Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant nukentėjusiajam (privačiam kaltintojui) A.– . J., kaltinamajam A. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, išsituokęs, dirbantis pagal individualią veiklą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2011-05-21 dienos metu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), namo kieme, konflikto metu sugriebdamas A.-V. J. vieną ranka už rūbų ir kita ranka smogdamas pastarajam per veidą, padarė nukentėjusiajam A.–V. J. galvos sumušimą, patinimą dešiniame smilkinyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-05-21 dienos metu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), namo kieme necenzūriniais žodžiais bei veiksmu užgauliai pažemino nukentėjusįjį A.– V. J..

Kaltinamasis A. R. inkriminuojamų jam nusikaltimų padarymu kaltu neprisipažino ir parodė, kad iki minėto įvykio nukentėjusiojo A.V. J. nepažinojo ir niekada nebuvo matęs. Daug metų pažįsta D. J. ir jos brolį. Prieš minėtą įvykį D. J. prašė jos gyvenamajame name prijungti vamzdžius. D. J. brolis buvo pasakojęs apie D. J. šeimyninį gyvenimą. Iš kalbos jis suprato, kad D. J. santuoka nevykusi. Girdėjo, kad A.V. J. reikalauja, kad namas, esantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), būtų parduotas, tačiau D. J. to daryti nenori ir nori skirtis. Įvykio dieną jis dirbo D. J. namo kieme prie įėjimo – taisė grindų plyteles. D. J. su pussesere J. G. dirbo už namo, už šiltnamio. Pamatė į namo vidų pro duris įeinantį nepažįstamą vyrą. To vyro paklausė kur pastarasis eina, tačiau vyras į jo klausimą nereagavo. Jis nuėjo tam vyrui išpasakos. Vyras tuo metu jau buvo užėjęs už antrųjų įėjimo durų. Paklausė ar vyras nepasiklydo. Vyras neprisistatė ir paklausė kas jis toks bus. Jis atsakė, kad yra šių namų šeimininkas. Vyras jam sakė, kad name yra tam vyrui priklausantys daiktai. Tam vyrui pareiškė, kad tai ne sandėlys ir liepė eiti laukan, nes žinojo, kad namo viduje nieko nėra. Paėmė tą vyrą už pakarpos ir išvilko į kiemą. Kieme kalbėjosi garsiai. Netrukus priėjo D. J., kuriai A. V. J. papasakojo, kad jis pastarąjį sumušė bei įžeidė. D. J. nusivedė A. V. J. prie vartų. Apie tai, kad tas vyras yra D. J. buvęs vyras A.V. J., jam vėliau papasakojo pati D. J.. Konflikto metu gal koks keiksmažodis šnekamojoje kalboje jam ir išsprūdo, tačiau jais nesiekė A.V. J. įžeisti. Nukentėjusiojo nemušė, gal vilkdamas iš namų kaltinamąjį kur nors ir stuktelėjo. Savo veiksmais taip pat nesiekė A.V. J. įžeisti.

Nekentėjusysis A. V. J. parodė, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), yra jo uošvio namai. Minėtas įvykis nutiko praėjus 22 dienoms po ištuokos su D. J.. Minėtą dieną jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pas D. J.. Pamatė vyrą kažką grėbstantį. Pagalvojo, kad tai kaimynas D. J. padeda. Jis pasisveikino, kai tarp jo ir to vyro buvo likę apie 4 metrai. Vyras atsigręžė. Tai buvo kaltinamasis. Jis kaltinamojo paklausė kur yra D. J.. Kaltinamasis priėjo prie jo, pasakė, kad D. J. yra jo žmona, griebė viena ranka jam už peties, kita ranka smogė jam vieną kartą į smilkinį. Nuo smūgio jis susvyravo ir nukrito. Ant žemės nukrito ir jo akiniai. Dėl minėto įvykio buvo šoke, aptemo sąmonė. Netrukus atėjo D. J.. Kaltinamasis jam liepė nešdintis iš kiemo, šaukė necenzūriniais žodžiais. D. J. liepė jam išvažiuoti. Kaltinamasis dar prie vartų norėjo jam smogti, mojavo rankomis. Po minėto įvykio jis gydėsi neurologiniame skyriuje. Dėl minėto įvykio lankosi pas psichologą. Šis įvykis jam užgavo širdį. Po sumušimo skausmą jautė dar apie 15 dienų. Juto akyje tvinkčiojimą. Šiuo metu skausmas užeina tarpais. Kai buvo paguldytas į ligoninę, gydytojai tą skausmą apramino. Ištisinis skausmas truko apie savaitę laiko. Vėliau šeimos gydytoja nukreipė pas psichiatrą, o pastarasis pas psichologą. Nepamena kokius necenzūrinius žodžius kaltinamasis vartojo. Pamena, kad jie buvo rusiški, grasinančio pobūdžio. Minėti žodžiai buvo ištarti kartu su liepimu nešdintis iš kiemo. Tie žodžiai jį įžeidė iki gilumos. Žodžiai užgavo jį. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad 3 mėnesius po sumušimo yra strese, kaltinamasis neatgailauja. Jis patyrė moralinę nuoskaudą pirmą kartą gyvenime. Praėjus 3 mėnesiams dar negali atsistatyti morališkai. Po minėto įvykio vartojo antidepresantus, vaistus nuo skausmo. Vaistus ja buvo paskyręs paskyrė psichologas. Iki minėto įvykio neturėjau jokio nerimo. Prie baudžiamosios bylos yra pridėjęs vaistinės kvitus. Pirko liepos mėnesį vaistus „Diclac“ ir „Neurorubin“, nes gydytoja ji informavo, kad jam kojos pradėjo skaudėti nuo depresijos. Stuburo išvaržos neturi, bet yra susiaurėjimas tarp slankstelių. Pirko tuos vaistus, kuriuos jam buvo liepusi gydytoja. Pirkti vaistai „Aspirinas“ yra nuo galvos skausmo, „Xsanax“ – nuo nerimo. Šiuos vaistus jam buvo išrašiusi gydytoja.

