Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad važiavo link „Maxima“ parduotuvės ir tuo metu iš niekur išlindo motociklininkas, jis jo nepastebėjo, kai pamatė, bandė išvengti smūgio, bet jau buvo per vėlu. Pripažįsta, kad turėjo praleisti motociklininką ir dėl jo veiksmų nukentėjusysis buvo sužalotas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. L. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2024 m. gegužės 30 d. jis važiavo MB A priklausančiu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis buvo išnuomotas mėnesiui, kadangi planavo su juo dirbti kurjeriu. Važiavo automobilyje kartu su savo pažįstamu G. M., apie (duomenys neskelbtini) metų, gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Jis automobilį vairavo, o G. sėdėjo šalia jo, priekyje. Važiavo iš Tauro kalno pusės link stoties. Pravažiuodamas Basanavičiaus gatvę, į Mindaugo gatvę, kuri yra vienos eismo krypties, trijų eismo juostų, įvažiavo iš karto į antrą eismo juostą, ir visą laiką ja važiavo. Važiavo maždaug apie 50 km/h greičiu, šviesoforas, kuris yra prie parduotuvės „Maxima“ degė žaliai, todėl sustoti jam nereikėjo. Kelio danga nebuvo slidi, buvo šviesus paros metas. Pravažiavus minėtą šviesoforą, neprivažiavus Mindaugo-Naugarduko gatvių sankryžos, galimai ties pastatu Nr. 15, jis norėjo išleisti savo pažįstamą G., kurį tuo metu vežė pas klientą, ir pradėjo dairytis, kur galėtų prisiparkuoti. Kadangi norėjo prisiparkuoti kairėje kelio pusėje, jam reikėjo persirikiuoti į trečiąją, iš kairės buvusią eismo juostą. Vienu metu jis pasižiūrėjo ir į veidrodėlį, ir parodė kairįjį posūkio signalą, veidrodėlyje nesimatė jokios transporto priemonės, kurios eismui jis galėtų trukdyti, todėl jis pradėjo rikiuotis į trečiąją eismo juostą. Kai įvažiavo maždaug iki pusės trečiosios juostos, jis pamatė trečiąja eismo juosta link jo automobilio atvažiuojantį motociklą, dar bandė išsukti vairą ir sugrįžti į savo juostą, bet nespėjo, pajuto smūgį į automobilio kairės pusės priekinį sparną. Kai žiūrėjo į veidrodėlį, jis nematė minėto motociklininko, nežino iš kur ir kokiu greičiu jis atvažiavo, tačiau pasukdamas automobilį į trečiąją eismo juostą, jis užkirto trečiąją juostą ir motociklas atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Nuo smūgio motociklininkas nukrito nuo motociklo ant jam iš kairės pusės buvusio šaligatvio. Motociklas nukrito taip pat ant šaligatvio, netoli motociklu važiavusio vyro. Jis iš karto sustabdė automobilį, išlipo iš jo ir priėjęs prie motociklo vairuotojo pasiteiravo kokia jo būklė, jis nieko jam nesakė, ar ką nors susižalojo. Motociklo vairuotojas apskritai su juo nebendravo, tik sakė, kad jis pripažintų dėl eismo įvykio savo kaltę. Jis iš karto paskambino 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Pirmiau atvyko policijos pareigūnai, po kelių minučių greitoji. Greitoji atvažiavusi apžiūrėjo nukentėjusį, kuris buvo sąmoningas. Kokius motociklo vairuotojas patyrė sužalojimus, jis nežino, tačiau greitoji vairuotoją išvežė į ligoninę. Po to, kai policija įformino eismo įvykį, prieš tai informavęs automobilio savininką, automobilį nuvairavo adresu, kokį telefonu jam pasakė savininkas, dabar tikslaus adreso neatsimena, kažkur už (duomenys neskelbtini). Ten nurodytu adresu esančioje teritorijoje paliko automobilį. Automobilyje buvo įlenktas priekinis kairės pusės sparnas, bamperio laikikliai sulūžę, įlenktas priekinio kairės pusės rato diskas. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti, savo kaltę pripažįsta, supranta, kad eismo įvykis įvyko dėl jo manevro į jam iš kairės esančią eismo juostą, kuria važiavo motociklas, bet kaip minėjo, jis motociklo prieš manevrą nematė. Gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas žmogus (t. 1, b. l. 135-138). Papildomos apklausos metu T. L. savo kaltę pripažino pilnai ir liko prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 1, b. l. 144-146).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Š. S. parodė, kad 2024 m. gegužės 30 d., apie 20:00 val., jis važiavo jam priklausančiu motociklu YAMAHA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo vienas, važiavo Mindaugo gatve nuo Basanavičiaus gatvės link Naugarduko gatvės. Kadangi Mindaugo gatvė yra vienos eismo krypties, trijų eismo juostų, važiavo trečiąja (kairiąja) eismo juosta, niekur nesirikiavo, važiavo ta pačia eismo juosta. Šia eismo juosta pravažiavo Mindaugo gatvėje pro pėsčiųjų šviesoforą, esantį šalia parduotuvės Maxima, kuris degė žaliai, todėl jam nereikėjo stabdyti ir važiavo tikrai leistinu greičiu, ne didesniu, kaip 40 km/h greičiu, nes važiavo link Mindaugo - Naugarduko g. sankryžos, kurioje degė raudono signalo šviesoforas ir prie sankryžos stovėjo jo važiuojamojoje juostoje keli automobiliai. Trečiąja juosta važiavo, kadangi planavo sukti į kairę, į Naugarduko gatvę. Eismo sąlygos buvo geros, kelio danga neslidi, oro sąlygos niekaip negalėjo įtakoti eismo įvykio. Jam važiuojant minėta gatve, minėta eismo juosta, jis matė, kad lygiagrečiai su juo, jam iš dešinės pusės važiavo automobilis Toyota Prius, valstybinių numerių nežino, pilkos spalvos. Artimu spinduliu daugiau automobilių jis nematė, tik minėtą automobilį. Jiems abiems bevažiuojant, kaip minėjo lygiagrečiai, jam trečiąja, o automobiliui antrąja (viduriniąja) eismo juosta, ties Mindaugo g. pastatu Nr. 15, kuris buvo jiems iš kairės pusės, automobilio vairuotojas staigiu manevru į kairę savo automobilio priekine kaire puse atsitrenkė į jo vairuojamą motociklą. Nuo smūgio jį numetė nuo motociklo ant šaligatvio, motociklas taip pat nuslydo ant šaligatvio. Automobilio vairuotojas iš karto sustojo, jis buvo ne vienas, su juo buvo dar vienas vyriškis, jie abu buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, bent taip jam pasirodė. Jis nukrito ant nugaros, nukritęs pajuto skausmą, ypač dešinėje pusėje, klubo, šono, peties ir rankos srityje. Atsistoti iš karto negalėjo. Jo motociklas taip pat nukrito ant dešinės pusės, motociklas buvo apgadintas. Automobilio Toyota vairuotojas iškvietė greitąją ir policiją. Atvykus policijos pareigūnams ir greitosios ekipažui, policijos pareigūnai patikrino jų blaivumą ir bendravo pagrinde su automobilio vairuotoju, kai tuo tarpu greitoji išvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam be sumušimų buvo nustatytas dešinės pusės raktikaulio ir šonkaulio lūžis. Jis negali suprasti ir paaiškinti, kodėl automobilio vairuotojas staiga pasuko į jo pusę, kadangi nematyti jo vairuotojas negalėjo, kaip minėjo keletą metrų jie važiavo lygiagrečiai, maždaug ties susidūrimo vieta jam iš kairės pusės buvo įvažiavimas (išvažiavimas) į kažkokią teritoriją, ar kiemą, tačiau įvažiuoti draudžia stovintis draudžiamasis ženklas „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Jis su Toyota Prius vairuotoju apie eismo įvykio aplinkybes nesikalbėjo, todėl pozicijos dėl kaltės sukėlus eismo įvykį, jis nežino. Yra informuotas, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Toyota Prius yra draustas AB Lietuvos Draudimas, jam išaiškinta galimybė kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 59-62).

