Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens I. P. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriui, trečiajam asmeniui I. P. dėl vienašalio sandorio, atsisakyti pirkti iš valstybės nuomojamą žemės sklypą, pripažinimo negaliojančiu bei Nacionalinės žemės tarnybos 2010-11-24 įsakymo Nr. 234-504 dalinio panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti vienašalį sandorį, sudarytą 2010 m. gegužės 21 d., kuriuo atsisakyta pirkti iš valstybės nuomojamą 10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negaliojančiu, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 234-504 4 p., kuriuo nustatoma: „Išbraukti iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašų, asmenis įrašytus Tauragės apskrities viršininko 2010 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. V-603 1 priede pagal pridedamą sąrašą (2 priedas)“, – šiame priede įrašyta išbraukti P. A.. Nurodė, kad su Valstybe, kuriai atstovauja atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius, 2007-01-30 jis yra sudaręs valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią 5 metams jam buvo išnuomotas 10 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad šiuo žemės sklypu jis naudojasi labai seniai, nes šis žemės sklypas priklausė jo tėvui, vėliau kitiems giminaičiams, jis šią žemę iki karo, po karo ir dabar dirbo, nors atkurti nuosavybės teisių į žemę negalįs, nes valstybinio archyvo duomenų bazėje šis žemės sklypas yra įregistruotas jo motinos sesers O. J. vardu. 2005-05-10 jis pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, jog nori pirkti 10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi žemės pirkimo dokumentai nuo 2005-05-10 iki 2007-01-30 nebuvo sudaryti, 2007-01-30 buvo sudaryta žemės nuomos sutartis. 2010-05-21 jis buvo pakviestas į (duomenys neskelbtini) bibliotekos patalpas, kur buvo kalbama apie išnuomotos žemės pirkimą, jis pasakė, kad neketina pirkti senelio ir tėvo žemės. Tada jam buvo liepta pasirašyti tuščią popieriaus lapą. Ieškovas nurodė, kad jam nebuvo siūloma, už kokią konkrečią kainą bus parduodamas žemės sklypas, kokios šio žemės sklypo pirkimo sąlygos. 2011 m. pavasarį pastebėjo, kad žemės sklype lankosi pašaliniai žmonės, ir pradėjęs aiškintis, kas įvyko. Tada jis sužinojo, kad 2010-05- 21 parašęs prašymą, kuriuo atsisakė pirkti žemės sklypą. Ieškovas teigia, kad jis jokio sutikimo nedavė, buvo ne taip suprastas, tekstas yra parašytas ne jo akivaizdoje, jis pasirašė ant neužpildyto lapo. Be to, ieškovas nurodė, kad jis yra beraštis, nemoka rašyti ir skaityti, jam yra 89 m. Taip pat ieškovas pažymėjo, jog jo 2005-05-10 prašymas pirkti jam išnuomotą žemės sklypą yra neatšauktas ir galioja. Ieškovas mano, kad jis buvo neteisingai suprastas, nes niekada neketino neturėti žemės, todėl 2010-03-19 įsakymo Nr. 234-504 4 p., kuriuo jis išbrauktas iš pretendentų sąrašų, turi būti panaikintas.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-01-27 sprendimu ieškinį tenkino, pripažino vienašalį ieškovo P. A. sudarytą 2010 m. gegužės 21 d., kuriuo atsisakyta iš valstybės pirkti nuomojamą žemės sklypą, negaliojančiu, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 234-504 4 p., kuriuo nustatoma: „Išbraukti iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašų, asmenis įrašytus Tauragės apskrities viršininko 2010 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. V-603 1 priede pagal pridedamą sąrašą ( 2 priedas)“, – šiame priede įrašytą išbraukti P. A., atkuriant jam visas teises dėl žemės sklypo pirkimo iš Valstybės, buvusias iki šio įsakymo išleidimo. Teismas nustatė, kad ieškovas iš Valstybės žemės fondo nuo 2002 m. nuomoja 10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2005-05-10 ieškovas kreipėsi raštu į atsakovą, prašydamas leisti nusipirkti 10 ha žemės (duomenys neskelbtini), kurią naudojo ir kuri ribojasi su nuosava žeme. Ieškovo nusistatymas ir Valstybės sutikimas ieškovui parduoti prašomą žemės sklypą buvo įtvirtintas Tauragės apskrities viršininko 2010 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-603, kuriuo ieškovas buvo įtrauktas į sąrašus asmenų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai pagal žemės reformos projektą. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė patikimų įrodymų apie tai, ar 2010-05-21 atsakovo organizuotas susitikimas su perkančių žemės sklypus asmenų susitikimas buvo būtinas ir kokius įgalinimus turėjo žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė E. A. ir projekto autorius K. B., o tariamas dokumentas, kuriuo ieškovas atsisakė nuo žemės pirkimo, kelia pagrįstas abejones teismui. Pareiškimas P. A. vardu nebuvo surašytas jo paties ranka, tai padarė žemėtvarkos darbuotoja E. A., žinodama, kad ieškovas yra labai senas ir pats nemoka rašyti ir skaityti. Teismas darė išvadą, kad buvo grubiai pažeistos ieškovo teisės bei pažeistas įstatymo reikalavimas, numatantis asmenų su fiziniais ar kitais trūkumais valios išreiškimo įforminimą, ir toks vienašalis sandoris pasirašytas pažeidžiant LR CK 1.76 str. nuostatas. Be to, teismas pažymėjo, jog byloje nepavyko surinkti patikimų neginčijamų įrodymų apie ieškovo tikruosius ketinimus dėl žemės pirkimo. Taip pat teismas nurodė, jog abejotinos aplinkybės, kad tariamas ieškovo pareiškimas, kuriuo jis neva atsisako pirkti žemės sklypą, yra datuotas 2010-05-21 ir tą pačią dieną surašytas pretendentų susirinkimo protokolas, o pats pareiškimas žemėtvarkos skyriuje įregistruotas tik 2010-05-24, tai yra dokumentai buvo priimami dar tada, kai pareiškimas žemėtvarkos skyriuje nebuvo gautas, todėl teismas darė kategorišką išvadą, kad ieškovo 2010-05-21 pareiškimas neišreiškia jo valios, yra gautas pažeidžiant asmenų su trūkumais dokumentų surašymo taisykles. Atkreipė dėmesį, kad išgaunant iš P. A. pareiškimą apie jo atsisakymą pirkti žemės sklypą, visiškai nėra išreikštos ieškovo nuomonės į jo 2005-05-10 pareiškimą, kuriuo ieškovas ketina pirkti 10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl teismo nuomone, tai reiškia, kad šio pareiškimo, kuriuo P. A. ketino pirkti žemės sklypą, jis neatsisakė ir jo neatšaukė. Kadangi ieškovo 2010-05-21 pareiškimas atsisakyti pirkti žemės sklypą yra negaliojantis, atsakovas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo išbraukti ieškovą iš sąrašo asmenų, norinčių pirkti iš Valstybės žemės sklypą ir leisti jam dalyvauti projektavimo procese dėl žemės sklypo išsipirkimo. Dėl ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos teismas laikė, kad šiuo atveju ieškovui neturi būti taikomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo nuostatos, nes atsakovas tik atsiliepimo į ieškinį stadijoje teismui ir ieškovui pateikė dokumentus apie tai, kad ieškovas išbrauktas iš sąrašo asmenų, pretenduojančių pirkti žemės sklypą ir dalyvauti jo projektavime. Kadangi atsakovas ir yra ta institucija, kuri sprendžia tokius ikiteisminius ginčus, o byla išnagrinėta, teismas darė išvadą, jog nebūtų teisinga ir protinga vilkinti jos nagrinėjimą vien dėl formalių įstatymo reikalavimų.

