- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 1-209-317/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nukentėjusysis
- L. M. P.
- Kaltinamasis
- A. D.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danguolei Maciulevičienei, gynėjams Irenai Teresei Balsienei, Jonui Gaidukevičiui, nukentėjusiajai L. M. P., ekspertui Algirdui Jokšui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
A. D. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, turintis trečią neįgalumo grupę, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1985-05-12 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 3 d. 3 metams laisvės atėmimo priverstinai įdarbinant, teistumas išnykęs;
kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d.
R. K. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, dirb. UAB (duomenys neskelbtini), operatoriumi - dezinfektoriumi, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007 m. spalio 17 d. kaltinamieji A. D. ir R. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje tarp 20 ir 23 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrabutyje(duomenys neskelbtini), tyčia nužudė R. P..
J. D. bute (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto su R. P. metu, dėl menkavertės priežasties A. D. ne mažiau kaip vieną kartą sudavė R. P. ranka į krūtinę, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė ranka R. P. į veidą, išvedė jį iš J. D. kambario ir pasodino prie išėjimo iš bendrabučio. Po kiek laiko R. P. sugrįžus prie J. D. buto ir pasibeldus į jos buto lango stiklą bei paprašius įsileisti jį per langą į J. D. butą, kaltinamieji A. D. bei R. K. per langą įsitraukė R. P. į J. D. buto vidų ir, veikdami bendrininkų grupėje, mušdami R. P. rankomis, kojomis, sulūžusios taburetės dalimis t.y. suduodami jam ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė: poodines kraujosruvas žastuose, dešiniame dilbyje, dešinės alkūnės sąnaryje, dešinės rankos 3-4 pirštuose, dešinėje blauzdoje, šlaunyse; odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje; poodines kraujosruvas nosyje, dešiniame antakyje, kairės akies viršutiniame voke-antakyje, smakre, ausyse, skruostuose, dešiniame smilkinyje-žande; odos nubrozdinimus nosyje, kairiame antakyje, kaktoje, smakre, kairiame skruoste; kraujosruvas ir muštines žaizdas lūpose; kraujosruvas liežuvyje; muštinę žaizdą kairiame smilkinyje; dešinio viršutinio žandikaulio pirmo kandžio ir apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo kandžio panirimą; kraujosruvas pakaušio, kaktos-smilkinių, nosies minkštuose audiniuose; kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu apie dešinį pusrutulį; kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir juose - abiejų pusrutulių kaktinėse, dešinio pusrutulio smilkininėje, kairio pusrutulio smilkininėje-pakaušinėje skiltyse t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris komplikavosi kraujo ir krešulių susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ( 170 ml), dideliu galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, nuo ko R. P. mirė.
Kaltinamasis A. D. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2007 m. spalio 17 d. apie 19 val. grįžęs iš darbo, užėjo pas J. D. ir kartu su ja išgėrė butelį trauktinės. Apie 20 val. prie J. D. buto durų atėjo R. P.. J. D. ėmė prašyti A. D. neįleisti R. į butą, kadangi šis dieną prieš tai ją buvo sumušęs. Pačiai J. D. atidarius duris, R. P. įėjo į jos butą. Jis buvo išgėręs, bet nesumuštas. J. D. paprašytas, A. D. liepė R. P. išeiti, tačiau šis nepakluso. Tada A. D. pastūmė R. P. į krūtinę, o šiam besipriešinant, išstūmė jį iš J. D. kambario į bendrabučio koridorių. J. D. uždarė buto duris ir R. į duris daugiau nesibeldė, o kažkur tai nuėjo. Apie 22 val. R. P. vėl atėjo pas J. D., tačiau šį kartą jis jau pasibeldė į jos buto langą. J. D. langą pradarius, R. P. paprašė jį įsileisti. J. D. padavė jam per langą kėdę, kad šis galėtų įlipti per langą. R. bandė įlipti per langą, tačiau jam neužteko jėgų, todėl jis su J. D. padėjo, traukdami R. už rankų į vidų. R. P. kelis kartus jiems iš rankų išslydo ir nukrito po langu, tačiau jis vėl lipo. Gal iš kokio trečio karto jiedu jį įtraukė per langą į kambarį. Čia A. D. pamatė, kad R. P. stipriai sumuštas-jo veidas buvo ištinęs, kruvinas, rankos taip pat kruvinos, iš nosies bėgo kraujas. Jis neklausinėjo R. P., kas jį sumušė. R. buvo gan piktas, vaikščiojo po J. D. butą ir šūkaudamas ieškojo savo sugyventinės Nijolės. A. D. atsigulė į lovą prie lango ir užmigo. Pabudęs ryte apie 6 val. pamatė, kad su J. D. miega R. K.. Kada šis atėjo į butą, jis nematė ir su R. K. negėrė. Jis pakėlė R. K. ir kartu su juo iš J. D. buto išėjo. Koridoriuje, netoli J. D. buto durų, jie pamatė R. P.. Šis sėdėjo ant koridoriaus grindų ir, atsirėmęs į sieną, miegojo. Jie R. P. nebudino, abu su R. K. išėjo. Vėliau jis sužinojo, kad R. P. mirė.
