Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-01-06 · Civilinė byla Nr. 2S-62-372/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-06
Bylos Nr.
2S-62-372/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pran.), Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
Ieškovas
K. G.
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėja A. Jurgelienė Civilinė byla Nr. 2S-62-372/2009
Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2009 m. sausio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Petro Povilaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. G. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui ieškovės pusėje R. G. dėl išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. G. ieškiniu kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą po 575 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. liepos 24 d. iki tol, kol ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai. Kartu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo V. G. priteisti laikiną išlaikymą ieškovei K. G. po 575 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas faktiniais duomenimis, kurie duotų pagrindą manyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai pablogėjusi, sulaukus pilnametystės. Pažymėjo, kad laikino išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams vaikams. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios įgalintų teismą manyti, kad būtent dabartiniu metu atsirado reali grėsmė ieškovės turtiniams interesams ir reikalinga nedelsiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti duomenys rodo, jog pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2006-03-17 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovo V. G. ir trečiojo asmens R. G.. Pagal minėtą sutartį ieškovei, tuomet buvusiai nepilnamečiu vaiku, ir jos seseriai – L. G. buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, viso turto už 30000 Lt. Ieškovė, kartu su savo seserimi L. G., 2008-01-03 pardavė lygiomis dalimis gautą kaip išlaikymą iš tėvo nekilnojamąjį turtą už 22000 Lt sumą. Ieškovei, kaip turto bendrasavininkei, turėjo atitekti 11000 Lt suma. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad šią pinigų sumą per kelis mėnesius ieškovė yra išleidusi būtiniausioms savo reikmėms. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai nepagrindė aplinkybės, jog ji yra atsidūrusi tokioje sunkioje turtinėje padėtyje, dėl kurios reikalinga gauti laikiną išlaikymą iš atsakovo. Be to, teismas, įvertinęs savo iniciatyva surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas turi veikiančią individualią įmonę, moka atitinkamus mokesčius valstybei, todėl ieškinio patenkinimo atveju sprendimo vykdymas nebūtų apsunkintas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė K. G. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį ir patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, jų esmės, neįvertino to fakto, jog iki tol, kol byla bus nagrinėjama teisme iki bus priimtas teismo sprendimas, ieškovei kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos pragyvenimui, o, kaip teismas konstatavo, atsakovo, kaip individualios įmonės savininko, turtinė padėtis yra gera. Nurodo, kad ieškovei piniginių lėšų kasdieninių poreikių tenkinimui reikėjo būnant ir nepilnamete, todėl ieškovės išlaikymui iki pilnametystės priteisto turto naudojimas pragyvenimui iki kol ieškovė sulaukė pilnametystės yra natūralus ir logiškas.

Atsiliepimu į ieškovės K. G. atskirąjį skundą tretysis asmuo ieškovės pusėje R. G. prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė, būdama vidurinės mokyklos moksleivė, savęs išlaikyti negali, jokių pajamų negauna, o atsakovas nuo 2008 m. liepos 24 d. ieškovei paramos neteikia, nors ji jai būtina. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neužtikrino net minimaliausių garantijų ieškovei siekti vidurinio išsilavinimo gaunant laikiną paramą iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės K. G. atskirąjį skundą atsakovas V. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį. Atsiliepime nurodo, kad išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Be to, ieškovė, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nepateikė teismui įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovo manymu, kol nepradėtas civilinės bylos nagrinėjimas, neištirtos svarbios bylos aplinkybės, iš viso neaišku ar ieškovei K. G. yra būtina parama. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos poreikių tenkinimui reikalingas lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).

CPK 144 str. 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu. Jomis siekiama užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieškovo teisių gynimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad Lietuvos teisinė sistema pirmiausia grindžiama Lietuos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu, kuris reiškia, kad turi būti užtikrintas visų asmenų lygiateisiškumas. Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Civilinėje teisėje ieškinio užtikrinimo priemonių tikslas – užkirsti kelią skolininkui išvengti skolos mokėjimo, t.y. jų taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Kadangi ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas susijęs su laikinu turtinių ar kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu, todėl čia ypač svarbus teisingumo principo įgyvendinimas. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą.

Pažymėtina, kad yra išskiriamos sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Ieškovė K. G. savo ieškinį grindžia CK 3.194 str. 3 dalimi, kuri numato, jog tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Šis faktas dar negali būti laikomas privalomai reiškiančiu būtinybę priteisti išlaikymą. Be to, ieškovė nurodo, jog jai per mėnesį pragyventi reikia 1100 – 1200 Lt. Jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokį pragyvenimui reikalingų lėšų dydį, byloje nėra pateikta. Vien formalus ieškovės pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvas, kad ieškovei būtinas išlaikymas tokio pat dydžio suma, koks keliamas ieškinio reikalavimas, negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Be to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės teisingai įvertino tą aplinkybę, jog ieškovei iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas turtu, kuris 2008-01-03 buvo parduotas ir ieškovei turėjo tekti pakankamai didelė suma – 11000 Lt.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti teisėtai, pagrįstai, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 263 str.).

Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš ieškovės K. G. (CPK 88 str. l d. 3 p., b.l. 39).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 4,89 Lt (keturis litus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Rasa BartašienėPetras PovilaitisKopija tikraTeisėjaBirutė Simonaitienė