Liudytoja D. J. parodė, kad jos santuoka su A. V. J. buvo nutraukta 2011-04-28. Iki santuokos nutraukimo gyvena atskirai apie pusę metų ji gyveno adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Po santuokos nutraukimo iki pat minėto įvykio ji su A.V. J. nebuvo susitikusi. Nukentėjusysis pas ją į namus atvyko ją iš anksto apie tai neįspėjęs. Kaltinamąjį pažinojo anksčiau, nes pastarasis yra jos brolio draugas. Kaltinamasis visada jai padėdavo santechnikos klausimai. Nukentėjusysis jo anksčiau nebuvo matęs. Įvykio dieną ji su pussesere tvarkė braškes. Daržas yra už šiltnamio. Kadangi namo durų nesimatė, ji paprašė kaltinamojo prižiūrėtų namus. Namo durys buvo paliktos praviros. Dirbant darže, jos pusseserė liepė jai eiti į kiemą, nes ten kažkas vyko. Ji jokio triukšmo negirdėjo. Kai nuėjo į kiemą, pamatė A. R. prie šiltnamio tvarkantį plyteles, o A. V. J. stovintį prie namo durų. A.V. J. jai papasakojo, kad kaltinamasis jį sumušė, kad buvo nukritę jo akiniai ir rodė kažkur prie kaklo. Ji A. R. pasakė, kad galima problemas išspręsti ir kitokiu būdu. Nusivedė A. V. J. prie vartų. A. R. nebandė pastarajam smogti.. A. R. nesivijo A. V. J., tik jos paklausė ar ji baigė pokalbį. A. V. J. jos paprašė duoti nuotraukas ir šunį. Vėliau A.V. J. jai paskambino ir pranešė, kad jis yra ligoninėje. Ji nuvažiavo į ligoninę ir paprašė grąžinti šunį. Po įvykio kaltinamasis jai pasakojo, kad A. V. J. buvo įėjęs į kambarį, kaltinamasis pastarąjį paėmė už pakarpos ir gana stipriai ištempė laukan. Kaltinamasis jai neminėjo apie jokius suduotus smūgius nukentėjusiajam. Kaltinamasis jai tik paaiškino, kad nukentėjusįjį galėjo įbrėžti, kai tempė iš kambario. Kaltinamasis minėjo, kad nukentėjusysis jį pavadino „batraku“. Prie jos kaltinamasis nukentėjusiojo neįžeidinėjo.

Liudytoja J. G. parodė, kad įvykio dieną ji nuėjo pas D. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, padėti ravėti daržą. D. J. ravėjo daržą prie kaimynų tvoros, o ji už šiltnamio. A. R. tuo metu dirbo su plytelėmis prie įėjimo į kiemą. A. R. ji matė per šiltnamio stiklą. Staiga išgirdo kieme triukšmą, vyriškus balsus. Pro šiltnamio stiklus pamatė kaip A. R. nuėjo link namo durų. Jokių keiksmažodžių ji negirdėjo. Girdėjo tik A. R. kalbą pakeltu tonu. Šiek tiek paėjusi į šoną pamatė A. V. J., kuris nuėjo link garažo prie stovėjusio A. R.. Girdėjau kaip A. V. J. pavadino A. R. „batraku“. A. R. jam liepė neprasivardžiuoti. Ji nuėjo prie D. J., kuriai liepė eiti prie kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Kas vyko ten toliau ji nežino. Po 15 min. Nuėjo į kiemą. Dalia ir A. R. buvo labai įsiaudrinę. A.V. J. jau nebebuvo. Pastarieji jai papasakojo, kad A. V. J. įėjo į kiemą ir nieko nesakydamas nuėjo į namo vidų. A. R. paklausė kur A.V. J. eina. A.V. J. jam atsakė, kad yra savas, daug metų čia vaikščioja, eina kur nori ir turi pasiimti daiktus. A. R. informavo A.V. J., kad yra šio namo šeimininkas ir pastarajam negalima eiti į tuos namus. A. R. paėmė už apykaklę A.V. J. ir išvilko jį iš namų, užmesdamas pastarajam ranka į žandikaulį.

Teismas įvertino teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. 2011-05-21 nukentėjusysis A. – V. J. nuvyko pas savo buvusią žmoną D. J., gyvenančią Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), tuo metu jos namo kieme prie įėjimo tvarkė aplinką A. R.. Namo kieme tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas. Konflikto buvimą patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Konflikto metu kaltinamasis R. A. smogė nukentėjusiajam A.–V. J. į dešinį smilkinį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai bei specialisto teismo mediko išvada Nr. G 649/11 (04), iš dalies J. G. parodymai. Nors kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams dėl įvykio kilimo priežasties, tačiau kaltinamasis iš esmės patvirtino, kad konflikto metu tempdamas nukentėjusįjį galėjo sužaloti A. V. J.. Nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu nukentėjusiajam bei jo kūno sužalojimu, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Subektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo R. A. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. kvalifikaciją.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis, visuomet padaromas užgaulia forma, pvz. antausis, spjūvis, nepadorūs gestai. Pagal BK 155 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, o pagal BK 155 str. 2 d. – tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones, ir neviešas – padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-354/2011). Privataus kaltinimo byloje kaltininkui inkriminuojamas aplinkybes turi įrodyti kaltinimo šalis. A. V. J. negalėjo paaiškinti kokius necenzūrinius žodžius buvo pasakęs kaltinamasis R. A.. Suprantama, kad nukentėjusysis dėl praėjusio ilgo laiko tarpo galėjo tiksliai kaltinamojo išsakytus necenzūrinius žodžius ir pamiršti, tačiau jis teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kokio pobūdžio jį įžeidžiantys žodžiai buvo, kokia buvo jų prasmė ir į ką nukreipti, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad R. A. siekė tyčią jį įžeisti. Kaltinamasis neneigė konflikto metu vartojęs necenzūrinius žodžius, tačiau juos vartojo, kaip šnekamojoje kalboje tiesiogiai nenukreipdamas jų į nukentėjusįjį bei nestengdamas pastarojo pažeminti. Vien tai, kad A. V. J. incidento metu dėl pavartotų necenzūrinių žodžių teigia buvęs įžeistas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., sudėties elementai. Taip pat nėra duomenų, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajam į smilkinį kaltinamasis A. R. tyčia siekė užgauliai pažeminti nukentėjusįjį. Teismas vertina A. R. poelgį, kaip emocijų proveržį susidariusioje situacijoje, susikaupusio pykčio ir besitęsiančio konflikto išdava, o ne sąmoningą veiksmą, siekiant įžeisti A. V. J., t.y. jo veikoje nėra subjektyvinės pusės – tiesioginės tyčios. (Analogiškai, vertindamas įrodymus, buvo pasisakęs Panevėžio apygardos teismas savo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-193/2011.) Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, A. R. išteisintinas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d.

A. V. J. konflikto metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis buvo sužalotas neteisėtų kaltinamojo A. R. veiksmų pasekoje. Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Nukentėjusysis prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo A. R. 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad minėto konflikto metu jis buvo morališkai užgautas, nuo suduoto smūgio jautė fizinį skausmą, kuris tesiasi apie 15 dienų. Dėl patirto šoko lankėsi pas psichologą, vartojo raminamus vaistus. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad A. – V. J. ligoninės stacionare gydėsi nuo 2011-05-21 iki 2011-05-23, gydymo metu nustatytas galvos sumušimas, galvos svaigimas, skausmingumas galvos dešinėje pusėje, dėl sužalojimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nusistovėjusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nukentėjusiajam priteistina neturtinė žala, tačiau mažesnė, nei pareikšta civiliniame ieškinyje.

Skirdamas kaltinamajam R. A. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo R. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba – vykdo individualią veiklą, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam A. R. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – bauda (LR BK 55 str.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, A. R. skirtina mažesnė bausmė, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (LR BK 61 str).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304-305 str. str., 307-308 str., teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą. Paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. išteisinti dėl įžeidimo, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d..

Tenkinti iš dalies A. V. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš A. R. nukentėjusiajam Albinui - V. J. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.