Kaltinamasis teigė, kad R. P. jis nemušė, tik kartą jį pastūmė, todėl jo užmušti negalėjo. Dėl to savo kaltės jis nepripažįsta. Tyrimo metu prisipažino mušęs R. P. dėl to, jog prisipažinti jį vertė tyrimą atlikę policijos kriminalinės paieškos darbuotojai, grasinę jam bei nurodę kaip kalbėti ir ką rašyti.
Kaltinamasis R. K. kaltu taip pat neprisipažino. Jis nurodė, kad 2007 m. spalio 17 d. po darbo išgėrė alkoholinių gėrimų ir nuėjo pas A. Š.. Pas jį bute jiedu išgėrė dar butelį degtinės. Begeriant jis užmigo. A. Š. po kiek laiko jį prikėlė ir liepė išeiti. Kadangi jis norėjo dar išgerti, o pinigų neturėjo, tai nuėjo pas V.J. S. ir pasiskolino iš jo 10 litų. Eidamas pro J. D. buto langus, pamatė degančią šviesą, todėl pasibeldė į langą. J. D. atidarė langą ir padavė kėdę, ant kurios pasilipęs, jis įlipo į J. D. butą. Ten kambaryje pamatė miegantį A. D., o virtuvėje ant kėdės sėdintį R. P.. Šio veidas buvo sumuštas, kruvinas, virtuvėje ant grindų matėsi kraujo dėmės. R. P. buvo girtas. Jis neklausinėjo, kas sumušė R. P., tačiau J. D. jo paprašė R. P. iš jos buto išvesti. Paėmęs R. už pažastų, jis bandė jį ištempti į bendrabučio koridorių, tačiau šis pasipriešino ir jiedu nugriuvo ant grindų. Kadangi J. D. ir toliau prašė R. P. išvesti iš buto, jis pabandė R. pakelti, tačiau šis išeiti nenorėjo, toliau priešinosi. Besigrumdami ir besistumdydami, jiedu vėl nugriuvo ant grindų. Vis tiktai jam pavyko R. P. pakelti ir išvilkti į bendrabučio koridorių, kur jis R. ir paliko. Pats jis grįžo pas J. D. ir atsigulė miegoti. Anksti ryte kartu su A. D. išėję iš J. D. buto, koridoriuje netoli jos buto jie pamatė miegantį R. P.. Jis miegojo sėdėdamas, atsirėmęs į sieną, ir knarkė. Jie abu išėjo, o apie R. P. mirtį jis sužinojo tos pat dienos vakare.
Savo kaltės jis nepripažįsta dėl to, jog R. P. nemušė. Tyrimo metu jis prisipažino mušęs R. tik todėl, kad prisipažinti jį privertė bylą tyrę kriminalistai. Jis rašė prisipažinimą jų verčiamas, šie nurodė ką ir kaip sakyti, grasino, todėl jis iš baimės ir prisipažino.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji savo kaltės ir nepripažįsta, jais tikėti nėra objektyvaus pagrindo, kadangi kaltinamųjų kaltę patvirtina ne tik jų pačių tyrimo metu duoti parodymai, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai:
A. D., apklaustas kaip įtariamasis 2007 m. spalio 19 d., parodė, kad 2007 m. spalio 17 d. apie 19 val. jis užėjo pas J. D. ir su ja išgėrė butelį trauktinės. Apie 19 val. 30 min. pas ją atėjo R. P.. Jis nebuvo sumuštas, ant jo veido sužalojimu nebuvo matyti. Kadangi J. D. paprašė išvesti R. P. iš jos buto, o šis nėjo, jis išstūmė R. į koridorių, uždarė duris ir daugiau jo neįsileido. Po geros valandos R. P. pasibeldė į J. D. buto langą ir vėl paprašė jį įsileisti. J. D. atidarė langą ir padavė R. kėdę, nes jis norėjo apžiūrėti butą, ar nėra jame jo sugyventinės Nijolės. R. P. įlipo per langą į kambarį. Kad R. būtų sumuštas, jis nepastebėjo. Kadangi R. P. triukšmavo, J. D. vėl paprašė jį iš buto išvaryti. Kadangi R. išeiti geruoju nenorėjo, A. D. sudavė jam du kartus per ausis. Tada jie dar išgėrė trauktinės ir jis nuėjo miegoti. Ryte rado kitame kambaryje su J. D. miegantį R. K., jį prikėlė ir jie abu išėjo. Išėję iš J. D. buto matė bendrabučio koridoriuje gulintį ir knarkiantį R. P.. Tą pačią dieną jis išgirdo, kad R. P. mirė(t.2 b.l. 41-42, 48).
Akistatų su liudytoja J. D. metu jis nurodė, kad jokio smurto R. P. atžvilgiu nenaudojo (t.2 b. 1. 45-47,49) tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. D. jau parodė, kaip išstūmė R. P. iš J. D. buto, kaip jam sudavė J. D. bute du kartus į veidą (t.2 b.l. b. 1. 52-53 ).
Tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. K. patvirtino kad 2007 m. spalio 17 d. po darbo išgėręs alkoholinių gėrimų, užėjo pas A. Š.. Ten su juo išgėrė butelį degtinės ir užmigo. Prikeltas nuėjo pas J. D.. Į jos butą pateko per langą. Bute rado miegantį A. D., o virtuvėje ant kėdės sėdintį R. P.. Šio veidas buvo sumuštas, kruvinas ir ištinęs. J. D. paprašė išvesti R. P.. Paėmęs už pažastų, tempė R. į koridorių, tačiau R. P. pasipriešino. Besigrumdami juodu nugriuvo ir susimušė. Jis sudavė R. P. į veidą rankomis, o sulūžusios taburetės dalimis sudavė į galvą, šonus. Kiek kartų sudavė nepamena. Po to R. P. išvilko į koridorių ir ten jį paliko, o pats grįžo pas J. D. ir nuėjo miegoti. Ryte kartu su A. D. išėjo iš J. D. buto ir pamatė koridoriuje miegantį bei knarkiantį R. P.(t.2 b.l. 80-81).
2007 m. gruodžio mėn. 11d. apklausoje, 2008-07-30 apklausoje bei akistatoje su J. D. jis jau pakeitė savo parodymus ir neigė mušęs R. P.( t.2 b.l. 82-86).
Parodymų patikrinimo vietoje metu R. K. patvirtino mušęs R. P. kumščiu į galvos sritį.(t.2 b.l. 90-91).
Teismas netiki nenuosekliais A. D. ir R. K. parodymais, juos vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų parodymus paneigia teisme ištirti įrodymai:
Nukentėjusioji L. M. P. parodė, kad nužudytasis R. P. yra jos sūnus. Jai buvo žinoma, jog jis nuomojasi butą ir gyvena su sugyventine N. D.. Abu buvo mėgėjai išgerti. Apie sūnaus mirtį ji sužinojo 2007m. spalio 19 d. Laidojo sūnų ji, o laidojimo išlaidos sudaro 2448 litus. Kadangi gavo laidojimo pašalpą, prašo priteisti 1500 Lt. turtinei žalai atlyginti ir 100000 Lt. neturinės žalos, nes dėl sūnaus mirties labai pergyveno, prarado ir taip silpną sveikatą.
Liudytoja J. D. teisme parodė, jog R. P. su N. D. kurį laiką nuomojo pas ją kambarį. Jie visi kartu uždarbiaudavo pas ūkininką A. Ž.. 2007 m. spalio mėn. 16d. grįžęs į namus po darbų, R. P. ėmė šaukti ant jos ir ją sumušė. Tai matė N. D., tačiau ji jos negynė. 2007 m. spalio mėn. 17d. ryte ji prabudo apie 5 val. ir namuose nei R. P., nei N. D. nerado. Paskambinęs A. Ž. klausinėjo, kodėl nei ji, nei R. su N. neatėjo į darbą. Ji pasakė, kad pati labai blogai jaučiasi, o R. ir N. namuose nėra.
2007-10-17 vakare apie 19 val. pas ją namuose buvo atėjęs A. D.. Jiedu išgėrinėjo. Jiems besėdint prie stalo, į duris pasibeldė R. P.. Jis buvo išgėręs ir reikalavo atidaryti duris. Ji paprašė A. D. R. neįleisti, nes bijojo, jog jis vėl jos nesumuštų. Tačiau R. reikalavo atidaryti. A. D. pradarius duris, R. P. įsiveržė į kambarį. A. D. jo eiti tolyn neleido, liepė išeiti, tačiau šis neklausė ir jiedu susistumdė. A., bandydamas išstumti R. pro duris, tarpduryje kartą sudavė jam į krūtinę. Šis atbulas išlėkė pro duris ir atsitrenkė nugara į bendrabučio koridoriaus sieną. Atsitrenkęs, jis atsisėdo. Tada jie abu su A. D. R. nutempė prie bendrabučio lauko durų, ten paliko ir grįžo į jos butą. Ji paprašė A., kad šis jos nepaliktų, nes bijojo galinčio grįžti R. P.. A. D. pas ją liko. Kadangi jam reikėjo 6 val. ryte į darbą, jis atsigulė ir užmigo.
