Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjui advokatui Dainiui Gudui, nukentėjusiajai I. M. nedalyvaujant (apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant), viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpinta įrodymų tyrimą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (bausmės pabaiga 2027-12-30), adresu J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybė, teistas 20 kartų, paskutinįjį kartą Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-26 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) BK 145 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 285 straipsnio 2 dalį - areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2016 m. birželio 20 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalis, taip pat teistas 2016-12-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir paskirta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta iš dalies sudedant su jam Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-26 nuosprendžiu paskirtos, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir jam paskirta galutinė subendrinta aštuoniolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose (šis nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas pagal LR BK 145 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tokia Ž. N. nusikalstama veika, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Grasinimas nužudyti yra tam tikra psichinė prievarta, kuria kaltininkas traumuoja nukentėjusį. Grasinimas pasireiškia tik aktyviais veiksmais, nes kaltininkas žodžiu, raštu, gestais ar kitaip baugina nukentėjusį, kad jis pats ar jo artimieji bus nužudyti. Nukentėjusiajam gali būti grasinama tiesiogiai, telefonu, laišku ar per kitus asmenis. Kaltininkas gali ir nenurodyti grasinsimo priežasties. Tai gali būti kerštas arba siekimas priversti įvykdyti tam tikrus reikalavimus. Nusikaltimu laikytinas tik konkretus grasinimas, pareikštas taip, kad nukentėjusiajam yra aišku, jog tikrai grasinama nužudyti ar sunkiai sužaloti. Jis turi būti realus: kai yra pakankamas pagrindas bijoti, kad jis bus įvykdytas. O grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumo visuomenei. Nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo momento ir padaromas tik tyčia. Pakanka, kad norima sudaryti nukentėjusiajam įspūdį, jog grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Motyvai gali būti įvairūs. Šie aukščiau nurodyti požymiai, atitinka padarytą kaltinamojo veiką, o dėl grasinimų nužudyti nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis Ž. N. grasino nužudyti žmogų, veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Ž. N. LR BK 27 str. tvarka yra pripažintinas recidyvistu. Dėl to, kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas ( LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltę pripažino ir gailisi nusikaltęs ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė tyčinį nesunkų (LR BK 145 str. 1 d. ) nusikaltimą (LR BK 11 str.). Be to, kaip asmenį charakterizuojančius duomenis teismas vertina ir jo nusikalstamas veikas už kurias jis buvo teisiamas kitose bylose, už kurias atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį ir jų pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau neigiama, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių, bei nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad kaltę pripažino, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, grasinimų realumą ir tai sukėlusias pasekmes. Be to, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo gyvenimo sąlygas, jo sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nes ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, tuo prarasdamas teismo pasitikėjimą jį pataisyti neizoliavus nuo visuomenės.

Kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Teismo manymu, yra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro tokią išvadą, nes kaltinamasis pakartotinai padarė tyčinį nusikaltimą, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Todėl išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis būdamas teistas, neišnykus teistumui, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl už veiką numatytą BK 145 str. 1 d. kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė sankcijos ribose, artimesnė vidurkiui.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra įstatyminio pagrindo.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Kardomąją priemonę neskirti, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaltinamasis yra nuteistas ir atlieka bausmę. Tačiau jo atžvilgiu Vilkaviškio rajono apylinkės teisme ir kituose teismuose dar yra nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos. Todėl šio nuosprendžio netikslinga bendrinti su kitais. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai: vokas ir lapas su grasinimu palikti saugoti byloje (T I b.l. 21 LR BPK 94-96 str. str.).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-199, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos Ž. N., išlaidas iki 2017-01-06 sudaro 57,90 eurų dydžio advokato užmokestis. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas teismo procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

Ž. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą Ž. N. bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę neskirti, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai: vokas ir lapas su grasinimu palikti saugoti byloje (b. l. 21 LR BPK 94-96 str. str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo gavimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.