Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su 2019 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 34 MGL baudos bausme ir galutinė subendrinta bausmė E. V. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką E. V. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021-12-02 iki 2021-12-17.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. V. nuteisė už tai, kad jis apgaule įgijo savo naudai svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3154,50 Eur vertės turtą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui papildyti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

2. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis E. V. 2019-11-11 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė įrankių nuomos sutartį, pagal kurią iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo elektrinį kaltą „HITACHI“, benzininę betono pjaustyklę „STIHL TS 700“, srovės generatorių „SDMO“, pagal įrankių priėmimo-perdavimo aktą minėti įrankiai buvo perduoti E. V.. E. V. minėtų išnuomotų įrankių UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino. Šių nustatytų aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis E. V., tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pateikė versiją, kad nuomos sutartį ir išnuomotus įrankius jis atidavė A. O.. Šią versiją apeliantas nurodė ir savo apeliaciniame skunde.

3. Taigi, kaip matyti iš nuteistojo E. V. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų bei jo apeliacinio skundo turinio, nuteistojo versija, kodėl jis negrąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomotų įrankių, jog juo pasinaudojo ir įrankius pasisavino A. O., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tik jo gynybos versija, kurios nepatvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Be to, analizuojant paties nuteistojo E. V. viso proceso metu duotus parodymus, matyti, kad jie yra nenuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, E. V. tvirtino, kad A. O. pasiūlė jam garaže išgriauti betoninę sieną, o išsinuomodamas įrankius, liudytojui D. Č. jis tvirtino, kad įrankius nuomojasi kamino griovimui. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, E. V. tvirtino, kad jam paskambino iš įrankių nuomos įmonės ir paprašė grąžinti įrankius, tačiau šias nuteistojo nurodytas aplinkybes paneigė liudytojas D. Č., kuris parodė, jog po savaitės jis bandė susisiekti su E. V., nes kilo įtarimas dėl įrankių pagrobimo, tačiau telefonas buvo išjungtas. Taip pat liudytojas tvirtino, kad E. V. į įmonę tikrai neskambino, o jo kolegos E. V. tikrai negalėjo skambinti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. V. nurodė, kad išnuomotus įrankius sukrovė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir grįžo į (duomenys neskelbtini), o vėliau į garažą, kur paliko tuos įrankius (3 t. 130–131). Apklausiamas teisme nuteistasis taip pat nurodė, kad įrankius nuvežė į (duomenys neskelbtini), į tuos garažus, tikslaus adreso nepamena, esančius (duomenys neskelbtini) laukuose ir ten juos iškrovė, tačiau atsakydamas į teisėjo pateiktą klausimą, E. V. jau tvirtino, jog jį išleido (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ir jis iš karto ėjo į parduotuvę, o įrankiai liko automobilyje „(duomenys neskelbtini)“. Nors apklausiamas viso proceso metu E. V. tvirtino, kad A. O. su draugu jį ir išnuomotus įrankius parvežė į (duomenys neskelbtini), tačiau šių jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Priešingai nei nurodo E. V., jo parodymus paneigia nuoseklūs ir viso proceso metu nekitę liudytojo A. O. parodymai.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. O. parodė, kad jis su G. E. važiavo automobiliu į (duomenys neskelbtini) pasiimti mašinos. (duomenys neskelbtini)prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ į automobilį įsėdo E. V. su draugu A.. Juos nuvežė į (duomenys neskelbtini), įrankių nuomos įmonę, iš kurios paimti įrankiai buvo sukrauti į automobilį. Taip pat liudytojas tvirtino, kad sukrovus paimtus įrankius, E. V. rodė kur toliau reikia važiuoti. (duomenys neskelbtini) prie raudonų plytų bendrabučio. E. V. su draugu išlipo ir pasiėmė įrankius. Tokias aplinkybes liudytojas A. O. buvo nurodęs ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Liudytojo A. O. parodymus patvirtino ir liudytojas G. E., kuris parodė, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ į automobilį įsodino E. V. su draugu, kuriuos nuvežė į (duomenys neskelbtini), nuomos punktą. Pamena, kad buvo išsinuomoti įrankiai: grąžtas, generatorius ir pjūklas. Įrankius sudėjo į jo mašiną. Po to jie nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ir E. V. su draugu išleido prie daugiabučio. Išnuomotus įrankius irgi iškrovė.

5. Nuteistojo E. V. keliamos versijos nepatvirtina ir liudytoja D. R., kuri apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įrankius, kuriuos E. V. išsinuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nieko nežino. Prie jos E. V. jokių įrankių neturėjo.

6. Pažymėtina tai, kad liudytojų D. Č., A. O., G. E. ir D. R. parodymai tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu juos apklausiant, tiek juos apklausiant bylos nagrinėjimo teisme metu yra nuoseklūs, vienodi, neprieštaraujantys vieni kitiems ir sutampa su byloje surinktais kitais įrodymais.

7. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiuoju, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad nuteistasis E. V. nurodydamas, jog įrankiai jam reikalingi griovimo darbams, pateikė savo asmens duomenis, tačiau byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad tuo metu, kai išsinuomojo įrankius, E. V. būtų atlikęs kokius nors griovimo darbus. Būtent šios aplinkybės akivaizdžiai parodo nuteistojo E. V. išankstinius ketinimus apgaule užvaldyti išsinuomotus įrankius sugalvojant bet kokį pretekstą, o šiuo atveju nurodant, jog jam įrankių reikia kamino griovimo darbams, nors realiai jokių darbų neatliko. Be to, kaip nustatyta byloje, po nuomos sutarties sudarymo, E. V. išjungė savo telefoną, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neturėtų galimybės su juo susisiekti, bet ir apie įrankių dingimą, kaip tvirtino pats apeliantas, jog įrankius paėmė A. O., nepranešė bendrovei ar policijos pareigūnams. Taigi akivaizdu, kad E. V. pasirašydamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartį dėl įrankių nuomos, net neketino laikytis sutartinių įsipareigojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo E. V. nurodytos aplinkybės, kad išnuomotus įrankius paėmė A. O., yra tik pretekstas pateisinti savo neteisėtus veiksmus.

8. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nuteistasis E. V. prieš išsinuomodamas įrankius, pateikdamas įmonės darbuotojui asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pasirašydamas nuomos sutartį, nurodydamas, jog įrankiai jam reikalingi griovimo darbams, kartu įgijo įmonės darbuotojo pasitikėjimą ir ši aplinkybė turėjo lemiamą įtaką įmonės darbuotojo apsisprendimui dėl įrankių perdavimo E. V.. Pats faktas, kad E. V. įmonės darbuotojui D. Č. nurodė, jog įrankiai reikalingi 2-3 dienoms, atlikti kamino griovimo darbus, o po sutarties sudarymo E. V. išjungė savo telefoną, kad įmonės darbuotojai neturėtų galimybės su juo susisiekti, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškiai parodo ne ką kitą, o jo nesąžiningumą ir tai, jog jis turėjo išankstinį ketinimą bet kokiu būdu suklaidinti įmonės darbuotojus tam, kad galėtų pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

9. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, neabejotinai yra pagrindas konstatuoti, kad nuteistasis E. V., jau prieš išsinuomodamas įrankius neketino vykdyti iš susitarimo kilsiančių pareigų, o tik siekė suklaidinti įmonės darbuotojus dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. V. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

10. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad prokurorui nuteistasis buvo nurodęs vietą Radviliškyje, kur A. O. išbandė benzininį pjūklą ir įpjovė į asfaltą, nebuvo tiriama, netirta ir aplinkybė, kad jo asmens tapatybės kortelė buvo pas A. O., jog jie telefonu kalbėjo apie įrankių grąžinimą, priešingai apelianto tvirtinimui, kitų byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės nemenkina ir nesudaro pagrindo pripažinti juos nepatikimais ir laikyti niekiniais. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka padaryti pagrįstoms išvadoms dėl kaltinamojo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo.

11. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis E. V. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui papildyti, kaip to apeliaciniu skundu prašo apeliantas, nėra pagrindo, nes kaip jau buvo minėta, byloje surinktų įrodymų pakanka padaryti pagrįstoms išvadoms dėl nuteistojo E. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl paskirtos bausmės

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, t. y. apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme.

13. Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs keturias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

14. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

15. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 ir 2 dalys). Be esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

16. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl apeliantui paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas), apelianto kaltės formą (tiesioginę tyčią). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai yra tai, kad jis praeityje teistas 11 kartų, taip pat ne kartą teistas ir užsienyje, baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu. Nuteistojo E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, tačiau nustatė vieną sunkinančią (nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)) aplinkybę. Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, apylinkės teismas padarė išvadą, kad E. V. skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant trumpesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis laikotarpį. Teisėjų kolegijai pripažinti, kad už padarytą nusikaltimą apeliantui paskirta bausmė yra per griežta ir todėl neteisinga, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek E. V. charakterizuojančius, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra teisinio pagrindo.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nurodytos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines jo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios jo neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra aktualu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis anksčiau teistas 11 kartų, vyrauja daromi nusikaltimai nuosavybei. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad po šioje byloje E. V. pareikšto įtarimo, jis išvyko į (duomenys neskelbtini), kur įvykdė naujas nusikalstamas veikas ir buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Be padarytų nusikalstamų veikų, nuteistasis taip pat daug kartų baustas ir administracine tvarka. Nustatyti duomenys suponuoja išvadą, jog nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, iš jų nepasimoko, savo elgesio nevertina kritiškai, nenustatytos pastangos elgesį koreguoti taip, kad daugiau nenusikalstų, nusikaltimus daro net ir išvykęs į užsienio valstybes. Apelianto elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus. Nors BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti apeliantui paskyrus tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kadangi bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant švelnesnio pobūdžio bausmes, šiuo atveju negali būti pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu paskirtos bausmės dydis (1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo), esant nustatytai tik nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nesant nustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra mažesnis nei galimas (1 metais 6 mėnesiai 15 dienų) bausmės vidurkis. Apylinkės teismas atsižvelgė į aukščiau nurodytas ir aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai pagrįstai leidžia teigti, kad įstatymo taikymo klaidų, sprendžiant klausimą dėl bausmės individualizavimo pagrįstumo, nebuvo padaryta. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar švelninti paskirtą bausmę ir taip dar palengvinti nuteistojo padėtį, parinktos ir paskirtos bausmės atžvilgiu, nėra jokio teisinio pagrindo.

18. Keisti E. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę bausmės rūšį nesuteikia pagrindo ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mamai padeda prie ūkio darbų, dirba pas ūkininkus, naujų nusikaltimų nebedaro, turi susitarimą dėl pastovaus darbo, gailisi, kad dėl priklausomybės alkoholiui nesugebėjo laiku gražinti pasiimtų įrankių, ko pasėkoje įmonė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolius.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindų visumą, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė savo dydžiu pakankamai švelnią laisvės atėmimo bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio nuostatas.

20. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo E. V. skundą ir keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. birželio 29 d. pažyma Nr. APD-2022-07368 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį E. V., sudaro 80,00 Eur ir jos priteistinos iš nuteistojo valstybės naudai (4 t., b. l. 103).

22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

23. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, nuteistasis E. V. nors šiuo metu ir nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sunkią materialinę padėtį nėra pateikta, apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 80,00 Eur, žymiai E. V. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati, todėl minėta suma priteistina iš E. V..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. V. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistojo E. V. 80,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.