Apie 22 val. 30 min. į jos buto langą pasibeldė R. K.. Ji padavė jam kėdę R. pas ją į butą įlipo per langą. Jis jau buvo gerokai išgėręs. Ji paprašė, kad ir šis liktų pas ją nakvoti, nes bijojo R. P.. Maždaug už valandos, apie 23.30-24.00 val. ji išgirdo beldimą į buto langą. Pažvelgusi per jį pamatė R. P., kuris klausė, kur yra jo sugyventinė N. D.. Jai atsakius, kad pas ją N. nėra, R. ėmė kažką kalbėti apie savo darbui naudojamus peilius ir prašė įleisti juos pasiimti. Tada ji atidarė langą ir padavė R. kėdę, kad šis galėtų įlipti į butą per langą ir pasiimti savo peilius. R. bandė įlipti, tačiau pats vienas nepajėgė, todėl ji su A. D. įtraukė R. už rankų į buto vidų. Kadangi R. buvo agresyvus, šūkaudamas ėmė ieškoti savo sugyventinės, ji paprašė R. K. ir A. D. R. iš buto vėl išvesti. Šie paėmė R. už rankų ir bandė jį išvesti iš buto, tačiau R. P. ėmė priešintis. Tada R. K. ir A. D. ėmė R. P. mušti. Dėl turėtos galvos traumos ji tiksliai neprisimenanti, kuris kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė R., tačiau patvirtino tyrimo metu 2007-10-19 duotus parodymus, kad A. D. sudavė R. P. du smūgius kumščiu į veidą. Griūdamas R. P. sulaužė taburetę. Tada abu-R. K. ir A. D. rankomis bei kojomis mušė R. į įvairias kūno vietas. Gulinčiam ant žemės R. ji vieną kartą sudavė delnu per veidą bei įspyrė koja į klubą ar tai šoną. Daugiau jo nemušė. Sumuštą R. P. A. D. ir A. K. ištempė į bendrabučio koridorių ir ten jį paliko. Daugiau R. pas ją nesibeldė, o jie visi trys nuėjo miegoti. Ryte abu vyrai apie 5 val. 30 min. išėjo į darbus. Juos išleisdama pro duris, ji pastebėjo koridoriuje netoli durų ant grindų gulintį ir knarkiantį R. P.. Apie 8 val. atėjo N. D., kuri pasakė, kad R. yra be sąmonės ir neatsigauna. Manydama, kad R. neatsigauna dėl epilepsijos priepuolio, N. nuėjo ir pakvietė gydytoją K. S.. Šis suleido R. vaistus ir išėjo. N. D. išėjo į parduotuvę, o grįžusi jai pranešė, kad R. jau miręs.
Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja davė ir tyrimo metu, patvirtinusi kad 2007 m. spalio 17 d. vakare apie 20 val. pas ją užėjo A. D., jiedu gėrė alų, vyną. Po to atėjo R. P.. Kadangi išvakarėse su juo ji buvo sukonfliktavusi, paprašė A. D. išvesti R. P. iš jos buto. Šis A. D. pasipriešino, todėl A. D. sudavė R. P. ranka į krūtinę. Nuo smūgio R. P. nugara atsitrenkė į bendrabučio koridoriaus sieną ir pagriuvo. Jiedu ištempė R. P. prie lauko durų ir paliko. Vėliau atėjo R. K. ir jie kartu baigė gerti alkoholinius gėrimus. Jiems begeriant R. P. pasibeldė į jos buto langą. Šis ieškojo savo sugyventinės, todėl paprašė įsileisti. Ji atidarė langą ir jam padėjo įlipti pro langą į butą. R. P., neradęs savo sugyventinės N. D., supyko. Kilus konfliktui R. K. su A. D. ėmė mušti R. P., tačiau į kurias kūno vietas-ji nežiūrėjo. Po to vyrai R. P. išvilko į koridorių ir paliko. R. K. ir A. D. liko pas ją miegoti, o ryte išleisdama juos iš buto, ji pamatė koridoriuje gulintį R. P.. Šis gulėjo ant grindų ir knarkė.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos komisijos akte Nr.118 nurodoma, kad liudytoja J. D. nusikaltimo padarymo metu suprato A. D. ir R. K. daromų veiksmų esmę,. Nors jai praeityje konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas, su ja galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji gali dalyvauti teisme, gali duoti teisingus parodymus(t.1 b. l. Nr. 125-126), todėl nėra objektyvaus pagrindo jos parodymais nesivadovauti.
Liudytoja N. D. patvirtino, kad su savo sugyventiniu R. P. 2007 m. rudenį dvi savaites gyveno pas J. D.. 2007-10-17 jiedu išsikraustė, nes R. P. dieną prieš susiginčijo su J. D. ir ši liepė jiems išsikraustyti. 2007 m. spalio 17 d., dar pernakvoję pas J. D., jie su R. P. ėjo į darbą pas ūkininką A. Ž.. J. D., dirbdavusi kartu su jais, tą dieną į darbą nėjo, nes turėjo važiuoti pasiimti pensijos. Po darbo, vakare ji su R. P. nuėjo pas J.A. M., išgėrė butelį degtinės ir R. P. išėjo pas J. D. atsiimti darbui pas ūkininką būtinus peilius, kad juos galėtų prieš darbus pasigaląsti. Tie peiliai dar buvo likę pas J. D.. R. P. išėjus, ji liko pas J. A. M.. Kadangi R. pas A. M. negrįžo, ji liko pas ją nakvoti, o ryte, eidama į darbą, užėjo pas J. D.. Jos bendrabučio koridoriuje ji pamatė gulintį R. P.. Kadangi šis atrodė be sąmonės, N. D. pagalvojo, jog R. ištiko epilepsijos priepuolis, todėl ji pakvietė gydytoją K. S.. Šis atėjo, suleido R. vaistų ir išėjo. Apie 10 valandą ji pastebėjo, kad R. P. iš burnos išbėgę seilės ir jis yra atšalęs, todėl vėl skubiai iškvietė gydytoją K. S.. Gydytojas pasakė, kad R. P. jau miręs.
Liudytoja Janė A. M. patvirtino, kad 2007 m. spalio 17 d. vakare pas ją atėjo R. P. su N. D. ir jie trise išgėrė butelį degtinės. Apie 19 val. R. P. išėjo pas J. D. pasiimti ir galąsti peilių, o N. D. liko pas ją. Daugiau ji Romo gyvo jo nematė. R. P. tą dieną nebuvo sumuštas, ant jo veido smurto žymių nebuvo matyti.
Liudytojas A. Š. parodė tai, kad 2007 m. spalio 17 d. vakare apie 19-20 val. į R. V. priklausančio bendrabučio kambarį atėjo R. K., atsinešė butelį degtinės, kurį jie bei R. V. ir K. V. išgėrė. Begeriant degtinę R. K. užmigo. Jis prikėlė R. K. ir šis išėjo.
Liudytojas K. V. patvirtino kad 2007 m. spalio 17 d. po darbo nuėjo pas R. V., kur kartu su A. Š. ir R. K. girtavo. Pastarasis išgertuvių metu užmigo, tačiau A. Š. jį pažadino ir liepė eiti į namus. R. K. išėjus, pats jis liko nakvoti pas R. V..
Liudytoja R. V. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad 2007 m. spalio 17 d. vakare po darbo jos sugyventinis A. Š. ir K. V. gėrė degtinę. Begeriant atėjo R. K., kuris atsinešė butelį degtinės. Begeriant R. K. užmigo, tačiau jie jį prikėlė ir R. K. išėjo, o K. V. liko nakvoti. Apie R. P. sumušimo aplinkybes ji nieko nežino.
Liudytojas Vitas J. S. patvirtino, kad 2007 m. spalio 17 d. vakare apie 22 val.-23 val. pas jį buvo atėjęs R. K., kuris iš jo pasiskolino 10 litų.
Liudytoja A. A. parodė, kad 2007 m. spalio 17 d. vakare apie 19 val. 30 min. į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirba pardavėja, buvo užėjęs R. P.. Jis nebuvo girtas, nusipirko butelį alaus ir, jį parduotuvėje išgėręs, išėjo. Ji pastebėjo ant R. P. veido nubrozdinimą, daugiau jokių sužalojimų nematė.
Analogiškus parodymus davė ir tą patį vakarą apie 19 val. 30 min. parduotuvėje R. P. matęs liudytojas E. R., patvirtinęs, kad matė nubrozdintą R. P. veidą bei kiek iškruvintus plaukus.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad jam kaip ūkininkui ūkio darbuose talkininkaudavo N. D., J. D. bei R. P., kuriems jis už darbą sumokėdavo. 2007 m. spalio mėnesyje, dienos jis nepamena, į darbą atėjo tik vienas R. P.. Tą dieną J. D. darbe nebuvo. Buvo atėjusi į darbą ir N. D., tačiau jis jai dirbti neleido, nes ji buvo labai pagiringa. Po tos dienos daugiau nei vienas iš šių asmenų pas jį į darbą neatėjo. Vėliau jis sužinojo, kad R. P. paskutinę savo darbo dieną buvo nužudytas.
Liudytoja O. B. parodė, kad ji gyvena kaimynystėje su J. D., pas kurią dažnai būna išgertuvės, todėl triukšmas J. D. bute yra įprastas dalykas. 2007 m. spalio 17 d. vakare ji girdėjo J. D. bute garsiai kalbant, tačiau kokio tai išskirtinio triukšmo nebuvo. Ryte apie 4 val. 30 min. eidama į darbą, ji matė bendrabučio koridoriuje netoli J. D. buto durų ant grindų sėdintį ir užsikniaubusį ir knarkiantį R. P.. Ji jo nekalbino ir išėjo į darbą. Vakare sužinojo, kad R. P. tą dieną mirė.
Liudytojas Ramutis J. M. parodė, kad gyvena tame pat bendrabutyje, kaip ir J. D., tačiau su ja nebendrauja. Pas J. D. bute dažnai girtaujama, kyla triukšmas, tačiau visi prie to jau yra pripratę. 2007 m. spalio 18 d. ryte, išgirdęs koridoriuje kalbant, jis išėjo iš savo buto ir pamatė gydytoją K. S.. Jis leido vaistus sunkiai kvėpuojančiam, tiesiog dūstančiam R. P., kuris gulėjo koridoriuje ant ten gulėjusių durų. Jis padėjo gydytojui R. P. paguldyti ant grindų. Gydytojas įtarė, jog R. P. ištiko epilepsijos priepuolis.
Liudytojas K. S. patvirtino, kad 2007 m. spalio 18 d. apie 8 val. ryte pas jį į namus atėjo N. D. ir pasakė, kad jos sugyventinis R. P. guli bendrabučio (duomenys neskelbtini) koridoriuje be sąmonės. Kadangi jis žinojo, jog R. P. serga epilepsija, todėl pasiėmė medikamentų ir nuėjo su N. D. jos nurodytu adresu. Ten koridoriuje rado gulintį ant šono ir knarkiantį R. P.. Suleido jam vaistų ir išėjo į darbą. Kad R. P. sumuštas, jis nepastebėjo, nes koridoriuje buvo labai tamsu. Maždaug po pusantros valandos jį vėl pakvietė N. D., pasakiusi kad R. P. jau atšalęs. Atėjęs prie R. P., jis rado jį jau mirusį.
