Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Aidai Gaučienei, Ingridai Pikusau, dalyvaujant prokurorui E. P., gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nedalyvaujant nukentėjusiajai I. T., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, du vaikai - 20 m., 24 m., aukštojo išsilavinimo, teistas 2000 m. Lenkijos Respublikos O. B. rajoninio teismo 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme (už nelegalų sienos kirtimą ir dokumentų padirbinėjimą), 2000 m. V. B. žemės teismo 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme (išžaginimas), dirba Šiaurės Airijoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, prekiaujančioje maisto produktais, pas sūnų, gyv. V(duomenys neskelbtini), deklaruota ten pat,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. L. kaltinamas tuo, kad 2009-02-07, laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 13.00 val., bute, esančiame Radvilėnų pl. 5-12, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su R. P. ir G. S. (kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjęs), turėdamas tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją I. T. (buvusi pavardė B.), neišleido I. T. iš užrakinto buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė ją prisipažinti padarius nebūtą nusikaltimą – neva pavogus A. L. priklausančius 200 litų, taip pat jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą - grasinimus sužaloti peiliu jei ji mėgins bėgti, suduoti smūgius į pilvo sritį, jei ji mėgins priešintis, tuo metu R. P. grasinant, kad už tariamai dingusius pinigus ji „turės atidirbti“, tuo leidžiant suprasti nukentėjusiajai, kad ji turės lytiškai santykiauti su bute esančiais asmenimis, tuo sukėlė nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą ir atėmė galimybę priešintis. Po to, R. P. jėga nuplėšus I. T. apatinius drabužius ir vieną kartą patenkinus lytinę aistrą su nukentėjusiąja oraliniu būdu prieš jos valią, G. S. jėga nusivedė I. T. į kambarį, kur vieną kartą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudodami atimta galimybe nukentėjusiajai I. T. priešintis, jai esant kambaryje, R. P. dar kartą tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, o A. L. vieną kartą lytiškai santykiavo su I. T. prieš jos valią, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.

2013-05-24 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. P. ir G. S. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nuosprendis neįsiteisėjęs. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

2014-04-24 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštu nustatyta, kad G. S. perduotas Švedijos Karalystės pareigūnams pagal Europos arešto orderį (t. 9, b. l. 38). Iš Kauno apskrities VPK Vešiosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus 2014-11-04 gautos medžiagos matyti, kad R. P. išvykęs į užsienį ir kada grįš, nėra žinoma (t. 9, b. l. 36).

Pareikštas nukentėjusiosios I. T. civilinis ieškinys 100 000 litų (28962,00 Eur) sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 51).

Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios I. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų P. B., A. S., E. P., D. Ž., A. S., E. P., A. G., E. G. parodymais, asmens parodymo atpažinti metu, akistatų protokolais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

2009-02-08 specialisto išvada Nr. 498/09(02), kurioje konstatuota, kad I. B. kūne nerasta jokių sužalojimų, I. B. išoriniuose lytiniuose organuose ir jų aplinkoje jokių šviežių sužalojimų nerasta, tampone su I. B. makšties turiniu rastas sperminis skystis, spermijų nerasta, tepinėliuose su makšties turiniu rasti spermijai (t. 1, b. l. 79).

2009-06-18 specialisto išvadoje Nr. S182/09(01), kuria nustatyta, kad nuoplovoje nuo sofos, ant I. B. kelnaičių rasta sperma, atlikus DNR tyrimą gautas A. L. DNR profilis ir I. B. profilis, ant popierinės servetėlės rasta sperma, atlikus DNR tyrimus gautas G. S. DNR profilis ir I. B. DNR profilis, prezervatyve rasta sperma, atlikus DNR tyrimus gautas G. S. DNR profilis, ant I. B. kelnių rastas sperminis skystis, kam priklauso pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas (t. 1, b. l. 84-86).

2010-04-07 specialisto išvada Nr. S128/10(01), kuria konstatuota, kad atlikus DNR tyrimą iš tampono su I. B. makšties turiniu gautas Y haplotipas nepriklauso G. S., R. P., ar priklauso A. L. pasakyti negalima nes negautas naujas seilių pavyzdys (t. 1, b. l. 103-104).

2010-06-08 specialisto išvada Nr. S235/10(01), kuria nustatyta, kad atlikus DNR tyrimą iš tampono su I. B. makšties turiniu gautas Y haplotipas priklauso A. L. (t. 1, b. l. 108-109).

Kaltinamasis išteisintinas nenustačius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji I. T. buvo jo pažįstama daugelį metų. Ji dirbo striptizo šokėja „Veneroje“, tuo metu nebuvo ištekėjusi. Su ja susipažino artimiau, turėjo su ja santykius.

Su R. P. užaugo kartu, pažįstami nuo jaunystės. Su G. S. buvo pažįstami. Kad jis buvo teistas už išžaginimą, jis nežinojo. Lietuvoje retai būdavo. Grįžo tik savaitei. Jo mama mirė. Apsistojo žmonos bute (duomenys neskelbtini). Susinervino, išgėrė, su draugais nuėjo į „Akropolį“. Ten sutiko Ievą. Ji ėjo su drauge, o jis buvo su draugais. Ieva prisėdo prie jų, po to jie išsiskyrė. 11.00 val. Ieva jam paskambino ir parašė, kad ją paimtų iš namų. Jis sutiko. Nuėjo kartu į barą. Paskui taksi nuvažiavo kartu pas jį į butą Radvilėnų g. Naktį turėjo lytinius santykius abipusiu sutarimu. Ryte atsikėlė, atvažiavo jo draugai, „pasitaisė sveikatą“ ir jis užmigo. Toliau vyko išgėrinėjimas. Kambaryje buvo Ieva, R., Gytis, dar du draugai. Ieva išeiti nesiruošė, jai į darbą tik vakare reikėjo. Ji striptizo šokėja. Atsikėlė, išsimaudė, nuėjo į barą pavalgyti, į „Maxima“ nuėjo - Ievai vaistų reikėjo. Po to nuvežė ją boulingą žaisti. Buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jį kaltino išžaginimu. Mano, kad nukentėjusioji jį kaltina dėl piniginių sumetimų. Sulaikyme dalyvavo 5-6 pareigūnai, klausė ar jis nenorėtų tartis ir su Ieva, policijoje kalbėjo apie piniginį atsiskaitymą. Tarkime, jei jis būtų Ievą įžeidęs, argi ji būtų ėjusi su juo pietauti į „Maxima“. Ieva jam nieko nepasakojo nei apie R. P., nei apie G. S.. Mano, kad Ieva melagingai juos kaltina, jei ir jį kaltina jos išžaginimu. Įspūdžiais su niekuo nesidalino. Kai draugai išvažiavo, jie liko dviese su Ieva. Jam tuo laiku 200 litų, dėl kurių dingimo neva kaltino Ievą, tuo metu nebuvo aktuali suma. Daryti tokias problemas tikrai buvo netikslinga. Tą naktį su Ieva lytiškai santykiavo vieną kartą. Bet, kai grįžo vasario mėnesį, tai tada turėjo santykių su ja. Gal porą kartų, gal tris kartus. 2009 m. su ja susipažino.

Peiliu Ievai negrasino, suduoti, užmušti negrasino. Kažkas atvyko pas jį, kažkam pats skambino. Neminėjo, kad jį apvogė. Iš Ievos telefono neėmė. Kiek laiko užtruko draugai - negali pasakyti. Jis buvo prigulęs. Bute yra dvi sofos. Nuėjo miegoti, kai dar draugai buvo pas jį. Pabudo, kai visi praktiškai išeidinėjo. Visi atėjo patys, gal kurį ir jis įleido. Draugai turėjo raktus. Kartais draugams suteikdavo butą vakarų praleidimui. Spyna rakinama su atsuktuku. Raktas duryse, kad nepasimestų. Jei norėtų, tai Ieva galėtų išeiti. Dar truputį pasėdėjo su Ieva ir išvažiavo pavalgyti. Ieva vartojo alkoholius gėrimus – kokteilius.

Atsikėlus ryte su Ieva jokių konfliktų nebuvo. Išgėrė degtinės, paėmęs iš šaldytuvo. Ieva, berods, taip pat išgėrė. Ieva sakė, kad negerai jautėsi, abu blogai jautėsi dėl išgerto alkoholio. Naktį Ieva vartojo alkoholius gėrimus, rūkė per langą, užkandžiavo.

Nukentėjusioji galėjo drąsiai bet kada išeiti iš buto. Kuo užsiima Ieva, R. žinojo. Jis pažinojo jos drauges. Kaltinamojo manymu, moteris, kuri šoka striptizą, yra nerimta, vienalaikė, lengvai prieinama moteris. Nežino ar tokios moterys gali sirgti depresijomis. Prašo jį išteisinti, civilinį ieškinį atmesti. Jeigu jau taip blogai nukentėjusiajai buvo, kaip ji nurodo, tai neaišku kodėl ji nesikreipė pas psichiatrus, psichologus. Jį žmona buvo padavusi skyryboms. Paskui jam atleido.

Nukentėjusioji I. T. (buvusi pavardė B.) teisiamajame posėdyje nedalyvavo. Nustatyta, jog nuo 2010 metų ji gyvena Graikijoje, augina du mažamečius vaikus, atvykti į teismą neturi galimybės, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, savo pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos palaiko (t. 9, b. l. 6, 20-21).

Teismas nukentėjusiosios neatvykimo priežastis į teisiamuosius posėdžius pripažino svarbiomis ir bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant, pagarsinant jos parodymus LR BPK 276 str. numatyta tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu balsu buvo perskaityti nukentėjusiosios I. T. (buvusi pavardė - B.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

2009-02-07 apklausos metu parodė, kad kelios savaitės iki 2009-02-06 prieš dvi savaites vienoje iš Kauno miesto kavinių susipažino su vaikinu, kuris pasivadino vardu A.. Su juo pradėjo susitikinėti bei kartu lankytis įvairiose baruose ir leisti laiką. 2009-02-06 apie 23 val. su minėtu vaikinu ji vėl susitiko prie parduotuvės „Šilas“. Kartu su juo nutarė nuvykti į naktinį klubą „Latino“. Nuvykus į klubą jie vartojo alkoholinius gėrimus bei linksminosi. Apie 3 val. nakties kartu su savo draugu išvyko iš nurodyto klubo. Atsisėdus į taksi automobilį ji pasakė savo adresą, tačiau jos pažįstamas pasakė savo buto adresą ir jos paprašė vykti pas jį dar pabūti kartu. Ji nelabai norėjo, tačiau su jo pasiūlymu sutiko. Atvyko į Radvilėnų pl. 5 namą bei užlipo į antrą aukštą, kur yra jo butas. Tikslaus buto numerio ji neįsidėmėjo, tačiau jį parodyti galėtų. Atvykus pas savo draugą aš su juo išgėrė kavos ir abu besėdėdami užmigo ant vienos lovos. Gulėjo vienoje dvigulėje lovoje, tačiau nei ji, nei jis savo drabužių nusivilkę nebuvo, jokių lytinių santykių nebuvo. Maždaug apie 8 val. ji prabudo ir pradėjo jį žadinti, kad ją nuvežtų į namus. Tuo pat metu savo draugei parašė žinutę, jog neužilgo grįš į namus. Pastarasis prabudo ir pamatęs ant stalo savo piniginę, paklausė jos, iš kur ji atsirado. Pasakė, jog nežino. Tuomet minėtas asmuo perskaičiavo piniginėje buvusius pinigus ir pradėjo šaukti ant jos, jog iš jo piniginės ji pavogė du šimtus litų. Ji jam pasakė, jog jo pinigų neėmė, tačiau minėtas draugas toliau šaukė ant jos, kad ji jį apvogė. Iš pradžių ji pagalvojo, kad jis juokauja, tačiau po kiek laiko suprato, jog jis yra nusiteikęs priešiškai. Tuomet jam parodė savo kišenes, kuriose nebuvo nei vieno lito. Tai pamatęs jis pradėjo aiškinti, jog ji pinigus galėjo išmesti per balkoną. Pamačiusi, jog jis ieško priekabų, ji norėjo išeiti iš jo buto, tačiau priėjusi prie durų pamatė, jog duryse nėra rakto. Tuomet norėjo paskambinti savo draugei. Pastarasis pamatęs, jog ji nori paskambinti, pagriebė jai iš rankų mobiliojo ryšio telefoną ir jį išjungė. Ji pagalvojo, jog gali iššokti pro balkoną, todėl priėjo prie balkono durų. Tai pamatęs, A. paėmė didelį peilį ir pradėjo jai grasinti. Vėliau jis paskambino savo draugams ir pokalbio metu pasakė: „turiu žiurkę, atvažiuokite“. Neužilgo atvažiavo jo draugai. Jų buvo 5, kurių anksčiau pažinojusi nebuvo, tik vienas buvo matytas ir vardu R.. A. jiems pasakė, kad ji jį apvogė, pavogė 200 ar 300 Lt, pats konkrečiai nurodyti negalėjo, nes buvo visiškai girtas. Tada R. pasakė - „dabar atidirbsi“. Tuo metu A. pasakė: „ gausi pora smūgių į pilvą“. Ji sėdėjo ant sofos, R. priėjo prie jos, atsisėdo šalia, nusirengė, ištraukė varpą, jai nesutikus lytiškai santykiauti, jėga jai numovė kelnes ir kelnaites, jėga palenkė jos galvą ir įkišo savo varpą į burną ir jėga tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. O visi kiti stovėjo tame pačiame kambaryje ir stebėjo. Atlikus oraliniu būdu aktą jis jos paklausė - „gal prisimeni, kur pinigai“. Ji jam atsakė, kad jokių pinigų neėmė. Jis atsakė - „dar laiko turime, atsiminsi“. Tada prie jos priėjo kitas vaikinas, kurio ji nepažįsta, apie 30 metų amžiaus, 176-178 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, rusvų plaukų, apsirengęs buvo su šviesiais džinsais, megztiniu, tiksliai nepamena, nes buvo užsimerkusi, stengėsi nežiūrėti. Jis ją nusivedė į kitą kambarį, o kiti liko kambaryje. Vaikinas nusirengė, užsimovė prezervatyvą, nurodė jai atsiklaupti ant rankų ir atliko su ja prievartinį lytinį aktą, įvesdamas varpą į makštį. Baigęs aktą išėjo iš kambario. Tada vėl atėjo R. ir nurodė jai - „daryk oralinį“. Tada jis vėl prieš jos valią, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Baigęs aktą išėjo, į kambarį atėjo A., jis jau buvo nusirengęs. Ji jo prašė to nedaryti, maldavo, kad paleistų. Nieko nesakęs, jis įkišo varpą į makštį ir atliko jėga lytinį aktą. Baigęs pradėjo atsiprašinėti, ji tuo metu isteriškai verkė, guodė, atsiprašinėjo, po to pasakė, kad tiki, kad ji nepaėmė jo pinigų. Visi kiti tuo metu kitame kambaryje sėdėjo ir gėrė, po to atsiprašinėjo, guodė, sakė, kad tiki, kad ji neėmė tų pinigų. Apie 13.00 val. jo draugai išvažiavo, o jie dviese liko. Vėliau ji bandė su juo elgtis gražiuoju, kad jis tik ją paleistų, po to apie 17.00 val. jis ją nuvežė į kavinę „Araratas“, ten jie pavalgė, vėliau nuvažiavo į prekybos centrą „Hyper Maxima“, ten jis nupirko jai nuo neplanuoto nėštumo vaistų „Escapelle“. Vėliau nuvežė į „Boilingo alėja“ Maironio gatvėje ir ten ji su juo atsisveikino. Ji nuo 09.00 val. iki 17.00 val. buvo jėga laikoma užrakinta bute, jai nesutikus, trys vyrai reikalavo su ja lytiškai santykiauti, jai nesutikus, prieš jos valią su ja atliko lytinius santykius. Kiti vyrai, kurie su ja nesantykiavo, visą tą laiką buvo bute ir viską matė. Visą tą laiką prieš ją buvo panaudota psichologinė prievarta bei buvo grasinta su peiliu. Prieš tai su Arnoldu jokių lytinių santykių neturėjo. Galėtų atpažinti tik tuos, kurie ją išžagino ir seksualiai prievartavo (t. 2, b. l. 1-2).

2009-02-10 papildomos apklausos metu I. T. nurodė, kad ją su Arnoldu supažindino draugė E. P. kelios savaitės iki įvykio prekybos centre „Akropolis“, Kaune. Patikslino, kad 2009-02-06 naktį, grįžtant iš klubo „Latino“ su Arnoldu, taksi automobiliu, pradžioje ji nurodžiusi vežti ją į Škirpos gatvėje esančius namus, tačiau įkalbėta Arnoldo sutiko užvažiuoti pas jį į namus. Parodė, kad A. prižadėjo nesikabinėti prie jos, ko nedarė ir visą tą vakarą, tad ji sutiko užeiti pas jį išgerti arbatos. Jis pasakojo, kad yra vedęs, turi 2 vaikus. Neigia Arnoldo bute vartojusi alkoholio, tačiau pripažino, kad jo buvo vartojusi klube. Parodė, kad bekalbant su rūbais užmigo ir jokių lytinių santykių su Arnoldu neturėjo.

Apklausos metu patvirtino kitus savo parodymus apie toliau sekusius įvykius ir papildė, kad bute buvusiems vyrams laidant jos adresu įvairias užgaulias replikas, grasinant vežioti automobilio bagažinėje ir galbūt palikti gyvą, nes dėl 200 Lt neverta rankų teptis krauju, jai susidarė įspūdis, kad buvę vyrai ją gali išžaginti ir nužudyti (t. 2, b. l. 3-4).

