu, neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis V. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis V. R. teisiamas devintą kartą ir trečią kartą – už analogiško nusikaltimo padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė, dar neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus (b. l. 52-61), administracine tvarka anksčiau taip pat keletą kartų baustas, turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 98-111), Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir Priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b. l. 113), nedirba ir darbo biržoje neregistruotas (b. l. 49, 50). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, tačiau teismas nesutinka su prokurorės pareiškime išdėstytu siūlomu šio bausmės dydžiu už padarytą nusikalstamą veiką, todėl atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, kaltės forma ir ypatingai neigiamai apibrėžtina kaltinamojo asmenybe, taip pat į tai, kad kaltinamajam anksčiau paskirtos bausmės už analogiško nusikaltimo padarymo neturėjo esminės įtakos jo elgesiui, nusikaltimai kartojasi, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant maksimalios trukmės arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis). Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. R. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 31 d., 19.50 val., iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., 9.16 val. (2 paros) (b. l. 32-34, 36).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115-116) – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 90 (devyniasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. R. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną, prilyginant vienai arešto parai, į bausmės laiką įskaityti V. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 31 d., 19.50 val., iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., 9.16 val. (2 paras), ir laikyti, kad V. R. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Areštą paskirti atlikti areštinėje.

Bausmę pradėti vykdyti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.