Liudytojas K. Š. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad praėjus maždaug dviems savaitėms, po R. P. mirties, jis kalbėjosi su A. K. apie R. P. mirtį. Šis jam pasakė, kad gali būti, jog R. P. sumušė jo sūnus V. K., kuris tėvui buvo sakęs, kad tą dieną prie kapinių kažką tai sumušė.
Apklaustas liudytoju A. K. paneigė tokius K. Š. parodymus bei nurodė, kad apie R. P. mirtį sužinojo praėjus kelioms dienoms po jo mirties. K. Š. jis nesakė, kad jo sūnus V. K. sumušė R. P.. Jis išgertuvių metu gal būt jam tik minėjo, kad įtaria sūnų galėjus tai padaryti, tačiau, net ir tokio turinio pokalbio neprisimena. Jo sūnus V. K. negalėjo sumušti R. P., nes maždaug tuo laiku jam skaudėjo koją. Sūnus jam buvo anksčiau pasakojęs, jog kažkurią tai dieną matė, kaip R. P. prie parduotuvės mušė kažkokie tai jaunuoliai.
Akistatos tarp A. K. ir K. Š. metu abu nurodė, kad tarp jų išgertuvių metu buvo pokalbis apie R. P. mirtį, ir, kad V. K. įtarė, jog prie R. P. mirties galėjo prisidėti jo sūnus V. K..
Apklaustas liudytoju V. K. paneigė kada nors mušęs R. P. ar matęs, kad jį kas kitas būtų mušęs.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), esančio bendrabučio pirmo aukšto koridoriuje rastas R. P. lavonas su smurto žymėmis, o J. D. bute bei bendrabučio koridoriuje rastos daugybinės kraujo dėmės(t.1 b. 1. 3-27).
Išvadoje Nr. M 128/07(10) specialistas nurodė, kad R. P. kūne rastos poodinės kraujosruvos žastuose, dešiniame dilbyje, dešinės alkūnės sąnaryje, dešinės rankos 3-4 pirštuose, dešinėje blauzdoje, šlaunyse, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos nosyje, dešiniame antakyje, kairės akies viršutiniame voke-antakyje, smakre, ausyse, skruostuose, dešiniame smilkinyje-žande, odos nubrozdinimais nosyje, kairiame antakyje, kaktoje, smakre, kairiame skruoste, kraujosruvos ir muštines žaizdos lūpose, kraujosruvos liežuvyje, muštinė žaizda kairiame smilkinyje; dešinio viršutinio žandikaulio pirmo kandžio ir apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo kandžio panirimas, kraujosruvos pakaušio, kaktos-smilkinių, nosies minkštuose audiniuose. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 20 trauminių poveikių, o mirė R. P. nuo galvos sumušimo, lydimo poodinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų galvoje, kraujosruvų galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir juose, kas komplikavosi kraujo ir krešulių susikaupimu po kietuoju dangalu, dideliu galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Tikėtina, jog kraujo išsiliejimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galėjo gautis ir po kontakto pakaušio viršutine dalimi su kokiais tai daiktais ar pagrindu po gautų smūgių į veido sritį(greitėjimo trauma). Sužalojimai galvoje galėjo gautis tiek veikiant rankomis, tiek kojomis, tiek kokiais tai aplinkos daiktais, galimai ir pateikta taburete, tiek ir kokiu tai pagrindu. (t.1. b. 1. 38-43 ).
Teismo medicinos specialistas Algirdas Jokšas teisme patvirtino šią išvadą bei nurodė, jog P. P. mirė nuo visumos sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti mušant rankomis, kojomis, daiktais, galėjo būti padaryti ir taburete. Jo kūne rasta sužalojimų, būdingų ir kritimui, tačiau jie neturėjo lemiamos reikšmės mirčiai. R. P., anot specialisto, po gautų sužalojimų galėjo kurį laiką būti sąmoningas, judėti, kol išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir juose, kas komplikavosi kraujo ir krešulių susikaupimu po kietuoju dangalu, dideliu galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Jam sužalojimai galėjo būti padaryti apie vidurnaktį, o mirė jis apie 8 val. ryto.
Specialisto išvadoje Nr. G 345/07 (10) nurodoma, kad A. D. taip pat buvo padaryti sužalojimai-poodinė kraujosruva dešiniame žaste, muštinė žaizda dešinės rankos 2-ame piršte kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1. b. 1. 45 ).
Specialisto išvada Nr. G 344/07 (10) patvirtina, kad R. K. kūne rastas paviršinis odos nubrozdinimas pasmakrėje, padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1 b. 1. 47 ).
Iš specialisto išvados Nr.S-S128/07(02) matyti, jog kad R. P. ir A. D. kraujas yra A(II) grupės, o būtent šios grupės kraujo rasta ant R. K. striukės. Ant A. D. striukės, sportinių kelnių, džemperio, ant medžiaginės staltiesėlės, guminio ir medžiaginio kilimėlių, ant dviejų cigarečių nuorūkų, ant vieno vatos tamponėlio, rudos masės gabaliuko, ant penkių vatos tamponėlių, paimtų iš įvykio vietos, rastas žmogaus kraujas, kur rastas antigenas A, būdingas A (II) kraujo grupei, todėl nėra galimybės nustatyti, kam konkrečiai priklauso rastas kraujas, nes tiek R. P., tiek ir A. D. kraujo grupės sutapo (t.1. b. 1. 72-80).
