Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui L. G., jos gynėjui advokatui S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. G. administracinės teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. 2014-11-26 apie 11.15 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartų m. J. Basanavičiaus gatvėje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (toliau, - VSAT) Pagėgių rinktinės Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto (toliau, - PKP) ribose vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio iki vidutinio 1,83 prom. girtumo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Tokiais savo veiksmais L. G. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Traukiama atsakomybėn L. G. teisme kalta neprisipažino, neigė vairavusi (važiavusi) po to, kai pavartojo alkoholio, t.y. neblaivi. L. G. pripažino, kad konkrečiu automobiliu viena vyko į Rusijos Federaciją, kad po paskutinio VSAT patikrinimo laukė 4-5 automobilių eilėje leidimo įvažiuoti į Rusijos teritoriją. Kadangi be sekančios dienos ryto nesitikėjo būti įleista, su kt. asmenimis išgėrė alkoholio (į postą atvykusi blaivi). Ji po išgertuvių sėdėjo automobilyje, variklio užvedusi nebuvo ir nė kiek nevažiavo, nei VSAT pareigūnams, nei protokolą rašiusiam pareigūnui ji neprisipažino po išgertuvių nors kiek tai važiavusi, nes to nebuvo, - šie meluojantys, pati savo ranka protokole rašydama pasiaiškinimą prisipažino ir pareiškė apie gailėjimąsi per nesusipratimą.

Nors L. G. teisme neigė po išgertuvių automobiliu nors kiek tai važiavusi, t.y. automobilį vairavusi neblaivi, tačiau pastarieji jos paaiškinimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų visuma visų kitų faktinių bylos duomenų, dalis kurių savo prigimtimi yra visiškai objektyvaus pobūdžio, todėl kur kas patikimesnių, šiais duomenimis yra paneigti, todėl teismas šią dalį L. G. paaiškinimų atmeta kaip neatitinkančią tikrovės ir vertina siekiu išvengti jai gresiančios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

L. G. kaltė byloje yra pakankamai ir patikimai įrodyta liudytojų – VSAT pareigūnų S. K. ir T. A., taip pat policijos pareigūno Ž. B. parodymais teisme (taip pat šių asmenų rašytiniais paaiškinimais jų iš karto po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose – b. l. 2, 4, 5), patikros alkotesteriu testu Nr. 2250 (b. l. 6), 2014-11-26 pranešimu apie L. G. nušalinimą nuo vairavimo (b. l. 8), taip pat VSAT Lazdijų rinktinės Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto vaizdo stebėjimo kamerų įrašais (b . l. 35-36).

Liudytojai S. K. ir T. A. teismui iš esmės vienodai paaiškino, kad poste prie paskutinės patikros vietos išvykimo į RF laukiant 4-5 lengviesiems automobiliams, jie pamatė, kad Rusijos pareigūnai kviečia įvažiuoti į jų kontrolės zoną eilėje laukiančius išvykimui iš LR automobilius. Eilėje pirmuoju stovėjusio automobilio vairuotojas kažko sudelsė pradėti važiuoti, kaip tik tuo momentu paskui jį 2-uoju stovėjęs J. K. automobiliu „Ford“ bandė šį apvažiuoti iš dešinės pusės ir vos neatsitrenkė į kitą automobilį, dėl ko jie abu pribėgo ir balsu bei rankų gestais J. K. sustabdė. Šis buvo aiškiai girtas, nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo. Jie paėmė dokumentus, automobilį nustūmė į aikštelę, o J. K. sulaikė iki policijos atvykimo. Sulaikę pastarąjį, nutarė patikrinti dokumentus ir būklę ir kitų išvykimo eilėje laukiančiųjų vairuotojų. Kai iš eilės išvažiavo J. K., visi be išimties paskui stovėję automobiliai pasislinko (pavažiavo) ta pačia eile į priekį bei vienas ar du dar privažiavo į eilės galą nuo aikštelės prie bemuitės parduotuvės. Tarp jų patikrintų buvo ir L. G., kuri eilėje stovėjo trečiąja (paskui J. K.), ji buvo taip pat aiškiai neblaivi, jiems pripažino prieš tai laukdama eilėje išgėrusi alkoholio, t.y. punkto teritorija važiavusi jau būdama neblaivi.

Liudytojas Ž. B. paaiškino, jog policijos budėtojo nurodymu nuvyko fiksuoti L. G. teisės pažeidimo į Kybartų kelio PKP, pastaroji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tai patvirtino patikros alkotesteriu testas. L. G. jam pareiškė, kad pažeidimą pripažįstanti, nurodė, kad laukdama eilėje su kitais išgėrė alkoholio ir po to kažkiek pavažiavo pasislenkant eilei. Šį pažeidimo pripažinimą ir gailėjimąsi dėl įvykio L. G. pati savo ranka jo pasiūlyta išdėstė ir protokolo grafoje „asmens pasiaiškinimas“.

Bylos duomenimis visi trys pareigūnai su L. G. iki įvykio nebuvo pažįstami, jokių asmeninio pobūdžio tarpusavio santykių neturėję, todėl teismas sprendžia, kad byloje nesama jokių, net netiesioginio pobūdžio, aplinkybių abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu ir patikimumu. Aplinkybę, kad liudytojas S. K. nurodė, jog kaltininkė po pirmojo vairuotojo (J. K.) sulaikymo ir pašalinimo iš eilės privažiavo į eilės galą iš aikštelės, o vaizdo medžiagoje matyti, kad L. G. visą laiką stovėjo eilėje trečia (iš karto už J. K.), o į eilės galą privažiavo ne L. G., o trečioji pažeidėja I. M. su tokios pačios markės ir modelio automobiliu, teismas vertina suklydimu, sąlygotu stresinės situacijos, nuo įvykio praėjusio beveik 2 mėn. laiko tarpo bei abiejų automobilių išorinio panašumo, kita vertus šis netikslumas neturi ir juridinės reikšmės, nes teismas byloje nustatė, jog iki pažeidimo paaiškėjimo važiavo (judėjo) abu automobiliai (tiek L. G., tiek I. M.), tik šiek tiek skirtingą atstumą.

