- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-10
- Bylos Nr.
- 2-486/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinės muitinės
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Kauno teritorinės muitinės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. liepos 5 d. nutarties, kuria patvirtinti finansiniai reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės „Nirvana“ bankroto byloje Nr. B2-223-102/2006.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Nirvana“. Teismas Šarūną Aloyzą Kakarieką paskyrė UAB „Nirvana“ administratoriumi.
Administratorius pateikė prašymą patvirtinti žinomų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe ir 218 Lt Kauno teritorinės muitinės finansinį reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. liepos 5 d. nutartimi patenkino administratoriaus prašymą ir patvirtino BUAB „Nirvana“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe ir Kauno teritorinės muitinės 218 Lt finansinį reikalavimą.
Šalies argumentai
Kauno teritorinė muitinė atskiruoju skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas apelianto finansinis reikalavimas ir patvirtinti apelianto finansinį reikalavimą 120 423 Lt sumai. Apeliantas nurodė, kad nepagrįstai buvo sumažintas jo finansinis reikalavimas. Apeliantas administratoriui pateikė finansinį reikalavimą 120 423 Lt sumoje ir pateikė skolą pagrindžiančius dokumentus. Pretenzijų iš administratoriaus nebuvo gauta, tačiau dėl nežinomų priežasčių finansinis reikalavimas buvo sumažintas iki 218 Lt. Tarp apelianto ir atsakovo vyksta mokestinis ginčas administraciniame teisme. Atsakovas yra apeliacine tvarka apskundęs pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas atsakovo skundas susijęs su apelianto priskaičiuotais mokesčiais atsakovui. Tačiau mokestinis ginčas nesuteikia teisinio pagrindo įtakoti finansinių reikalavimų sumažinimo. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad teismas nepagrįstai sumažino apelianto finansinį reikalavimą, todėl teismo nutartis šioje dalyje keistina.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktu, administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės paskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Taigi, įstatymas nustato administratoriui pareigą pateikti teismui tvirtinti finansinius reikalavimus sutikslintus pagal įmonės finansinės veiklos dokumentus ir pareigą ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Šioje byloje administratorius, pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus patikslinęs apelianto finansinio reikalavimo dydį, pateikė teismui tvirtinti neginčijamo finansinio reikalavimo dalį. Likusi finansinio reikalavimo dalis yra ginčijama administraciniame teisme.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad vykstantis mokestinis ginčas nesuteikia teisinio pagrindo įtakoti finansinių reikalavimų sumažinimo. Visų pirma, teismas nesprendė klausimo dėl likusios finansinių reikalavimų dalies, todėl negalima teigti, kad teismas sumažino apelianto finansinius reikalavimus. Taigi, teismas nesprendė klausimo dėl likusios finansinio reikalavimo dalies. Antra, iš bylos aplinkybių matyti, kad tarp apelianto ir atsakovo vyksta administracinis ginčas dėl likusios finansinio reikalavimo dalies. Pirmosios instancijos administracinis teismas išsprendė mokestinį ginčą palankiai apeliantui, tačiau ši aplinkybė nesuponuoja teismui pareigos tvirtinti finansinio reikalavimo likusioje dalyje, nes sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka (teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs), t.y. ginčas dar nėra išspręstas galutinai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kadangi administracinio teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl administratorius neturi teisės ginčyti finansinio reikalavimo šioje byloje, o teismas neturi teisės nagrinėti tapataus ginčo bankroto byloje (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Administraciniam teismui priėmus galutinį sprendimą, teismas galės spręsti klausimą dėl likusios apelianto finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo ar atmetimo bankroto byloje.
Apeliantas nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą arė teisėtumą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.