Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjų L. Z. ir I. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjų teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų tėvas A. K. mirė 2008-12-21 (4 b.l.), o pareiškėjų motina N. K. mirė (duomenys neskelbtini) (3 b.l.). Pareiškėjų tėvai būdami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, t.y. butą adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (12 b.l.). Pareiškėjų motina po sutuoktinio mirties palikimo nepriėmė, todėl po jos mirties pareiškėjai negali paveldėti šio turto.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga– 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjai yra mirusios N. K. pirmos eilės įpėdiniai. Pareiškėjų mirusi motina savo mirusio sutuoktinio palikimo nepriėmė, tačiau jį valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo, t.y. mirusio sutuoktinio palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Tai reiškia, kad pareiškėjų mirusi motina savo mirusio sutuoktinio palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo.

Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (LR CK 5.50 str. 2 d.).

Juridiniai faktai - tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės patvirtinti, kad pareiškėjų mirusi motina N. K. priėmė savo mirusio vyro A. K. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų mirusi motina N. K. priėmė savo mirusio vyro A. K. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, todėl pareiškėjų prašymas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.