2009-02-12, ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiama kaip nukentėjusioji, I. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama, kad 2009-02-07, Arnoldo bute, Redui atlikinėjo oralinį seksą, paskui prie jos priėjo kitas prievartautojas ir liepė eiti į miegamąjį pašnekėti, ją prievartavo su prezervatyvu į makštį, paskui atėjo R., pamatė kaip ji prievartaujama ir susigundė, privertė ją jį patenkinti oraliniu būdu, bet nebaigė, ji verkė, paskui atėjo A. L., ją prievartavo be prezervatyvo į makštį. Ne vienas iš bute buvusių vyrų kompanijos jos neužstojo. Visi vyrai jai kėlė baimę, net tie, kurie neprievartavo, jie atėmė jai galimybę pabėgti. Būnant bute ji nebandė kviestis pagalbos, nes labai bijojo. Paskui visus draugus išlydėjo A.. Jos norėjo neišleisti iki sekmadienio, sakė pasilikti pas jį ir sekmadienį ją nuveš, kur reikės. Apie 17 val. A. ją išvežė ir atidavė telefoną. Jos draugė skambino Arnoldui, klausdama, kur ji. A. pamelavo, kad ji išvažiavusi į namus. Paskui ji skambino iš Arnoldo telefono ir jos su ja susitiko apie 18.00 val. Pati nusprendė rašyti pareiškimą policijai. Niekas jos neįkalbinėjo. Kai buvo boulinge - apie tai pasakė ten buvusiems policininkams. A. vežė ją į kavinę pavalgyti, paskui nuvežė į vaistinę, nupirko vaistų nuo pastojimo, prašė jos, kad ji būtų jo meiluže ir jis ją išlaikys. Norėjo, kad tik jis greičiau ją paleistų, dėl to visur su Arnoldu važinėjo. Paskui nuvežė ją prie boulingo kur jos laukė draugė (t. 2, b. l. 16-19).

2009-04-30 papildomos apklausos metu I. T. parodė, kad pokalbio klube „Latino“ A. sakė, kad yra teistas Vokietijoje, kur 2 metus sėdėjo kalėjime. Kad vėliau, po įvykių Arnoldo bute, apie išžaginimą ji pasisakė savo draugei Editai, o ši pasakė jos broliui Pauliui. Jam atvykus, teigia taip pat papasakojusi apie išžaginimą (t. 2, b. l. 41-42).

2009-11-05 apklausos metu papildė, kad po to, kai jai buvo grąžintas atimtas telefonas, jį įjungus, pradėjo eiti žinutės apie praleistus skambučius (t. 2, b. l. 43).

2010-10-19 papildomos apklausos metu I. T. schemoje pavaizdavo vietas, kurioje įvykio metu stovėjo bute buvę asmenys, taip pat kur jos atžvilgiu seksualinę prievartą naudojo R. P., G. S. ir A. L.. Taip pat paaiškino, kad Redo pasakymą „dabar atidirbsi“ suprato kaip būsimą seksualinę prievartą jos atžvilgiu, nes tuo pačiu metu jai buvo pasakyta, kad jei šauksis pagalbos, bus dar blogiau. Papildomai parodė, kad bijojo kviestis pagalbos, nes prieš tai A. jai buvo pagrasinęs peiliu, taip pat buvo grasinta ją sumušti, o bute buvusių vyrų elgesys ją gąsdino. Nurodė, kad bijojo kviestis pagalbos ir vylėsi, kad viskas kuo greičiau baigsis ir ji bus palikta gyva.

Nukentėjusioji parodė schemoje, kur ji buvo tuo metu, kai buvo žaginama - tuo metu buvo miegamajame – lovoje X 7, o A. – miegamajame – lovoje, schemoje pažymėta X 10 (t. 2, b. l. 44-46). Prievartaujama buvo trijų vyriškių paeiliui, daugiau nebuvo, jie ateidavo po vieną.

2011-01-18 apklausos metu papildomai nurodė, kad A. buto duris atrakindavo ir užrakindavo raktu, kurį tuoj pat įsikišdavo į kišenę. Į laiptinę išėjęs nebuvo. Jei būtų išėjęs, ji iš karto būtų pabėgusi iš buto, tačiau tokios galimybės neturėjo (t. 2, b. l. 47-48).

Liudytojas E. G. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Dalyvavo jo motinos laidotuvėse prieš 6 metus. Šeštadienį trumpam pas jį buvo užvažiavęs, kitą dieną po laidotuvių. Buvo jis, dar trys, mergina, jis išvažiavo po 10 minučių. Mergina nepratarė nei žodžio, sėdėjo užsimetusi rankšluostį ir žiūrėjo televizorių. Vyrai gėrė degtinę. Jis pagalvojo, kad prostitutę išsikvietė, linksminasi. Kaltinamasis buvo neblaivus, bet negriuvinėjo nei vienas. Jie su mergina nekalbėjo. Į butą įleido A. L., įleidęs durų nerakino. Atvykęs jis kalbėjosi apie pinigus, nes norėjo pirkti automobilį. Mergina pasirodė apatiška. Įeinant į butą durys buvo atrakintos. Vyrai visi buvo apsirengę.

Liudytojas E. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, teko matyti nebent tame bute. Ryte su dėde nuvažiavo pas jo pažįstamą, dėdė buvo minėjęs, kad mirusi to pažįstamo mama. Į laiptinę įsileido buto savininkas. Įėjus bute buvo dar keli vyriškiai, jie sėdėjo prie stalo virtuvėje. Po kiek laiko pamatė sėdinčią merginą. Ant stalo alkoholio. Prie stalo neprisėdo, užtruko bute iki 10 minučių. Mergina sėdėjo pusnuogė, su niekuo nebendravo, visi kiti buvo apsirengę. Buto durys buvo neužrakintos. Kai buvo bute, kalbos apie tai, kad A. L. dingo pinigai, nebuvo. Mergina buvo bereikšme veido išraiška. Jei merginai būtų reikėję pagalbos, tai ji išeiti galėjo. Pagalbos ji nesikreipė. Bute buvo trys vyrai.

Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2009 m. vasario mėnesio pradžioje jam paskambino pažįstama E. P., kuri pasakė, kad yra išžaginta jos draugė I. B., klausė, ką jis, kaip policijos pareigūnas, tokioje situacijoje patartų daryti. Parodė, kad supratęs, jog reikia važiuoti į vietą ir kalbėtis, teigia paskambinęs Ievos broliui P. B., su kuriuo susitarė, kad šis atvažiuos prie „Boulingo alėjos“, esančios Maironio gatvėje. Parodė, kad atvykęs matė, kad Ieva buvo emociškai sukrėsta, beveik nieko nekalbėjo. Edita jam, bei savo Pauliui verkdama trumpai papasakojo, kad Ieva buvo išprievartauta. Iš pačios Ievos teigia supratęs, kad tai įvyko Radvilėnų pl. Kaip policijos pareigūnas patarė jai parašyti pareiškimą. Nors Ieva buvo stipriai emociškai sukrėsta, rašyti pareiškimą nusprendė, todėl kartu su broliu Pauliumi, Edita ir Ieva jie atvyko į Žaliakalnio policijos komisariatą. Kartu vyko norėdami Ievą palaikyti morališkai.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad dirba Žaliakalnio PK. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Žino, kad buvo išžaginta mergina. Pareiškimą dėl išžaginimo iš I. B.. Pareiškimo priėmimo metu pareiškėjai pastoviai skambinėjo ir žinutes rašinėjo vienas asmuo, kuris jos teigimu, ją ir išžagino. Pareiškimo priėmimo metu I. B. parodė jam Arnoldo rašytas žinutes, kuriose buvo atsiprašinėjama ir siūloma susitikti. Nukentėjusiosios apklausa truko apie 1,5 valandos ir visą tą laiką jai buvo nuolat skambinėjama ir rašomos žinutės. Vėliau, priėmus pareiškimą, su nukentėjusiosios sutikimu, buvo suorganizuotas jos ir Arnoldo susitikimas, kurio metu A. buvo sulaikytas.

Liudytoja E. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Prieš daug metų jį matė Akropolyje, kavinėje. Nukentėjusioji yra jos draugė. 2009-02-07 Akropolyje jos sutiko 4 vyrus, susikeitė telefonų numeriais. Gyveno kartu su nukentėjusiąja, ji išėjo su vyrais vakaroti, o liudytoja nevakarojo. Ieva išvažiavo, pažadėjo grįžti 9 val. ryte, bet negrįžo. Kai skambino, Ieva nekėlė ragelio, paskui pakėlė. Ji buvo prislėgta, tylėjo. Paklausus, ar kas atsitiko, atsakė, kad taip. Ieva tą dieną grįžo vakare, persigandusi, viską papasakojo - kad buvo naktiniame klube, po to nuvažiavo į butą Žaliakalnyje, kad buvo ten kaltinamasis, kad jie santykiavo, baliavojo. Kaltinamasis apkaltino nukentėjusiąją, kad ji pavogė iš jo 500 litų, prisikvietė draugų ir prasidėjo patyčios, darė negražius dalykus. Sakė, kad buvo 8 ar 10 vaikinų. Kaltinamasis ryte lakstė su peiliu, sakė, kad neišleis iš namų, nes ji pavogė pinigus. Liepė visiems čiulpti, žagino, tyčiojosi lytiškai. Sakė, kad žagino visi. Iš jos buvo atimtas telefonas, buvo uždaryta bute. Vakare jau buvo jos telefonas įjungtas, ji atsirado boulinge. Su ja važiavo į komisariatą, įkalbėjo parašyti pareiškimą. Nukentėjusioji bijojo kaltinamojo. Pasilinksminti su kaltinamuoju Ieva išvažiavo viena, gera valia. Buvo pasilinksminti, paskui važiavo su kaltinamuoju į butą. Nesiskundė, kad ją A. L. naktį ją išžagino. Akropolyje pati Ieva susipažino su Arnoldu. Liudytojos iniciatyvos susipažinti tikrai nebuvo. Ieva buvo šiek tiek linkusi meluoti. Ieva dirbo naktiniame klube striptizo šokėja ir pati liudytoja dirbo ten. Šokdavo merginos ir atskirai klientams, ir Ieva tą darė. Darbdavys mokėdavo. Ieva sakė, kad A. grasino jai dėl pinigų. Nežino, ar Ieva galėtų paimti pinigus. Ryte dingo pinigai ir viskas prasidėjo. Ieva jai sakė, kad su Arnoldu gera valia santykiavo. Ieva užpyko dėl to, kas vyko ryte. Nepamena, ką sakė Ieva, ką darė A., kai vaikinai iš jos tyčiojosi, nieko nedarė, tik draugai. Jai taip sakė Ieva

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinimas paremtas vien nukentėjusiosios I. T. parodymais.

LR BK 149 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, o šio straipsnio 2 dalyje – tam, kas atliko minėtus veiksmus bendrininkų grupe. Pagal BK 150 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, o šio straipsnio 2 dalyje - tam, kas atiko minėtus veiksmus bendrininkų grupe. Šios nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Teismų praktikoje išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darydamas nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar tokiais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju. Išžaginimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo. Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo.

Už lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros tenkinimą baudžiamąja tvarka atsakoma tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 str. ir 150 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos: panaudojant fizinį smurtą, grasinant panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šie požymiai BK 149 str. ir 150 str. numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltino sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Priimant nuosprendį teismas negali vadovautis ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios I. T. duotais parodymais, vertindamas juos kritiškai. Nukentėjusiosios parodymai neatitinka kaltinamojo parodymų, prieštaravimai tarp jų parodymų nepašalinti. Apie grasinimą panaudoti fizinį smurtą ir atėmimą galimybės priešintis galima spręsti tik iš nukentėjusiosios parodymų. Liudytojų parodymų, nustatant šią aplinkybę, byloje nėra.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios I. T. parodymai prieštaringi. Nukentėjusioji nurodo, jog naktį atvažiavusi pas kaltinamąjį į namus lytinių santykių neturėjo ir jie užmigo ant sofos kartu, nenusirengę. Jos parodymai prieštarauja kaltinamojo parodymams, kuriais jis tvirtino, jog naktį turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiąja, tai patvirtina teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja E. P., kuri parodė, jog iš karto po įvykio Ieva jai sakiusi, kad turėjusi lytinius santykius su kaltinamuoju gera valia. Tai patvirtina ir spermos DNR, rasta nuoplovose, paimtuose būtent svetainėje nuo sofos (t. 1, b. l. 80-81, 84-86). Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji tvirtina, jog atvykę į kaltinamojo butą jie dar sėdėjo, gėrė kavą, čia pat užmigo, tai yra ant sofos. Savo parodymuose dėl A. L. veiksmų ją žaginant nukentėjusioji nurodo kitas aplinkybes, jog A. L. buvo prievartaujama kitame kambaryje – miegamajame, jai gulint ant lovos (t. 2, b. l. 44-46). Be to, nukentėjusioji aiškiai parodė vietą, kur A. L. su ja atliko lytinį aktą. Iš specialisto išvados Nr. S 182/09 (01) matyti, jog ant miegamojo paklodės, antklodės užvalkalo dėmių ar sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 84-86).