Iš specialisto išvados Nr. S - S 133/07 (02), kad J. D. kraujas yra B(III) grupės, todėl ant baltinėlių rastas kraujas gali priklausyti J. D., o rastas ant jos dešinės kojos šlepetės kraujas yra A(II) grupės ir gali priklausyti R. P. (t.1 b. 1. 81-83 ).
Teismui nekelia abejonių tyrimo metu padaryta išvada, kad R. P. sumušė ir mirtį sukėlusius kūno sužalojimus padarė abu kaltinamieji.
Visuma ištirtų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų patvirtina, kad R. P. mirtis yra smurtinė ir jis mirė nuo visumos sužalojimų galvoje, sukėlusių kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi kraujo ir krešulių susikaupimu po kietuoju dangalu, dideliu galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Jam sužalojimai galėjo būti padaryti apie vidurnaktį, o mirė jis apie 8 val. ryto. Anot liudytojų, tokiu laiku R. P. buvo tik pas J. D.. Aptarti įrodymai patvirtina, jog būtent ten jis ir buvo mušamas. Tyrimo metu abu kaltinamieji, o J. D. tiek tyrimo metu tiek ir teisme tvirtino, jog R. P. į jos butą atėjo nesumuštas. Ji nurodė, kad jos bute R. P. netoli vidurnakčio mušė ir A. D., ir R. K.. Iš J. D. parodymų matyti, jog abu jie sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, ištempė ir paguldė R. P. bendrabučio koridoriuje, kur šis ir buvo rastas miręs. Byloje nėra jokių objektyvių ir įrodymais patvirtintų duomenų, kad R. P. po to dar buvo kur nors išėjęs ir, kad jį dar labiau sumušė koks kitas ar kiti asmenys. Tai, jog jį kiek sužalotu veidu matė parduotuvėje A. A. bei E.R., jokiu būdu neprieštarauja daromai išvadai, nes jis parduotuvėje alų gėrė apie 19 val.30 min., o mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti daug vėliau-apie vidurnaktį.
Nors abu kaltinamieji ir neigė mirtinai sumušę R. P., tačiau tikėti jų parodymais nėra objektyvaus pagrindo, nes juos paneigia ne tik J. D. parodymai, bet ir pačių kaltinamųjų parodymai.
Pirminiame paaiškinime A. D. prisipažino mušęs R. P.(t.2 b.l. 35) bei nurodė, jog šiam per langą įlipus pas J. D., sudavė R. P. gal kokius penkis smūgius į galvą. Prieš tai jis nebuvo sumuštas. Tokį nuoširdų jo prisipažinimą patvirtina J. D. parodymai, kad R. P. mušė tiek R. K., tiek ir A. D.. Tiesa, tokius savo pirminius aiškinimus A. D. toliau paneigė: 2007-10-19 jis dar gynėjo akivaizdoje tvirtino, kad R. P. sudavė ne mažiau du kartus per ausis(t.2 b.l. 42), o vėliau aplamai ėmė neigti mušęs R. P., nors parodymų patikrinimo vietoje metu demonstravo, kaip mušė R. P.(t.2 b.l.45-55). Teismas negali tikėti ir netiki tokiais nenuosekliais ir kitai bylos medžiagai prieštaraujančiais jo parodymais bei vertina juos kaip siekimą išvengti atsakomybės.
Nėra pagrindo tikėti bei vadovautis ir R. K. nenuosekliais parodymais. 2007-10-19 savo ranka jis parašė prisipažinimą, kad apie vidurnaktį jam atėjus pas J. D., jis rado R. P. jau sumuštą, o po to su R. P. susimušė bei pats jam sudavė du kartus į galvą ir 8 kartus į šoną. Apklausos metu dalyvaujant advokatui 2007-10-19 jis patvirtino mušęs R. P. rankomis bei sudavęs jam į galvą sulūžusios taburetės dalimis, voliojęsis su juo ir grūmęsis ant grindų. Vėliau jis savo parodymus pakeitė ir ėmė neigti mušęs R. P.(t.2 b.l. 82-89), tačiau tokie jo parodymai prieštarauja ne tik ankstesniems parodymams, bet ir kitiems teisme ištirtiems ir šiame nuosprendyje aptartiems įrodymams bei parodymų patikrinimo vietoje metu jo paties nurodytoms R. P. sumušimo aplinkybėms(t.2 b.l. 90-96).
Kad R. P. mirtį sukėlę kūno sužalojimai buvo suduoti įvairiose J. D. buto vietose, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad bute įvairiose jo vietose rastos daugybinės kraujo dėmės(t.1 b.l.3-28). Tai, jog po sužalojimo R. P. niekur nebuvo iš bendrabučio išėjęs, būtent ir patvirtina šių kraujo dėmių išsidėstymas-jų nėra iki J. D. buto lango, jų nėra ir už bendrabučio ribų: kraujas yra tik ten, kur anot pačių kaltinamųjų paminėtų parodymų bei liudytojos J. D. parodymų buvo mušamas R. P..
Teismas tiki bei vadovaujasi būtent tais J. D. parodymais, kuriuose ji pripažįsta, kad abu kaltinamieji mušė R. P. ir jau sumuštą ištempė į koridorių bei paguldė. J. D. parodymų nenuoseklumą t.y. parodymus akistatų su kaltinamasis metu, kad ne jie mušė R. P., teismas aiškina kaip siekimą parodyti kaltinamiesiems, kad ne ji davė jiems nepalankius parodymus. Tačiau iš esmės J. D. savo parodymus apie tai, kad abu kaltinamieji padarė mirtį sukėlusius sužalojimus, patvirtino ir teisme, todėl teismas nemato pagrindo ja abejoti ir daro kategorišką išvadą, kad būtent R. K. ir A. D. tyčia nužudė R. P..
Nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, nes abu kaltinamieji, mušdami R. P., tiesiogiai neturėjo tikslo jį nužudyti. Tačiau jie turėjo numatyti ir numatė, jog stiprūs smūgiai į gyvybiškai svarbią vietą-galvą gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir , nekreipdami dėmesio į galimas pasekmes, tokius veiksmus tyčia atliko.
Be jokios abejonės, abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog jie nusikalto būdami neblaivūs ir būtent tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymui didelę įtaką turėjo paties nužudytojo provokuojantis ir rizikingas elgesys. Jis, prieš tai susikivirčijęs o gal ir sumušęs J. D., girtas du kartus veržėsi į jos butą. Antrą kartą į jį patekęs, butą apieškojo(ieškodamas sugyventinės), elgėsi iššaukiančiai, šūkavo ir pan. Dėl to jie siekė ir bandė jį iš buto išvesti. Ši aplinkybė turi gan didelę reikšmę skiriant kaltinamiesiems bausmę ir į ją būtina atsižvelgti.
Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kitas LR BK 54 str. nurodytas aplinkybes bei tai, kad R. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas, o A. D. teistumas išnykęs ir jis taip pat laikytinas neteistu, yra neįgalus, abu charakterizuojami teigiamai.
Atsižvelgęs į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog abiems kaltinamiesiems galima taikyti bausmę artimą įstatymo sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei. Sąlygų LR BK 62 str. ar 54 str. 3d. taikymui byloje nenustatyta.
Nukentėjusiajai M. P. iš abiejų kaltinamųjų priteistinas visas jos pareikštas 1500 litų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, o ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 50000 litų, atsižvelgus ne tik į turtinę kaltinamųjų būklę, bet ir į tai, kad R. P. su motina negyveno ir jos neišlaikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. 301-307 str.
nusprendė:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d. bei skirti jam 7(septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią A. D. skaičiuoti nuo jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos, įskaitant į bausmę laiką išbūtą sulaikyme LR BPK 140 str. numatyta tvarka nuo 2007-10-19 iki 2007-10-21.
Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą-pakeisti į suėmimą.
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d. bei skirti jam 7(septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią R. K. skaičiuoti nuo jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos, įskaitant į bausmę laiką išbūtą sulaikyme LR BPK 140 str. numatyta tvarka nuo 2007-10-19 iki 2007-10-21.
Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą-pakeisti į suėmimą.
Po nuosprendžio įsiteisėjimo byloje saugomus A. D. asmens tapatybės kortelę bei R. K. LR piliečio pasą perduoti jų bausmės atlikimo vietos administracijoms.
Priteisti iš A. D. ir R. K. solidariai L. M. P. 1500(tūkstantį penkis šimtus) litų turtinei žalai atlyginti ir 50000(penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
1. Sunaikinti daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti:
-11 vokų su paimtais pavyzdžiais ir nuoplovomis (t.1 b. 1. 3-27, 72-80,81-83).
-du vokus su dviem cigarečių nuorūkomis (t.1., b. 1. 3-27, 72-80).
-keturis vokus su lyginamaisiais kraujo pavyzdžiais(t.1 b.1. 51, 65, 66, 67, 72-80, 81-83 ).
-taburetės dalis (t.1 b. 1. 61, 87-89 ).
-taburetę ( t.1 b. 1. 3-27, 87-89).
-R. P. rūbus-trumpikes, tris porass kojinių, marškinėlius, džinsus su diržu, bliuzoną, liemenę, guminius batus (t.1 b. 1. 51, 52-55 ).
-du vokus su R. P. galvos plaukų ir nagų pavyzdžiais (t.1 b. 1.51).
2.R. K. kelnes, striukę, sportinius batelius- gražinti R. K. (t.1 b. 1. 59,63, 72-80 ).
3.A. D. kelnes, batus, striukę džemperį- gražinti A. D. (t.1 b.l. 58, 60, 72-80).
4.Medžiaginį kilimėlį, guminį kilimėlį J. D. šlepetes, sportinius marškinėlius- gražinti J. D. (t.1 b.l. 64, 81-83 ).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.