Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. D. atstovei advokatei Odetai Daminaitytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2016 m. rugsėjo 7 d., apie 20.03 val., Vilniuje, Jono Kairiūkščio g. 7, vairuodamas automobilį Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į stovintį automobilį Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,07 promilių (lengvas) girtumas, asmeniui buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 129, 130² straipsnius. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas pasirašytinai (b. l. 1). V. D. atstovė nurodė, kad V. D. dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdžiuose, pateikė atstovaujamojo prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. K. paaiškino, kad yra automobilio Toyota Rav4 valdytoja, automobilis priklauso UAB „mogo LT“. Įvykio dieną su drauge važiavo į servisą dėl techninės apžiūros. Prie autoserviso sėdėjo pažįstamas V. D.. Juokaudamos jo paprašė prižiūrėti, kad tvarkingai būtų pataisytas automobilis, ir išvažiavo. Paskui sužinojo, kad automobilis nuvarytas į stovėjimo aikštelę. Neleido jam sėstis prie vairo. Prašo teismo atsižvelgti į tai ir nekonfiskuoti mašinos, kadangi ji reikalinga, kad ją vežiotų.

Teismo posėdyje V. D. atstovė nurodė, kad asmuo pripažįsta padarytą pažeidimą ir gailisi. Blogų kėslų neturėjo, norėjo padėti moterims susiremontuoti transporto priemonę, nes jam atrodė, kad ji suremontuota blogai, nes kaladėlės cypė. Padarė pažeidimą nevedinas blogų paskatų, taip atsitiko, kadangi buvo neblaivus, transporto priemonės nesuvaldė ir atsitrenkė į kitą automobilį. Atsižvelgiant į visa tai, atstovė prašo skirti mažesnę bausmę nei sankcijos vidurkis be automobilio konfiskacijos.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), kai tai padaro neblaivus (girtas) asmuo. ATPK 130² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

V. D. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš V. D. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės ir asmens pasiaiškinimas, jog labai gailisi, kad išgėrė butelį alaus ir netyčia padarė eismo įvykį (b. l. 1). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 7 d., apie 20.03 val., Vilniuje, J. Kairiūkščio g. 7A, įvyko eismo įvykis, vairuotojas galimai neblaivus. Įvykio vietoje pastebėti automobiliai Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie buvo susidūrę. Automobilio Toyota vairuotojas V. D. paaiškino, kad jis važiavo iš serviso sutvarkęs automobilį, vartojo alkoholį – alų, važiuodamas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Chevrolet. Patikrinus V. D., jam nustatytas 1,07 promilių neblaivumas, duomenų bazėje nurodyta, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, kai buvo baustas pagal ATPK 130² straipsnį ir 129 straipsnį. V. D. su pažeidimu sutiko, gailėjosi (b. l. 11). Protokole ir tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu asmuo nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra), Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra) (b. l. 3-10), eismo įvykio vietos schema (b. l. 12), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 13), paaiškinimas (b. l. 14), alkotesterio pažyma, kurioje nurodyta, kad V. D. nustatytas 1,07 promilių neblaivumas (b. l. 16). Šie įrodymai patvirtina, kad V. D., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas baustas pagal ATPK 130² straipsnį, 129 straipsnį, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir apgadino kitą automobilį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130² straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį (pažeidimas kelia pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei), į V. D. asmenybę – nedirbantis, turintis sveikatos problemų, daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, V. D. skirtinos ATPK 127 straipsnio 3 dalies ir 130² straipsnio sankcijose numatytos administracinės nuobaudos (bauda), nustatant jų dydį tarp minimalaus ir vidurkio, skiriamas nuobaudas subendrinant apėmimo būdu (ATPK 30, 30², 33 straipsniai).

Nors ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnio sankcijose numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, nagrinėjamu atveju ši nuobauda netaikytina. Pagal ATPK 26 straipsnį (redakcija, įsigaliojusi 2016 m. sausio 1 d.) konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „m.“, o valdytoja R. K. (b. l. 22). Iš byloje esančio UAB „m.“ 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymo matyti, kad ši bendrovė ir R. K. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kuria R. K. įgijo teisę valdyti ir naudotis transporto priemone išperkamosios nuomos pagrindu. Prašyme nurodoma, kad nėra faktinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad UAB „m.“ nesielgė taip rūpestingai, kaip galėtų, kad užkirstų kelią neteisėtai panaudoti perduotą valdyti automobilį, sutartimi R. K. buvo įpareigota nenaudoti automobilio neteisėtiems veiksmams atlikti (b. l. 26). Šios transporto priemonė valdytoja R. K. teismo posėdyje patvirtino, kad automobilį paliko servise ir nedavė leidimo savo pažįstamam V. D. jį vairuoti, paprašė tik prižiūrėti, kad automobilis būtų tvarkingai suremontuotas.

ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuotas nuosavybės teises kitam asmeniui priklausantis daiktas, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas UAB „m.“ nesielgė taip rūpestingai, kaip galėtų, užkirsdamas kelią neteisėtai panaudoti perduotą valdyti automobilį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę prieš transporto priemonės valdytojos R. K. valią, jai šių aplinkybių nežinant, todėl UAB „m.“ negali būti atsakinga už jai priklausančios nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Kadangi šių aplinkybių nepaneigia kita byloje surinkta medžiaga, teismas neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Byloje taip pat nenustatyta kitų ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, kurioms esant galimas kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

V. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, ir paskirti jam 1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 straipsniu, V. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir 130² straipsnį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16061308397. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.