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo I. P. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-27 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius yra Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, padalinys nėra juridinis asmuo, todėl ieškinys turėjo būti pareikštas Nacionalinei žemės tarnybai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2010-05-21 ieškovo pasirašytas prašymas pažeidžia CK 1.76 str. nuostatas, tačiau trečiasis asmuo nurodo, jog ši norma turi būti taikoma tais atvejais, kai asmuo dėl fizinio trūkumo ar kitos priežasties negali pats pasirašyti ir jo pavedimu sandorį pasirašo kitas asmuo, o šiuo atveju ieškovas pats pasirašė ant ginčijamo prašymo, todėl negali būti taikomos CK 1.76 str. nuostatos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas pats už save pasirašo visus dokumentus. Tai, kad ieškovas nemoka skaityti ir rašyti, yra beraštis, neatitinka tikrovės, nes ieškovui 1975-03-04 buvo suteikta antros klasės traktorininko-mašinisto kvalifikacija ir išduotas pažymėjimas, jis yra išlaikęs teorinių žinių, praktinių įgūdžių ir kvalifikacinio darbo egzaminus. Ginčijamas 2010-05-21 prašymas yra pradėtas rašyti paties ieškovo ranka, o liudytoja E. A., pastebėjusi, jog ieškovui sunku rašyti, pati pasiūlė surašyti pareiškimo tekstą ir garsiai jam perskaitė, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis pasirašė ant tuščio popieriaus lapo. Be to, ieškovo parašas yra ir ant 2010-05-21 protokolo Nr. 14. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis pasakė dviem vyrams ir moteriškei, jog neketina pirkti savo senelio ir tėvo žemės ir tokiu būdu pats patvirtino, kad 2010-05-21 atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimo bibliotekos patalpas žemėtvarkos skyriaus darbuotojams pareiškė, jog neketina pirkti žemės. Aplinkybes, kad ieškovas neketino pirkti žemės, patvirtino ir liudytojai E. A., K. B.. Ieškovas nurodė, kad suklydo ar buvo neteisingai suprastas dėl jo atsisakymo pirkti žemę, tačiau ieškovas 2010-05-21 aiškiai išreiškė savo valią, o ieškovo teiginiai, kad tariamai jam nebuvo nurodyta žemės kaina yra niekuo neparemti, nes pagal bendrą žemės pirkimo procedūrą, konkreti žemės pirkimo–pardavimo kaina yra nustatoma tik suformavus sklypus ir juos įvertinus turto vertintojui.

Trečiasis asmuo pažymi, kad nors teismas nurodė, kad 2010-05-21 ieškovo prašymas kelia teismui pagrįstas abejones, nes yra surašytas ne ieškovo ranka, tačiau ir 2005-05-10 ieškovo prašymo leisti pirkti 10 ha žemės sklypą didžioji dalis taip pat yra surašyta ne paties ieškovo ranka, prašymas yra tik ieškovo pasirašytas, tačiau šio dokumento teisėtumas dėl jo surašymo būdo nėra kvestionuojamas. Taip pat pažymi, kad jokiuose įstatymo normose nėra nurodoma, kas ir kaip turi surašyti pareiškimų ar prašymu tekstą, kieno ranka ar kompiuteriu turi būti ruošiami prašymų tekstai. Esminis dalykas, nurodantis, kad pareiškėjo valia atitinka pareiškimo turinį, yra dokumento pasirašymas, o šiuo atveju ieškovas buvo supažindintas su prašymo turiniu jį perskaitant ir pasirašant. Dėl 2010-11-24 įsakymo Nr. 234-504 4 p. panaikinimo trečiasis asmuo pažymi, jog sprendžiant šio administracinio akto panaikinimo klausimą būtina vadovautis Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d., kurioje nurodoma, kad nacionalinės žemės tarnybos sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudoti neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovui neturi būti taikomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo nuostatos, nes atsakovas tik atsiliepimo į ieškinį stadijoje teismui ir ieškovui pateikė dokumentus apie tai, kas ieškovas išbrauktas iš sąrašo asmenų pretenduojančių pirkti žemės sklypą ir dalyvauti jo projektavime. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjas nenumato tokios išimties ir nenumato galimybės teismui savo nuožiūra spręsti, kada reikia laikytis ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos, o kada ne. Trečiasis asmuo teigia, kad teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, yra pažeidžiamos jos teisės, nes ji buvo įtraukta į asmenų, pretenduojančių pirkti žemės sklypą ir dalyvauti jo projektavime sąrašą, vėlesne nei ieškovas eile, jam atsisakius pirkti žemę, žemė bendra tvarka buvo pasiūlyta jai. Ji pasirinko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), užsakė atlikti sklypo geodezinius matavimus, sumokėjo pinigus už atliktą paslaugą, o priėmus tokį sprendimą, ji neteko savo eilės pretendentų sąraše, neteko galimybės įsigyti žemės sklypą, nes visi žemės sklypai jau yra išdalyti kitiems pretendentams.