Specialisto išvadoje Nr. G2323/2024 (01) nurodyta, kad: 1. Š. S. nustatyti dešinio raktikaulio kūno, dešinio VI-o šonkaulio lūžiai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai vienmomentiškai, neilgai trukus iki apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 30 d., labiausiai tikėtina įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2024 m. gegužės 30 d.) ir aplinkybėmis, t. y. nukentėjus įvykio metu kaip motociklo vairuotojui. 2. Sužalojimai visumoje yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (t. 1, b. l. 101-102).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad 2024 m. gegužės 30 d., apie 20:00 val., jis važiavo su savo pažįstamu T. L., nuomotu automobiliu Toyota Prius, pilkos spalvos, valstybinių numerių neatsimena. Automobilis buvo išnuomotas T.. T. buvo už vairo, jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Jis dirbo Bolt maisto išvežiotoju, kadangi jis neturėjo teisių, jį vežiojo minėtu automobiliu pažįstamas T., kuriam už vežiojimą jis sumokėdavo iš savo uždarbio. Jie važiavo Mindaugo gatve nuo Tauro gatvės, link Naugarduko gatvės. Įvažiavus į Mindaugo gatvę, jie važiavo viduriniąja eismo juosta iš trijų tos pačios krypties eismo juostų. Eismas minėtoje gatvėje yra vienos krypties. Pravažiavus pro šalia parduotuvės Maxima esantį šviesoforą, toliau važiavo link Naugarduko gatvės, tačiau ties pastatu Mindaugo g. 16, norėjo pasukti į kairę, tai yra į prie minėto pastato, kuriame buvo užsakymas, esančią aikštelę, kuri yra su pakeliamu užtvaru. Kur T. būtų prie jo sustojęs ir palaukęs jo, kol užneš užsakymą. Kadangi norėjo sukti į kairę, t. y. į trečiąją eismo juostą ir po to į minėtą aikštelę, T. greitis tikrai nebuvo didelis, ne daugiau kaip 20 km/h. Privažiavus minėtą pastatą, jis matė, kad T. įjungė kairįjį posūkio signalą ir po truputį rikiavosi į kairę, t. y. į trečiąją eismo juostą, matė, kad jis pasižiūrėjo į kairįjį veidrodėlį ir po truputį rikiavosi. Staiga pajuto smūgį į priekinį kairįjį automobilio sparną. Smūgis buvo ganėtinai stiprus. Po smūgio T. iškarto sustojo, tada pamatė, kad motociklas, su kuriuo jie susidūrė, pavažiavęs keletą metrų į priekį užvažiavo ant šaligatvio ir nuvirto. Ant kurios pusės neatsimena, tik matė, kad motociklininkas lygtais gulėjo po motociklu. Kadangi jis sėdėjo keleivio vietoje priekyje, jis persirikiavimo metu nesidairė ir nežiūrėjo į veidrodėlius, todėl nežino iš kur ir kokiu greičiu atvažiavo motociklas. Nežino dėl kokių priežasčių T. jo nepamatė, susidūrimo metu motociklas važiavo trečiąja eismo juosta, t. y. jiems iš kairės. Jis nežino, ar motociklas visą laiką važiavo trečiąja eismo juosta, kadangi iki susidūrimo jis jo nematė ir negirdėjo važiuojančio motociklo garso. Jie iš karto su T. išlipo iš automobilio, pribėgo prie motociklininko, motociklo vairuotojas tuo metu sėdėjo prie motociklo, nelabai su jais bendravo, buvo šoke, dar pradėjo jiems priekaištauti dėl eismo įvykio, todėl jie su juo nelabai ir bendravo. T. iš karto paskambino 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Atvažiavo policija, po to greitoji, greitoji išvežė motociklo vairuotoją į ligoninę, o policija supildė reikiamus dokumentus įvykio vietoje. Vėliau dar su T. kalbėjo, ar jis tikrai prieš manevrą pasižiūrėjo į veidrodėlį, T. sakė, kad žiūrėjo, bet tuo metu kai žiūrėjo, važiuojančio motociklo nematė. Tikslių eismo įvykio kilimo aplinkybių negali paaiškinti, nes nebuvo pats už vairo, o situaciją matė tik iš keleivio vietos (t. 1, b. l. 91-94).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (t. 1, b. l. 14-25).

