Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Vidai Lūžienei (nuotoliniu būdu), kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Romui Gervaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingos r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivuma: 2025 m. kovo 30 d. apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,43 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Parodė, kad parvažiavo iš miesto, pastatė automobilį kelyje ant kalno. Atėjo kaimynas J. L. su degtinės buteliu. Jie sėdėjo mašinoje ir gėrė. Jis nesiruošė niekur važiuoti. Po kiek laiko paskambino kaimynas ir paprašė patraukti mašiną, nes jam reikėjo važiuoti į mišką su miškovežiu. Kaimynas pasiūlė nuvairuoti automobilį į jo kiemą. Važiuodamas atbuline eiga, nuvažiavo nuo šlaito. Kažkas iškvietė policiją. Viskas vyko sekmadienį. Iš miesto grįžo apie 16 val. Su kaimynu išgėrė 40 laipsnių stiprumo 0,7 litrų talpos degtinės butelį. Gėrė apie porą valandų. Automobilį vairuoja nuo 18 metų, niekada taip nesielgė. Nėra priklausomas nuo alkoholio. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus, bet reikėjo patraukti mašiną nuo kelio. Gyvena vienas, kad kas kitas patrauktų automobilį, nepagalvojo. Savo elgesį vertina blogai. Gauna 600 Eur dydžio pensiją, santaupų neturi. Gyvena savo nuosavybėje. Su žmona nėra išsituokę, bet kartu negyvena. Turi sūnų, kurį mato retkarčiais. Jam buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Per visą gyvenimą jokių avarijų nėra turėjęs. Atvykus policijai, sutiko su kalte.

Byla teismui perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 426–432 straipsniai) (1 tomas, b. l. 94 – 97). Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, įrodymų tyrimas byloje buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 291 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje.

Iš 2025 m. kovo 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto M. J. tarnybinio pranešimo ir įvykio ROIK 0125000175283 išrašo matyti, kad 2025 m. kovo 30 d., dirbant ekipaže ,,L1806’’kartu su specialistu M. K. apie 17.45 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie kiemo į griovį įvažiavo automobilis „Ford“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), viduje neblaivūs asmenys, bandė šalintis. Pranešėjas praeivis“. Apie 17.52 val. atvykus nurodytu adresu, pastebėjo nurodytą automobilį, įvažiavusi į griovį, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo A. V. gim. (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio buvo pranešėjas D. I., kuris matė kaip vairuotojas, įvažiavęs į griovį, bandė iš jo išvažiuoti, tačiau jam nepavyko. Taip pat įvykį matė K. K., kuris ištraukė užvedimo raktus, nes nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Priėjus prie automobilio, nuo vairuotojo A. V. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nerišliai. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu ,,ALCOTEST 7510 Nr. ARTB-0070”, patikros sertifikato Nr. 2200430 pirmojo tikrinimo metu 17.58 val. nustatytas 2.43 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 18.18 val. nustatytas 2.68 promilių neblaivumas. A. V. su padarytu pažeidimu sutiko, teigė, kad šiandien vartojo alkoholį, nes yra jo gimtadienis, norėjo išvairuoti minėtą transporto priemonę iš kiemo, bet dėl girtumo nesugebėjo. Automobilis, priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Klaipėdos r., Šlapšilės k., Gobergiškės g. 18 (1 tomas, b.l. 1, 5-9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namu, kur automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekiu į gatvę, galine dalimi įvažiavęs į griovį. Automobilio salonas netvarkingas. Automobilio priekinėje salono dalyje rastas degtinės butelis ant vairuotojo sėdynės. Taip pat prie pavarų svirties rastas plastikinis gaiviojo gėrimo butelis. Galinėje automobilio dalyje rastos įvairios šiukšlės ir tuščias degtinės butelis (1 tomas, b.l.14-22).

Iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti septyni įrašai iš pareigūnų kūno kamerų. Juose užfiksuota, kaip šviesiu paros metu policijos pareigūnas bendrauja su automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris galu įvažiavęs į pakelės griovį, vairavusiu asmeniu, ikiteisminiame tyrime žinomu kaip A. V.. Pastarasis nerišliai pareigūnui pasakoja, kad automobiliu norėjo parvežti pažįstamą į namus. Vairuodamas automobilį iš kiemo, nepajėgė dėl girtumo jo išvairuoti ir įvažiavo į griovį. Pareigūnas siūlo A. V. pasitikrinti girtumą. Pirmu pūtimu jam nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, antru pūtimu - 2,68 promilių neblaivumas. A. V. prisipažįsta, kad šiandien gėrė alkoholinius gėrimus, sutinka su alkotesterių parodymais ir pasirašo žurnale (1 tomas, b.l.23-25).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. kovo 30 d. alkotesterio kiekio matuokliu A. V. pirmu tikrinimu 17.58 val. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 18.18 val. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (1 tomas, b.l.30).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Ford Mondeo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „Ožys“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Gobergiškės g., 18, Šlapšilės k., Klaipėdos r. (1 tomas, b.l.32).

Iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. V. (1 tomas, b.l.33).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 530 Eur (1 tomas, b.l.34).

Liudytojas D. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 30 d. apie 18.00 val. buvo (duomenys neskelbtini), bėgiojo. Pastebėjo, kad netoli vieno namo, griovyje yra įvažiavęs automobilis. Pačio įvažiavimo fakto jis nematė, bet matė, kad automobilis buvo „paskendęs dūmuose“. Suprato, kad bandė išvažiuoti, nes matė kaip „gazavo“. Nusprendė prieiti prie vairuotojo, nes pagalvojo, kad reikia pagalbos. Priėjęs prie automobilio jis atidarė vairuotojo dureles. Automobilyje sėdėjo du asmenys - du vyriškiai, vienas iš jų sėdėjo už automobilio vairo, kitas priekinėje keleivio vietoje. Tik pradaręs automobilio vairuotojo priekines dureles, pamatė ir suprato, kad vairuotojas yra neblaivus. Jo koordinacija buvo prasta ir kalba nerišli. Paprašė vairuotojo užgesinti automobilį, jis taip ir padarė. Tuomet jis paskambino policijai. Kol kalbėjo su policija, vairuotojas dar kartą užsivedė automobilį. Jis garsiai sušuko, kad jis išjungtų automobilį. Jam bebūnant pro šalį ėjo dar viena šeima, kurios vyriškis pribėgo prie automobilio ir ištraukė automobilio raktelius. Automobilio vairuotojas liko sėdi automobilyje iki kol atvyko policijos pareigūnai. Iki atvyko policijos pareigūnai, vairuotojas alkoholio nevartojo (1 tomas, b.l. 56-59).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. V. 2025 m. kovo 30 d. apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro, įvertinęs įrodymų visumą. A. V. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, liudytojo parodymai, kurie atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama objektyviai A. V. atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes A. V. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nusikaltimą A. V. padarė tiesiogine tyčia - jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Būtinų ir neišvengiamų priežasčių vairuoti automobilį nebuvo. Kaltinamasis, būdamas vidutiniame (arti sunkaus) girtumo laipsnyje, pats nusprendė vairuoti padidinto pavojaus šaltinį ir tokiu būdu sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo nei pats kaltinamasis, nei kiti eismo dalyviai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat vertina ir kaltinamojo asmenybę – jis neteistas (1 tomas, b.l. 83), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 85-86), nedirba, yra senatvės pensininkas.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką prokurorės prašytą arešto bausmę, nes baudos paskyrimas, atsižvelgiant į kaltinamojo gaunamas pajamas (nurodė, jog gauna 600,00 Eur dydžio pensiją) būtų didelė finansinė našta. Kaltinamajam skiriamos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Kaltinamajam bausmė už padarytą nusikaltimą skiriama pirmą kartą, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių terminui, neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant pareigas – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, tokia bausmė ir jos vykdymo tvarka nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo padarytai veikai principus ir yra pakankama ne tik nubausti A. V. už padarytą nusikaltimą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas arti sunkaus girtumo laipsnio ir sukėlė realią grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei, nes padarė ir eismo įvykį, nuvažiavo nuo kelio, esant keleiviui automobilyje, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, kurios terminas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustatomas dviems metams šešiems mėnesiams ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. kovo 31 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas yra atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, kurią kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš jo konfiskuojamas minėtas automobilis.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. kovo 31 d. nutarimu (1 tomas, b.l. 35-45) paskirtas automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas VIN: (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus vykdyti, panaikintinas.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (1 tomas, b.l. 71-74), paliktinos galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2025 m. balandžio 9 d. pažymą Nr. APD-2025-04314 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 137,62 Eur (1 tomas, b.l. 108-111).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų, negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos. Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nėra imperatyvi; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas (1 tomas, b.l. 104, 107) teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. V., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Baigti bylą tokia supaprastinta forma buvo prokuroro iniciatyva. Dėl gynėjo skyrimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi teismas.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju iš kaltinamojo neišieškotinos.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 31 d. ir apie tai informuoti akcinę bendrovę „Regitra“ bei išsiųsti jai A. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00882910.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 – 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą pas A. V., adresu: (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. kovo 31 d. nutarimu paskirtą automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas VIN: (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kaltinamajam A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti , specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.