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-27 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinio reikalavimą 2010-05-21 vienašalį sandorį pripažinti negaliojančiu atmesti, ieškinio reikalavimą panaikinti 2010-11-24 įsakymo Nr. Ž34-504 4 p. palikti nenagrinėtą arba bylą nutraukti. Nurodo, kad ieškovas turėjo įrodyti, jog jo pasirašytas 2010-05-21 prašymas neatitinka jo tikrosios valios, neįrodyta, ar ieškovas nesuprato savo veiksmų reikšmės, ar klydo dėl esminių aplinkybių, nes tai reglamentuoja skirtingos CK nuostatos, o ieškovo 89 m. amžius pats savaime nereiškia, jog prašymas neatitinka jo tikrosios valios. 2010-05-21 buvo organizuotas susitikimas su perkančių žemės sklypus asmenimis, susirinkimo sušaukimą ir jo eigos protokolavimą reglamentavo Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 36 p., kuris nustatė, kad protokolą surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas. 2010-05-21 susirinkime buvo surašytas protokolas Nr. 14, ieškovas protokole ties žodžiais „atsisakė pirkti“ pasirašė, protokolo ir jame esančio įrašo neginčijo. Kadangi prašymas buvo pateiktas 2010-05-21 pretendentų susirinkime, prašymo nebuvo galimybės tą pačią dieną registruoti žemėtvarkos skyriuje. Atsakovas pažymi, kad CK 1.76 str. nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, o jo pavedimu sandorį pasirašo kitas asmuo, tačiau šiuo atveju ieškovas prašymą pasirašė pats, dėl parašo ant 2010-05-21 prašymo ginčo nėra, todėl teismas nepagrįstai padarė kategorišką išvadą, jog ieškovo prašymas neišreiškia jo valios, ir nepagrįstai ieškovo prašymą pripažino negaliojančiu. Dėl 2010-11-24 įsakymo Nr. Ž34-504 4 p. panaikinimo atsakovė atkreipia dėmesį, jog jis turėjo būti skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau to padaryta nebuvo. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė įstatymo nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teismo tvarka tvarkos, todėl teismas nepagrįstai panaikino 2010-11-24 įsakymo Nr. Ž23-504 4 p.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-27 sprendimą palikti nepakeistą. Dėl atsakovo apeliacinio skundo nurodo, jog žinant jo fizinius trūkumus dėl senyvo amžiaus ir menko raštingumo, galima teigti, kad jam nebuvo tinkamai paaiškintos visos pasekmės dėl nuomojamos valstybinės žemės praradimo. Teigia, kad jo 2005-05-10 pareiškimas pirkti žemę yra nepanaikintas ir neatšauktas. 2010-05-21 pareiškimo surašymo aplinkybės kelia rimtų abejonių, nes patalpoje buvę pareigūnai taip pat nurodo skirtingas aplinkybes, be to, pareiškimas užregistruotas Žemėtvarkos skyriuje tik 2010-05-24, o panaudotas buvo jau surašant 2010-05-21 protokolą Nr. 14. Teismas pagrįstai suabejojo kokią tarnybinę padėtį užėmė E. A., kokie jos buvo įgalinimai, ar ji turėjo teisę keisti asmenų pasirinkimą. Atsakovas tvirtina, kad nebuvo laikomasi ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, tačiau teismo yra aptarti ir atmesti tokie atsakovo argumentai, nes pats atsakovas laiku neinformavo apie priimtus Žemėtvarkos skyriaus sprendimus. Ieškovas pažymi, jog keista atsakovo pozicija dėl valstybinės žemės pardavimo, kadangi jai turėtų būti nesvarbu, kas nupirks valstybinės žemės sklypą. Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo ieškovas pažymi, jog pati I. P. teismo posėdyje tvirtino, jog paskirtasis žemės sklypas jai yra per toli, todėl pakeista pozicija stebina ir kelia abejonių, kad prie šio proceso prisidėjo atsakovas. Teigia, kad jo gebėjimas valdyti traktorių nėra raštingumą patvirtinantis kriterijus.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2005-05-10 prašymu prašė leisti išsipirkti nuomojamą 10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010-05-21 prašymu ieškovas atsisakė pirkti nuomojamą žemę. 2010-11-24 įsakymo Nr. Ž34-504 4 p. ieškovas buvo išbrauktas iš pretendentų gauti žemę sąrašų. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2010-05-21 jo prašymą bei panaikinti 2010-11-24 įsakymo Nr. Ž34-504 4 p., kuriuo jis buvo išbrauktas iš pretendentų gauti žemę sąrašų. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį konstatuodamas, jog buvo pažeistas įstatymo reikalavimas, numatantis asmenų su fiziniais ar kitais trūkumais valios išreiškimo įforminimą ir toks vienašalis sandoris – 2010-05-21 ieškovo prašymas – pasirašytas pažeidžiant CK 1.76 str. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei atkreipia dėmesį, jog rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys, o jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo (CPK 1.76 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju iš 2010-05-21 prašymo matyti, jog prašymą ieškovas pasirašė pats, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčui taikė CK 1.76 str. nuostatas ir daro išvadą, jog byloje būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su ieškovo valia pasirašant ginčo sandorį (prašymą), t. y. ar ieškovas nebuvo suklaidintas pasirašant prašymą, taip pat ar prašymas nebuvo pasirašytas apgaule. CK 1.91 str. reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Pažymėtina, jog CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad 2010-05-21 jis buvo pakviestas į (duomenys neskelbtini) bibliotekos patalpas, jis dviem vyrams ir moteriškei pasakė, kad neketina pirkti savo senelio bei tėvo žemės, ir jam buvo liepta pasirašyti ant tuščio lapo, tekstas parašytas ne jo akivaizdoje (b. l. 66). Su tokiais ieškovo teiginiais negalima sutikti, kadangi iš 2010-05-21 ieškovo prašymo matyti, jog prašymą ieškovas yra pradėjęs rašyti pats, ant prašymo yra ieškovo parašas (b. l. 10). Byloje apklausti liudytojai E. A., žemėtvarkos skyriaus specialistė, ir K. B., projekto autorius, patvirtino, kad ieškovas atsisakė pirkti žemės sklypą, nes jam per brangu, tada E. A. surašė prašymą dėl atsisakymo, nes ieškovui sunkiai sekėsi rašyti, prašymas buvo užpildytas prie ieškovo, perskaitytas ir ieškovo pasirašytas (b. l. 100–102). Byloje ieškovo kviestas liudytojas D. S. negalėjo paaiškinti jokių aplinkybių, susijusių su dokumentų įforminimu, jis tik nurodė, kad ieškovas iki šiol dirba senelių žemę (b. l. 102). Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, konstatuotina, jog ieškovo teiginiai, kad jis pasirašė ant tuščio lapo, yra niekuo nepagrįsti, todėl atmestini (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Taip pat ieškovas teigė, jog jis buvo suklaidintas dėl sandorio – dėl jo pasirašyto vienašalio prašymo. Pagal CK 1.90 str. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Ieškovas suklydimą grindžia tuo, jog nesuprato, ant ko pasirašo, nes nemoka nei skaityti, nei rašyti, be to, jis yra senyvo amžiaus. Tokie ieškovo argumentai atmestini, kadangi tai, kad ieškovas nėra beraštis, paneigia trečiojo asmens pateikti Tauragės žemės ūkio valdybos duomenys. Iš pateiktų duomenų matyti, jog 1995-03-04 protokolu Nr. 39 ieškovui buvo suteikta antros klasės traktorininko-mašinisto kvalifikacija, ieškovas išlaikė teorinių žinių, praktinių įgūdžių ir kvalifikacinio darbo egzaminus (b. l. 113–115). Taigi esant tokiems duomenims negalima sutikti, kad ieškovas suklydo dėl beraštiškumo. Kitų duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių suklydimą dėl pasirašyto prašymo, ieškovas nepateikė, todėl nėra pagrindo ieškovo prašymo pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Be to, iš 2010-05-21 susirinkimo protokolo Nr. 14 matyti, jog ieškovas protokole taip pat pasirašė, kad atsisako pirkti iš valstybės žemę (b. l. 12).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovo 2010-05-21 prašymą negaliojančiu (CK 1.64 str. 1 d., 2 d., 1.90 str., 1.91 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Ieškovo prašymo nepripažinus negaliojančiu, nėra pagrindo naikinti ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010-11-24 d. įsakymo Nr. Ž34-504 4 p. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas pakeitė savo valią dėl 2010-05-21 pasirašyto prašymo, kuriuo atsisakė pirkti iš valstybės žemę, ir 2011-06-06 kreipėsi į atsakovą su prašymu laikyti jo 2010-05-21 atsisakymą negaliojančiu (b. l. 13–14). Atsakovas 2011-06-17 informavo ieškovą, kad nėra pagrindo prašymą laikyti negaliojančiu, bei išaiškino, kad atsakymas gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 15), tačiau ieškovas tokio atsakovo atsakymo Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta tvarka neskundė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinių bei procesinių teisės normų taikymo, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą.

Ieškovo P. A. ieškinį atmesti.