Transporto priemonių apžiūros protokolai su priedais (t. 1, b. l. 26-40).

AB „Lietuvos draudimas“ informavo, kad Š. S. yra išmokėtos išmokos ir dėl patirto sužalojimo ir apgadintos transporto priemonės (t. 1, b. l. 116); nukentėjusysis Š. S. elektroniniu laišku patvirtino, kad draudimo bendrovė jam pilnai atlygino žalą, materialinių pretenzijų jis neturi, civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 126).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog T. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo T. L. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo parodymai (t. 1, b. l. 59-62), specialisto išvada (t. 1, b. l. 101-102), liudytojo parodymai (t. 1, b. l. 91-94), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (t. 1, b. l. 14-25), transporto priemonių apžiūros protokolai su priedais (t. 1, b. l. 26-40).

T. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 281 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas dėl T. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nesunki nusikalstama veika), padaryta veika dėl neatsargumo, bei T. L. asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra bauda. Taigi, už padarytą BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą T. L. skirtina 90 MGL dydžio bauda.

Kadangi kaltinamasis T. L. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 60 MGL dydžio bauda.

V. Kiti klausimai

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

MB „A“ direktorius D. P. pateikė 1 521,40 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 70-86).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog dėl T. L. veiksmų MB „A“ patyrė turtinę žalą. Tačiau teismas konstatuoja, kad MB „A“ civilinis ieškinys byloje esančiais duomenimis nėra įrodytas, byloje nėra pagrindžiančių dokumentų, pateikta remonto sąmata, kuri yra pasirašyta paties MB „A“ direktoriaus. Be kita ko, jis į teismo posėdį neatvyko. Šiuo atveju, teismas palieka MB „A“ civilinį ieškinį nenagrinėtu. Taip pat išaiškina civiliniam ieškovui, jog dėl žalos atlyginimo jis gali kreiptis civiline tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. L. (T. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. L. skirti galutinę 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Palikti MB „A“ civilinį ieškinį nenagrinėtu. Išaiškinti MB „A“, kad dėl žalos atlyginimo jis gali kreiptis civiline tvarka.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.