Teismo reikalavimu prie bylos prijungti ir ištirti Kybartų kelio PKP teritorijos dviejų stebėjimo kamerų įrašai visiškai patvirtino liudytojų – VSAT pareigūnų S. K. ir T. A. teismui nurodytą įvykių eigą (su aukščiau aptartu kaip klaida įvertintu netikslumu S. K. parodymuose), įrašuose akivaizdžiai matoma, kad J. K., eilėje stovėdamas antras su vieninteliu tokio Miniveno kėbulo tipo automobiliu, priekyje jo stovinčiam raudonos spalvos automobiliui „VW Passat“ stovint vietoje, tuo momentu, kai prie pastarojo prieina liudytojas S. K. ir kažką sako per langą vairuotojui, netikėtai jis (J. K.) įjungia avarinio sustojimo signalą ir pradeda apvažiuoti priekyje stovintį „VW Passat“ iš dešinės, tačiau jį užkliudo ir netgi šiek tiek pastumia jį į priekį, juda toliau į priekį (RF link) autobusams skirta juosta, po ko abu pareigūnai S. K. ir T. A. bėga prie jo, mojuoja rankomis, automobiliams daugmaž susilyginus priekiais, J. K. sustoja, pareigūnų išlaipinamas. Jam išvažiavus iš eilės, visi kiti paskui stovėję automobiliai, tame tarpe ir pirmiausia L. G. su pilkos spalvos „VW Passat“, važiuoja į priekį iki pirmuoju stovėjusio raudonos spalvos „VW Passat“ ir tokia pačia eile sustoja, iš karto po to prie automobilių prieina VSAT pareigūnas ir kalbina vairuotojus.

Visi aukščiau aptarti duomenys teismo yra pripažįstami įrodymais, jų visuma yra visiškai pakankama patikimai konstatuoti, kad įvykio metu traukiamas atsakomybėn asmuo L. G. jau būdama vidutiniškai girta (po jos pačios pripažįstamų išgertuvių) vairavo automobilį ir visiškai pagrįstai yra tuo apkaltinta.

Byloje traukiamo atsakomybėn asmens prašymu apklaustos liudytojos I. M. parodymai, kad L. G., kaip ir ji pati (I. M.), po išgertuvių nė kiek automobiliu nevažiavo, neatitinka tikrovės, vertinami siekiu išvengti atsakomybės pačiai ir padėti tai padaryti gerai pažįstamai L. G., galop jie yra patikimai paneigti objektyvaus pobūdžio įrodymu pripažįstamais vaizdo įrašais.

Traukiamos atsakomybėn L. G. veika byloje pagal LR ATPK 126 str. 4 d. yra kvalifikuota teisingai, kadangi teisę vairuoti tokią transporto priemonę ji turėjo, nustatytas jai girtumas, net ir atmetus galimą techninę prietaiso paklaidą, viršijo 1,51 prom. ribą.

L. G. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Ji išsituokusi, išlaikytinių neturi, nedirba, registruota Darbo biržoje, turi 3 gr. neįgalumą, pragyvena iš gaunamos netekto darbingumo pensijos ir socialinės paramos.

Nusprendžiant dėl administracinės nuobaudos individualizavimo teismas atsižvelgia ir į tai, kad L. G. bylos duomenimis turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą už kt. rūšies teisės pažeidimą, kita vertus, byloje tiriamo teisės pažeidimo pavojingumo laipsnis buvo mažesnis nei rūšinės sudėties lygmuo (būdama neblaivi kaltininkė pavažiavo automobiliu nedidelį, keleto metrų atstumą, jos girtumas buvo vidutinis ir dar arčiau žemutinei ribai, kita vertus, mažas atstumas buvo nuvažiuotas ne pačios kaltininkės valia, tačiau išimtinai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, - kad VSAT pareigūnai ėmėsi aktyvių veiksmų teisės pažeidimams nutraukti ir į kaimyninės šalies muitinę vienu metu įleidžiamas labai ribotas skaičius transporto priemonių).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, L. G. paskirtina dar mažesnio nei įstatymo sankcijos vidurkis dydžio ir švelnesnės rūšies administracinė nuobauda – 640 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 2 m. 2 mėn.

Faktinio pagrindo išimtinių LR ATPK 30-1 str. normų taikymui teismas byloje nenustatė, todėl gynėjo prašymas dėl jų taikymo vertinamas nepagrįstu ir atmetamas, - nuobauda skirtina įstatymo sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATP kodekso 30, 123, 126, 286, 287, 288 ir 291-293 str. str., teismas

nutarė:

L. G., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) už padarymą teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., paskirti administracinę nuobaudą - 640 (šešių šimtų keturiasdešimt) eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) m. 2 (dviem) mėn.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 6030.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, - per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Jeigu bauda už pažeidimą paskirta nepilnamečiui, ją turi sumokėti tėvai arba juos atstojantys asmenys.

Sumokėjęs baudą, asmuo privalo per tą patį 40 d. terminą pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje surašiusiai institucijai, - Vilkaviškio r. policijos komisariatui, sumokėjimo įrodymą (kvitą, mokėjimo nurodymą ar kt.).

Šis nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.