2009-02-08 specialisto išvada Nr. 498/09(02) konstatuota, kad nukentėjusiosios išoriniuose lytiniuose organuose jokių sužalojimų nerasta (t. 1, b. l. 79). Susipažinus su nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais matyti, kad yra neatitikimų tarp nukentėjusiosios bei liudytojos E. P., apklaustos teisiamajame posėdyje, duotų parodymų. Nukentėjusioji nurodo, jog liudytoja ją supažindino su kaltinamuoju, kai liudytoja nurodo, jog nukentėjusioji seniai pažįstama su kaltinamuoju, pati pasiliko su juo, pati pasakė, kad važiuoja pas kaltinamąjį į namus, žadėjo grįžti 9 val. paryčiais. Ir savo pirminiuose parodymuose nukentėjusioji nurodo, jog dvi savaites prieš įvykį su Arnoldu susipažino, pradėjo su juo susitikinėti, leisti laiką baruose. ( t.2. b.l. 1-2).Visų įvykių eiga, jų nuoseklumas parodo tai, kad nukentėjusioji I. T. gera valia važiuoja pas pažįstamą kaltinamąjį A. L. naktį į namus. Tokie nukentėjusios veiksmai – naktį važiuoti pas pažįstamą vyriškį, su kuriuo jau susitikinėja, leidžia laiką baruose, į namus, tik patvirtina kaltinamojo versiją, jog jie abipusiu sutarimu turėjo lytinius santykius. Teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios duoti parodymai yra nenuoširdūs, ji nuslėpė svarbias bylai aplinkybes.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog atvyko penki kaltinamojo draugai, kuriems laidant jos adresu užgaulias replikas, jai susidarė įspūdis, kad šie vyrai ją gali išžaginti ir nužudyti, todėl ji nesipriešinusi (t. 2, b. l. 3-4). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp tų penkių atvykusių buvo ir liudytojai E. G. bei A. G., kurie teisiamajame posėdyje parodė, jog į butą atvyko apie 10 val. ryte, vyrai vartojo alkoholį. Matė pusnuogę, į rankšluostį apsigaubusią nukentėjusiąją, sėdėjusią ir ramiai žiūrėjusią televizorių. Nukentėjusioji jų pagalbos neprašė, niekuo nesiskundė, niekas į ją nekreipė dėmesio, niekas su ja nekalbėjo, toliau vartojo alkoholį.

Teismas neatmeta galimybės, kad pasigedęs pinigų kaltinamasis A. L. galėjo pykti, šaukti bei grasinti, tačiau kaltinimas pareikštas dėl išžaginimo grasinant. Grasinimas turi būti realus. Kitokio pobūdžio grasinimai nesudaro išžaginimo ar seksualinio prievartavimo požymio. Baudžiamojoje byloje nesurinkta įrodymų, jog nukentėjusioji bute buvo laikoma per prievartą, užrakinta, kaltinamajam naudojat psichologinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu, jei ji mėgins bėgti, grasinant peiliu. Liudytojai Eugenijus ir A. G., buvę įvykio vietoje, tvirtina, jog atvykus pas kaltinamąjį į butą duris jiems atrakino pats kaltinamasis A., išėjęs į laiptinę įleido juos į laiptinę, kad buto durys buvo nerakinamos ir nukentėjusioji, jei būtų norėjusi, būtų galėjusi išeiti iš buto.

Nepaneigta kaltinamojo versija, jog jis miegojo ir nematė bei nedalyvavo grupėje, galimai tenkinat lytinę aistrą su nukentėjusiąja, to neaptarinėjo su draugais. Tuo metu bute buvę liudytojai Eugenijus bei E. G. nurodo, jog dėl pagalbos į juos nukentėjusioji nesikreipė. Nustatyta, kad tos dienos vakare, t. y. 17 val., nukentėjusioji vėl kartu su kaltinamuoju - buvo mieste, vaikščiojo po vaistinę, pietavo kavinėje.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pažymėtina, jog Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

P. B. proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Lietuvos Aukščiausiojo T. T. Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pagal BPK 20 straipsnio prasmę kaltinamojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (nevaržomi priesaikos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimą, gali laisvai rinktis gynybos taktiką, visada byloje turi interesų), taip pat yra įrodymai. Norint juos atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nustatyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus. Išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog tokių įrodymų byloje nėra, o nesant kitų objektyvių ir tiesioginių įrodymų, neįmanoma paneigti kaltinamojo A. L. parodymų, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Kaltinamasis pagal jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 2 d., BK 150 str. 2 d. išteisintinas, nesurinkus įrodymų, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusiosios I. T. pareikštas civilinis ieškinys 100 000 litų sumai atmestinas (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 5 d. 2 p., 304 str., 305, 308, 309 str., 115 str. 3 d. 1 p.

nusprendžia:

A. L. išteisinti pagal LR BK 149 str. 2 d. neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

A. L. išteisinti pagal LR BK 150 str. 2 d. neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomąją priemonę - suėmimą – panaikinti, paleidžiant teismo salėje.

Nukentėjusiosios I. T. pareikštą civilinį ieškinį 100 000 litų sumai atmesti (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.