Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas „PZU Lietuva“ atlygino tik žalą, atsiradusią išmokėjus P. ligos pašalpą. Žalos, padarytos P. išmokėjus NDPK, draudimo bendrovė neatlygino (b. l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Nustatyta kad I. P. buvo sužalota eismo įvykio metu. Eismo įvykio kaltininku pripažintas D. J., įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kurią apdraudė atsakovas. Atsakovas neginčija I. P. VSDFV Klaipėdos skyriaus išmokėtos NDPK dydžio (b. l. 3-5).

Atsakovas neginčija bylos faktinių aplinkybių, t.y. ,to, kad I. P buvo sužalota eismo įvykio metu, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas D. J., o įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kurią apdraudė atsakovas. Atsakovas neginčija I. P. VSDFV Klaipėdos skyriaus išmokėtos NDPK dydžio.

Eismo įvykio metu nukentėjusiajai I. P. buvo nustatytas 55 proc. netekto darbingumo lygis (b. l. 7).

Į bylą yra pateikta pažyma apie nukentėjusios I. P. gautas išmokas (ligos pašalpa ir netekto nedarbingumo periodinė kompensacija) iš ieškovo (b. l. 10-14).

Nukentėjusiajai ieškovas laikotarpiu nuo 2010-11-19 iki 2012-05-13 išmokėjo 6 364,65 Lt kompensaciją dėl jos netekto nedarbingumo (b. l. 58-60).

Iš pažymos apie nukentėjusios valstybinį socialinį draudimą matyti jos gaunamos pajamos iki eismo įvykio, po kurio ji niekur nedirba (b. l. 75-77).

VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, VSD įstatymo 18 straipsnio 1 d., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str. bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d., kreipėsi į „PZU Lietuva“ dėl D. J. VSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise. Atsakovas „PZU Lietuva“ atlygino tik žalą, atsiradusią išmokėjus P. ligos pašalpą. Žalos, padarytos P. išmokėjus netekto darbingumo kompensacijos, draudimo bendrovė neatlygino.

Motyvai ir teisiniai argumentai.

Ieškinio reikalavimas yra grindžiamas CK 6.290 str. 1d., kuriame nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 d. nustato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Šių normų pagrindu yra įtvirtintos ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies, Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 55 punkto bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio nuostatos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2012-04-18 nutarime dėl CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.1015 straipsnio 1 dalies, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies, Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto, Vyriausybės 2011-06-23 nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 49 punkto atitikties Konstitucijai (toliau – 2012-04-18 Konstitucinio Teismo nutarimas), pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalies nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kitų CK normų bei kitų įstatymų nuostatų kontekste, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalą padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį. Taip pat Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalies nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Pastebėtina, kad analogiškos išvados Konstitucinis Teismas prieina ir nurodytų normų kontekste analizuodamas ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostatą, kuri kartu su Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 55 punktu pilnai atitinka 2004-03-05 įstatymo redakciją.

2012-04-18 Konstitucinio teismo nutarimo II skyrius konstatuojamosios dalies 4.7 nustatyta, kad pagal CK 6.290 str. 1d. į atlygintinos žalos dydį įskaitomos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. Nurodyta, kad Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, nustatytos inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Minėta, kad pagal šį įstatymą apdraustajam, dėl draudiminio įvykio netekusiam dalies ar viso darbingumo, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad soc. draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Remiantis ši įstatymo nuostata turi būti atlygintos asmens prarastas pajamas.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymus įtvirtinta, kad apdraustajam dėl draudiminio įvykio, netekusiems dalies ar viso darbingumo, iš VSDF biudžeto lėšų išmokama kompensacija. Pagal šio įstatymo 20 str., jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 30 darbingumo, jam mokama NDPK. NDPK mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento, kompensavimo koeficiento ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų sandaugos pusė.

Kompensavimo koeficientas NDPK apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka pagal nukentėjusio asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo mėnesį.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. Apibrėžta „darbingumo lygio” sąvoka – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. 20 str. nustato, kad Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos.

Sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo priimamas įvertinus medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apyraše 6.3. nustatyta, kad asmuo laikomas iš dalies darbingu, kai NDNT jam nustato 30–55 procentų darbingumo lygį ir kad jis gali dirbti įprastinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas.

Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė visus dokumentus, patvirtinančius, padarytos žalos dydį, nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis apskaičiuotas NDPK dydis, pateikė dokumentus, įrodančius, kokia buvo paskirta NDPK, taip pat pateikė dokumentus, įrodančius, kad NDPK paskirta būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 p. nustatyta, kad nukentėjusiojo trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas.

Iki eismo įvykio nukentėjęs asmuo buvo visiškai darbingas. Po eismo įvykio 2011-05-09 ji buvo atleista iš darbo ir iki šios dienos niekur nedirba. Kai asmuo gali visavertiškai dirbti, laikoma, kad jis yra 100 proc. darbingas. Tuo tarpu pagal medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, nukentėjusiajai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, taigi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nurodytas asmuo negalėjo visavertiškai realizuoti visas savo galimybes dalyvauti darbo rinkoje bei užsitikrinti iki eismo įvykio gautas pajamas.

Konstatuotina, jog ieškovo reikalavimai yra pagrįsti VSD įstatymo 18 str. 1 d., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str. CK 6.290 str. 3 d.

UAB DK „PZU Lietuva“ nuomone, VSDFV Kauno skyrius aiškina šias teisės normas pernelyg plečiamai bei atsietai nuo kitų CK nuostatų.

Iš to seka, kad socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti, kaip nurodo ieškovas, o reikalavimai dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų grąžinimo gali būti tenkinami tik nustačius, jog pastarosios yra lygios nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai žalai arba mažesnės už ją. Nagrinėjamoje byloje nustatant atsakovo pareigą grąžinti ieškovui išmokėtas socialinio draudimo išmokas turi būti konstatuota, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus kelių eismo įvykio metu sužalotajai I. P. išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos iš dalies ar pilnai grąžina jį į tą turtinę padėtį, kurioje ji buvo prieš kelių eismo įvykį, bet nesudaro sąlygų nepagrįstam jos praturtėjimui.

UAB DK „PZU Lietuva“ pažymėjo, kad pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymą, šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka būtent ieškovui, be to, atsižvelgiama ir į tai, kad draudikas neturi duomenų apie nukentėjusiojo gautą darbo užmokestį iki įvykio bei jo esamus / nesamus pokyčius dėl netekto darbingumo. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnį, jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio Įstatymo 3 straipsnio 8, 9, 10 dalys) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio Įstatymo 3 straipsnio 7 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 xdxkxD. Taigi matoma, kad ši periodinė socialinio draudimo išmoka nėra siejama su objektyviu dėl asmens sužalojimo padarytos žalos įvertinimu, kuris visais atvejais pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas taikomas nustatant padarytos turtinės žalos dydį, t.y. VSDFV Klaipėdos skyriaus išmokėtos periodinės socialinio draudimo išmokos nėra siejamos su objektyviai įrodytu ir konstatuotu negautų pajamų praradimo faktu. Įstatymas nenumato sąlygos, jog apdraustojo sužalojimo atveju ši draudimo išmoka mokama tik tada, kai nustatomas jo gaunamų pajamų praradimo faktas ir jo dydis. Tai leidžia daryti išvadą, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija negali būti laikoma žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jos dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Atitinkamai darytina išvada, jog turimų duomenų pagrindu teismui, patenkinus VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį, bus paneigtas civilinės atsakomybės kompensacinis tikslas, o ieškovui bus suteikta daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius (nukentėjusioji I. P.), tuo pažeidžiant CK 6.113 straipsnį, numatantį, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Be to, tokiu būdu atsakovui būtų perkelta konstitucinė valstybės pareiga teikti socialinę paramą, kas pažeistų Konstitucijos 52 straipsnį bei proporcingumo principą, kadangi žalą padaręs asmuo tokiu atveju privalėtų atlyginti daugiau žalos nei realiai jos padarė.

Iš to darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai tenkintini.

Sutinkamai su CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. nuostatomis, iš ieškovo atsakovo naudai išieškotinas bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovo atstovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jas pagrindžiančių dokumentų nepateikė (b. l. 38).

Pagal CPK 92 str. ir 93 nuostatas, iš ieškovo Valstybės naudai išieškotinos 7,72 Lt pašto išlaidos bei 191 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, juridinio asmens kodas 193180814 naudai iš UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, 6 364,65 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt keturis Lt šešiasdešimt penkis ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, Valstybės naudai 191 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt vieną Lt) žyminį mokestį ir 17,37 Lt (septyniolika Lt trisdešimt septynis ct) pašto išlaidas.

Ieškovas, nuo sprendimo priėmimo dienos per 30 dienų apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.