Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-14 · Civilinė byla Nr. e2S-2425-657/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-14
Bylos Nr.
e2S-2425-657/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02617-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Domėja“
Atsakovas
A. M., D. M.
Advokatai
Ramūnas Mitkaus, Ramūnas Širvys
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-2425-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02617-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.;(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domėja“ atstovaujamos advokato Ramūno Širvio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10261-528/2016, kuria buvo sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domėja“ patikslintą ieškinį atsakovams A. M. ir D. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Domėja“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir D. M. 3 200,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Parengiamojo posėdžio metu atsakovų atstovas R. Mitkus prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Nr. e2-5443-192/2016, toje byloje atsakovai A. ir D. M. yra pareiškę reikalavimus UAB „Domėja“ dėl skolos priteisimo; atsakovai savo nesutikimą su šios bylos ieškiniu grindžia sulaikymo teise, kadangi UAB „Domėja“ pati yra skolinga atsakovams A. ir D. M..Ieškovų atstovas, nesutikdamas su prašymu, nurodė, kad minėtas civilines bylas buvo atsisakyta sujungti; atsakovai A. ir D. M. neginčija, jog yra skolingi, todėl civilinės bylos Nr. e2-5443-192/2016 sprendimas neturės jokios reikšmės šiai civilinei bylai.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr.e2-5443-192/2016 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas (nutartis).Teismas konstatavo, kad iš šalių paaiškinimų bei LITEKO programos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5443-192/2016 tarp UAB „Domėja“ bei A. ir D. M. dėl įsipareigojimų nevykdymo, o A. ir D. M. reiškia turtinius reikalavimus UAB „Domėja“ dėl skolos už žemę, už medžiagų įsigijimą, taip pat neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi atsakovai A. ir D. M. savo atsikirtimus į UAB „Domėja“ patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr.e2-10261-528/2016 grindžia sulaikymo teise, nurodo, jog nesumoka ieškovei pinigų, nes UAB „Domėja“ pati yra jiems skolinga ir jie dar iki ieškinio jiems teisme pareiškimo yra pranešę ieškovei skolos nemokėjimo priežastį, tai pripažintina, jog Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-5443-192/2016 priimtas sprendimas turės esminės reikšmės šiai Kauno apylinkės teisme nagrinėjamai civilinei bylai, sprendžiant dėl atsakovų naudojimosi sulaikymo teise pagrįstumo (CPK 177, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstravo, jog šiuo atveju yra privalomas bylos sustabdymo pagrindas, todėl civilinę bylą sustabdė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „Domėja“ atstovaujama advokato Ramūno Širvio prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nustatė pagrindą privalomam šios civilinės bylos sustabdymui pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tuo pažeisdamas civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus. Vien aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovų yra kilę du atskiri teisminiai procesai skirtingose civilinėse bylose neleidžia konstatuoti pagrindą privalomam civilinės bylos sustabdymui pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Teismo argumentai objektyviai nepagrindžia privalomo civilinės bylos sustabdymo instituto taikymo sąlygų buvimo. Teismas formaliai nurodė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5443-192/2016 priimtas sprendimas turės esminės reikšmės šiai bylai, tačiau visiškai nedetalizavo ir nepasisakė, kokią reikšmę būsimas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5443-192/2016 turės šios civilinės bylos teisiniam išsprendimui. Neišsiaiškinus minėtų aplinkybių, nėra galimybės spręsti dėl bylos sustabdymo privalomumo. Teismas visiškai nevertino ir nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčia aplinkybe, kad atsakovai reiškė prašymą sujungti civilines bylas Nr. e2-5443-192/2016 ir Nr. e2-10261-528/2016, tačiau Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Lina Žemaitienė 2016 m. birželio 29 d. nutartimi šio atsakovų prašymo netenkino. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog ieškovės ir atsakovų reikalavimai vienas kito atžvilgiu nėra susiję, abiejų bylų faktinis pagrindas iš esmės skiriasi.Atsakovai savo atsikirtimus grindžia sulaikymo teise, todėl teismas, sustabdydamas šią civilinę bylą, tokiu procesiniu veiksmu, neišnagrinėdamas bylos iš esmės ir nevertindamas sulaikymo teisės pagrįstumo, visapusiškai realizavo atsakovų sulaikymo teisę ir ją akivaizdžiai pripažino. Toks teismo procesinis elgesys neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, nei procesinio lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros bei teismo nešališkumo principų, kas sudaro objektyvų pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.Ieškovė atsakovų sulaikytai 3 200,00 Eur sumai yra sudariusi vienašalį sandorį – pareikštinį įkeitimą, kuris yra įregistruotas Hipotekos registre, kas iš esmės reiškia atsakovų tariamos sulaikymo teisės pabaigą bei yra savarankiškas ir objektyvus pagrindas nestabdyti šios civilinės bylos.

Su atskiruoju skundu apeliantų atstovas teismui pateikė naują įrodymą – 2016 m. rugsėjo 15 d. pareikštinio įkeitimo lakšto kopiją. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovai A. M. ir D. M., atstovaujami advokato Ramūno Mitkaus nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmeti. Nurodė, kad abiejose bylose yra nagrinėjami vienarūšiai (piniginiai) reikalavimai, susiję su ieškovės atliktais darbais tame pačiame objekte, todėl yra nepagrįsti ieškovės atskirojo skundo argumentai, jog skiriasi šalių reikalavimų pobūdis, ir kad šalių reikalavimai vienas kito atžvilgiu nėra susiję. Atsakovai neneigia, kad yra įsipareigoję sumokėti ieškovei 3 200,00 Eur pagal 2015 m. balandžio 7 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau yra pasinaudoję CK 6.69 straipsnio suteikta sulaikymo teise, nes ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2015 m. kovo 20 d. sutartį. Apeliantės argumentai, kad teismas nesivadovavo Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2016 m. birželio 29 d. nutartimi, kuria buvo atmestas atsakovų prašymas dėl bylų sujungimo, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi po minėtos nutarties priėmimo situacija byloje pasikeitė. Atsakovai pasinaudojo sulaikymo teise, tuo metu turėdami aiškų ieškovės pripažinimą, kad ieškovė pati netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus dėl apdailos sumontavimo ir sklypo užpylimo juodžemiu. Pagal CK 6.69 straipsnį atsakovai turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol UAB „Domėja“ įvykdys savo prievoles, dėl kurių neįvykdymo sulaikė 3 200,00 Eur išmokėjimą. Teismas pagrįstai pripažino, kad civilinėje byloje Nr. e2-5443-192/2016 priimtas sprendimas turės esminės reikšmės šiai civilinei bylai, sprendžiant dėl atsakovų naudojimosi sulaikymo teise pagrįstumo, bei pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra privalomas bylos sustabdymo pagrindas. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktas vienašalis sandoris – pareikštinio įkeitimo lakštas – atsakovams jokių teisių ir pareigų negali sukurti, todėl nagrinėjamam klausimui neturi jokios reikšmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016 m. rugsėjo 15 d. pareikštinio įkeitimo lakšto kopiją, tačiau nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimtas pateiktas naujas įrodymas, todėl jį atsisakytina priimti.Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta kita civilinė byla. Bylos nagrinėjimas skundžiama nutartimi buvo sustabdytas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, t.y. privalomu bylos sustabdymo pagrindu, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Bet kuriuo atveju civilinės bylos sustabdymas reiškia laikiną procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylą, sustabdymą dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios. Atitinkamai civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, o tai suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų – koncentruotumo ir ekonomiškumo, pažeidimo tikimybę. Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad net esant teisinėms prielaidoms laukti lygiagrečiai vykstančio teismo proceso (ar procesų) rezultatų, teismo sprendimas sustabdyti bylą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir siekiant procesinio veiksmingumo, turi būti proporcingas. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdęs bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nurodė, jog kitoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos už žemę, už medžiagų įsigijimą, taip pat neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone, civilinės bylos pagal A. M. ir D. M. ieškinį baigtis gali turėti įtakos šios bylos išnagrinėjimui.Su tokiu teismo argumentu nėra pagrindo sutikti, nes sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2 str., 7 str. 72 str.). Sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą.Kaip matyti iš ginčijamos nutarties turinio teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Domėja“ ieškinį dėl skolos priteisimo, turi visas galimybes pats nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes – t.y. teismas pats gali nustatyti ir vertinti ieškovo reikalavimų dėl ginčo skolos atsiradimo, jos dydžio priteisimo pagrįstumą, bei nustatyti ir vertinti aplinkybę – ar atsakovai teisėtai ir pagrįstai iki 2015 m. gruodžio 1 d. nesumokėjo ir toliau nesumoka 3 200,00 Eur skolos pagal paprastąjį vekselį (CPK 185 str.). Tuo tarpu iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl nepagrįstai pakeistų žemės sklypo dalies ribų, dėl namo apdailos, dėl pareigos sutvarkyti žemės sklypą neįvykdymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone, ginčas dėl skolos priteisimo ir įsipareigojimų pagal nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį nevykdymas, nors iš esmės ir grindžiamas 2015 m. kovo 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau tai nėra pakankama sąlyga konstatuoti, kad ginčai yra tarpusavyje susiję ir civilinėje byloje bus nustatyti prejudiciniai faktai, kurių teismas, pats nagrinėdamas šią bylą nustatyti negali. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyko abiejose bylose apimtį, nenurodė, kokias teisines pasekmes civilinėje byloje Nr. e2-5443-192/2016 nustatyti faktai turės šioje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovų prašymo dėl bylos sustabdymo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė