Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-02-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-98-478/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-02-19
Bylos Nr.
AN2-98-478/2021
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00106-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. S.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-98-478/2021Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00106-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties E. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato vyresniosios (toliau – Institucija) tyrėjos O. R. 2020 m. kovo 17 d. nutarimu E. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė nuobauda - 170 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui. E. S. nubaustas už tai, kad 2020 m. vasario 25 d. apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, esant siaurai ištisinei ženklinimo linijai, kuri skiria priešingų krypčių transporto priemonių srautus ir draudžia paženklintame ruože važiuoti priešpriešine juosta. Tokiais veiksmais pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi E. S. skundas dėl Institucijos 2020 m. kovo 17 d. nutarimo atmestas. Teismas konstatavo, kad skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažinta, jog E. S. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, jo kaltė yra įrodyta, padaryti administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai, nuobauda paskirta tinkamai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde E. S. prašo peržiūrėti jo bylą ir pakeisti priimtą sprendimą. Apeliantas teigia, kad jis nubaustas nepagrįstai, nes jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. Jis, vairuodamas automobilį, lenkė kitą transporto priemonę dar prieš sankryžą, manevrą atliko nedraudžiamoje vietoje, jokio kelio ženklinimo ištisine linija nepažeidė, ištisinės linijos nekirto, nes toje vietoje jos nėra. Apelianto nuomone, nepagrįstai jo kaltė buvo grindžiama policijos pareigūnų parodymais, nes jie nesutampa. Pareigūnė V. M. teigė, kad jie važiavo paskui apelianto vairuojamą automobilį, kai pamatė jį lenkiant kitą automobilį, o pareigūnas R. B. teigė, kad jų ekipažas stovėjo, kai pamatė jo vairuojamą automobilį „Toyota Avensis“. Šis pareigūnas nebuvo priėjęs prie pažeidėjo, kai jį sustabdė, tačiau parodymuose nurodė, kad E. S. nesutiko su pažeidimu, todėl neaišku, kaip jis galėjo tai girdėti, jei net nebuvo išlipęs iš automobilio. Apelianto teigimu, byloje pateikta vaizdo medžiaga yra neryški, joje nieko aiškiai nesimato, kas galėtų patvirtinti, jog jis padarė inkriminuojamus pažeidimus, todėl šiuo vaizdo įrašu negalėjo būti remiamasi. Teismas be pagrindo teisingais nelaikė su juo kartu važiavusio liudytojo parodymų, kuris viską puikiai matė.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. E. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog E. S. padarė ginčijamus administracinius nusižengimus, o jo kaltės neigimą apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės. Pažymima, kad visus gynybos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

8. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padarydamas kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, tai lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. E. S. neigia padaręs jam inkriminuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teigdamas, kad ištisinės linijos nekirto ir kitą transporto priemonę aplenkė dar iki sankryžos likus keliolikai metrų. Skundą nagrinėjantis teismas tokį apelianto aiškinimą vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas E. S. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė patį pažeidėją, kuris neatvyko ir paaiškinimų nedavė, jį teisme atstovavo advokatas, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą bei tarnybinius pranešimus apie įvykį, atstovus - policijos pareigūnus V. M. ir R. B., liudytoju apklausė su pažeidėju kartu važiavusį asmenį M. P., taip pat rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, išsamiai atsakė į skundo argumentus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

10. Apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui E. S. prašo nesivadovauti policijos pareigūnų R. B. ir V. M. parodymais, nes jie nenuoseklūs ir prieštaringi. Aukštesnysis teismas, įvertinę šių asmenų išdėstytas aplinkybes apie pažeidimus, su apelianto teiginiais nesutinka. Liudytoju apklaustas pareigūnas R. B. parodė, kad jie su kolege V. M. pradžioje stovėjo Kęstučio gatvėje, o jiems pradėjus važiuoti, pamatė priekyje važiuojantį automobilį „Toyota Avensis“, kuris sankryžoje pradėjo lenkti kitą automobilį, taip kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, šis liudytojas, kaip ir liudytoja V. M. nurodė, kad priekyje jų važiuojantį automobilį „Toyota Avensis“ jie pamatė važiuodami paskui jį, o ne būdami stovinčiame automobilyje. Pareigūno R. B. parodymų prieštaringumą ir nepatikimumą skunde apeliantas grindžia ir tuo, kad šis pareigūnas nebuvo priėjęs prie pažeidėjo automobilio, tačiau parodymuose nurodė, kad E. S. nesutiko su pažeidimu. Liudytojas savo parodymuose nurodė tik patį faktą, kad E. S. nesutiko su pažeidimu, tačiau jis nedetalizavo, jog pats girdėjo pažeidėją ką nors aiškinant dėl pažeidimų. R. B. ir V. M. nurodė analogiškai, kad, sustabdžius E. S. vairuojamą automobilį, pastaroji išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie sustabdyto automobilio, o R. B. liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Šią aplinkybę patvirtina ir vaizdo įrašo duomenys. Taigi, vertinant šių liudytojų parodymus, akivaizdu, kad informaciją apie asmens nesutikimą su pažeidimais R. B. sužinojo iš su pažeidėju bendravusios kolegės. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tai, jog įvykio vietoje buvusių pareigūnų parodymai nėra identiški, jie nelaikytini prieštaringais ar nenuosekliais, o parodymų patikimumas turi būti vertinamas tiek sugretinus tokius parodymus, tiek ir kitų bylos duomenų visumos kontekste. Aukštesnysis teismas, įvertinęs policijos pareigūnų V. M. ir R. B. parodymus ir jų atitikimą bylos duomenų visumai, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jų parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitą bylos medžiagą ir todėl laikytini atitinkančiais faktines aplinkybes.

11. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad byloje esantis vaizdo ir garso įrašas negali būti laikomas jo kaltės įrodymu, nes jis neinformatyvus ir neryškus, kad galėtų patvirtinti jam inkriminuojamus pažeidimus. Susipažinus su vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis matyti, kad E. S. vairuojamas automobilis buvo filmuotas iš nemažo atstumo ir iš tiesų jame aiškiai nematyti, kad apeliantas būtų kirtęs ištisinę ženklinimo liniją, tačiau iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad iš priešpriešinės eismo juostos į savąją juostą E. S. vairuojamas automobilis „Toyota Avensis“ grįžo jau už sankryžos, kas paneigia apelianto teiginį, jog jis lenkimo manevrą baigė likus keliolika metrų iki sankryžos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas labai išsamiai ir nuosekliai išanalizavo vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, jas vertino kartu su kitais bylos duomenimis, todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai šį įrašą laikė objektyvios kilmės įrodymu, paneigiančiu E. S. keliamą nepagrįstą versiją ir kartu patvirtinančiu vienodus ir nuoseklius, pažeidėjo kaltę dėl padaryto nusižengimo įrodančius, policijos pareigūnų parodymus.

12. Paneigdamas apelianto teiginį, kad jis lenkdamas nekirto ištisinės linijos, nes jos toje vietoje nėra, pirmosios instancijos teismas tokiam teiginiui neprieštaravo, nes iš tiesų pačioje sankryžoje priešingas kelio juostas skiria punktyrinė linija ir pati sankryža nėra pažymėta ištisine kelio juosta, tačiau teismas pagrįstai šią aplinkybę vertino visų kitų vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių kontekste, t. y. kad šioje gatvės atkarpoje ištisinė siaura kelią ženklinanti juosta yra už kairėje pusėje esančio „Senukų“ pastato, dar prieš sankryžą, be to, toje vietoje jau akivaizdžiai matyti dešinėje pusėje stovintis kelio ženklas „Pagrindinis kelias“, prieš kurį tam tikrą atstumą taip pat yra ištisinė juosta, kas duoda pagrindą išvadai, kad tai yra draudimas pradėti lenkimo manevrą prieš sankryžą. Akivaizdu, jog pradėjus lenkimo manevrą prieš sankryžą, automobiliams judant, manevras įvyksta būtent pačioje sankryžoje. Nors apeliantas tvirtina, kad vaizdo įrašas yra neaiškus ir nepatvirtina, jog buvo padaryti KET pažeidimai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad vaizdo įraše aiškiai matyti, kad E. S. vairuojamas automobilis „Toyota Avensis“ išvažiavo į priešingą eismo juostą pravažiavęs dešinėje pusėje esantį kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, o toliau esantį kelio ženklą „Pagrindinis kelias“, kuris stovi nedideliu atstumu nuo sankryžos, pravažiavo jau būdamas priešingoje eismo juostoje. Vaizdo įrašo duomenys paneigia ir apelianto versiją, kad lenkimo manevrą jis atliko saugiai ir jį baigė likus keliolikai metrų iki sankryžos, nes vaizdo įraše užfiksuota, kad pačioje sankryžoje E. S. vairuojamas automobilis buvo dar priešpriešinėje eismo juostoje, t. y. nepabaigęs lenkimo manevro. Įvertinus aptartus duomenis, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors ir nėra neginčijamų duomenų apie lenkimo manevro pradėjimą esant ištisinei linijai, tačiau visuma aplinkybių neginčijamai patvirtina, kad atlikdamas šį manevrą, E. S. pažeidė ištisinę liniją, kuri buvo prieš kelio ženklą „Pagrindinis kelias“, kad lenkimo manevras buvo atliekamas pagrindinio kelio sankryžoje su šalutiniu keliu, kas leidžia jo veiksmuose konstatuoti KET 140.1 punkte ir KET 3 priedo 1.1 punkte „Siaura ištisinė linija“ numatytus pažeidimus.

13. Atmestinas ir apeliacinio skundo teiginys, kad teismas be pagrindo teisingais nelaikė su apeliantu kartu važiavusio liudytojo parodymų, kuris viską puikiai matė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai išanalizavo visų byloje apklaustų asmenų paaiškinimus bei parodymus, lygino juos tarpusavyje, taip pat vertino jų atitikimą rašytinei bylos medžiagai bei byloje esančiam vaizdo įrašui ir nustatė, jog liudytojo M. P. parodymai prieštarauja objektyviai bylos medžiagai, todėl šio liudytojo parodymais, priimdamas procesinį sprendimą, nesirėmė.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą bei teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei prašė E. S., negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, E. S. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė