Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. C. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovams V. J., J. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriui ir UAB „Žemetra“, tretiesiems asmenims E. C., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras ir J. P. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir 2013-08-12 žemės sklypo ribų paženklinimo akto Nr. 13/08 12-5 pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

ieškovės R. C. ieškinį atsakovams V. J., J. K., NŽT prie ŽŪM Kėdainių skyriui ir UAB „Žemetra“, tretiesiems asmenims E. C., NŽT prie ŽŪM, VĮ Registrų centras ir J. P. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir 2013-08-12 žemės sklypo ribų paženklinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu palikti nenagrinėtą. Ieškovei išaiškinti, kad pašalinusi aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą bendra tvarka. Išieškoti iš ieškovės R. C. 12,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 str. ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 d., trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 str. 3 d., jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Pažymėtina, jog dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas ne tik teismui sprendžiant civilinės bylos iškėlimo klausimą, bet ir iškėlus bylą pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui arba bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 296 str. 1 d. 11 p. ir 2 d.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2013-08-12 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Žemetra“; 2) patvirtinti 2013-06-17 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą B. Z.; 3) panaikinti NŽT prie ŽŪM Kėdainių skyriaus priimtus sprendimus dėl nepagrįstai padidinto žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti patvirtinti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sklypo plotą; 4) panaikinti UAB „Žemetra“ 2013-10-02 sprendimą dėl raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus; 5) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-9). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-06-25 rezoliucija ieškinį priėmė, tačiau gavęs atsiliepimus į ieškinį, 2015-09-09 nutartimi nustatė ieškovei terminą per 20 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumas, t. y. patikslinti ieškinio reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (t. 1, b. l. 133-135). Vykdydama teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ieškovė pateikė 2015-10-17 patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2013-08-12 sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą atsakovo UAB „Žemetra“ dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų patikslinimo, kuriuo nepagrįstai buvo padidintas žemės sklypo plotas ant 0,9517 ha ir pripažinti jį negaliojančiu, kaip pradinio ir pagrindinio kadastrinės bylos dokumento; 2) įpareigoti atsakovą NŽT prie ŽŪM Kėdainių skyrių atkurti ir pakeisti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovėms V. J. ir J. K., kadastrinius duomenis kadastro žemėlapyje pagal 1997-01-06 žemėtvarkininko G. A. sudarytą brėžinį su 2,69 ha sklypo plotu ir įregistruoti kadastro registre; 3) įpareigoti atsakovą – NŽT prie ŽŪM Kėdainių skyrių atkurti ir pakeisti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovei R. C., kadastrinius duomenis kadastro žemėlapyje pagal 1997-01-06 žemėtvarkininko G. A. sudarytą brėžinį ir sklypo sudarytus planus ir patvirtintus pagal Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą su bendru plotu 2,48 ha (t. 2, b. l. 5-16).

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi vėl nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodė, jog tam, kad nustatyti žemės sklypo ribas ir pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, turi būti pateiktas žemės sklypo planas, kuriame nurodytos posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (ką teismas jau yra nurodęs 2015-09-09 nutartyje); ieškovė nepateikta jokių duomenų apie tai, kad žemės sklypų ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal 1997-01-06 brėžinius; ieškovės prašydama nustatyti žemės sklypų plotus, jokių reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo nereiškia; primokėtinas žyminis mokestis.

Šalindama nurodytos nutarties trūkumus, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama: 1) nustatyti ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribą tarp posūkio taškų 6, 7, 8, atvaizduotų (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015-04-15 sudarytą UAB „Pasoda“ žemės sklypo planą M1:5000 ir priklausančiu atsakovėms – V. J. ir J. K.; 2) panaikinti 2013-08-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Žemetra“, kuriuo buvo padidintas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas ir įpareigoti atsakovą – NŽT prie ŽŪM Kėdainių skyrių panaikinti priimtus sprendimus dėl šio žemės sklypo įregistravimo kaip kadastro, taip ir nekilnojamojo turto registre. Ieškovė primokėjo 82 Eur žyminio mokesčio.

Teismas laikydamas, kad ieškovė nepašalino patikslinto ieškinio trūkumų ir teismas negali apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribų, ginčijama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad patikslintame ieškinyje nenurodyta, kokius konkrečiai ir kada priimtus NŽT prie ŽŪM sprendimus prašoma panaikinti (nenurodyti konkretūs prašomi panaikinti sprendimai).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatytų trūkumų ir ieškovės 2015-11-16 patikslinto ieškinio turinį, sprendžia, kad ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą nebuvo jokio pagrindo.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas tuo atveju, kai ieškinio turinio trūkumai paaiškėja jau bylos nagrinėjimo metu ir paaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai yra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, nagrinėjamu atveju reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo pažymėjo, kad ginčas kilęs dėl žemės sklypo ribų, turi būti pateikiamas įgaliotų institucijų parengtas žemės sklypo planas, kuriame nurodytos posūkių koordinatės; ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje ieškovės nurodytų dokumentų pagrindu; ieškovė prašydama nustatyti žemės sklypų plotus, jokių reikalavimų dėl sandorių, kurių pagrindu buvo įgyti atitinkamų plotų žemės sklypai, nuginčijimo ieškovė nereiškė; primokėtina žyminio mokesčio dalis. Taigi, iš esmės teismo nustatyti trūkumai susiję su tuo, kad ieškovė siekdama, jog būtų nustatyta žemės sklypo riba, formuluodama ieškinio reikalavimą turi nurodyti konkrečias žemės sklypo posūkių koordinatės, taip pat primokėti žyminio mokesčio dalį.

Teikdama 2015-11-16 patikslintą ieškinį ieškovė prašė – nustatyti ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribą tarp posūkio taškų 6, 7, 8, atvaizduotų (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. balandžio 15 d. sudarytą UAB „Pasoda“ žemės sklypo planą M1:5000 ir priklausančiu atsakovėms – V. J. ir J. K., – kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu leidžia daryti išvadą, kad ieškovė žemės sklypo ribą siekia nustatyti pagal UAB ,,Pasodė” žemės sklypo planą, kuris yra pakankamai aiškus, pagal jį galima nustatyti posūkio taškų koordinates, todėl vertinti, kad pastarasis ieškinio reikalavimas neatitinka ieškinio dalykui keliamų reikalavimų, nebuvo jokio pagrindo.

Antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu prašoma – panaikinti 2013-08-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Žemetra“, kuriuo buvo padidintas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas yra nurodęs, jog pastarasis reikalavimas pats savaime ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo reikalavimo išankstinis vertinimas (ieškinio priėmimo stadijoje) iš esmės nepagrįstas. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.), kas reiškia, ieškovė manydama, kad būtent šio akto egzistavimas pažeidžia jos teises, turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl jo panaikinimo. Tai, ar reikalavimas yra materialinio teisinio pobūdžio, sukeliantis ieškovei teisines pasekmes, ar ne, ir kiti reikalavimo pagrįstumo vertinimo aspektai yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.

Ieškovė, prašydama panaikinti 2013-08-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prašo – įpareigoti atsakovą NŽT prie ŽŪM Kėdainių skyrių panaikinti priimtus sprendimus dėl šio žemės sklypo įregistravimo kaip kadastro, taip ir nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas būtent dėl to, jog ieškovė nesukonkretino, kokius NŽT prie ŽŪM sprendimus įpareigoti panaikinti – laikė, kad trūkumai nepašalinti ir paliko patikslintą ieškinį nenagrinėtą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar 2015-11-16 patikslintas ieškinys atitinka įstatyme ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus, turėjo vertinti, ar pašalinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-11-05 nutartyje nustatyti trūkumai, kurioje jokie trūkumai dėl sprendimų sukonkretinimo nebuvo nurodyti. Šiuo atveju iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, 2015-11-16 patikslintą ieškinį vertino 2015-09-09 nutarties kontekste, tačiau pastarąja nutartimi trūkumai nustatyti pirminiam 2015-05-22 ieškovės ieškiniui. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl įpareigojimo panaikinti sprendimus nors ir suformuluojamas nenurodant konkrečių NŽT prie ŽŪM sprendimų, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai neturi būti vertinama kaip esminis ieškinio trūkumas, sudarantis kliūtis pradėti bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju, esant būtinybei tikslinti ieškinio elementus (šiuo atveju ieškinio reikalavimą) jau iškėlus civilinę bylą, teismas galėjo pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti (CPK 230 str. 1 d.). Be to, teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir patikslintų reikalavimų visetą, galėjo įvertinti, ar reikalavimas dėl sprendimų panaikinimo iš esmės pagrindinis ar išvestinio pobūdžio (nurodytą reikalavimą įvertinti kitų reikalavimų kontekste ir spręsti, ar toks reikalavimas galimai sukels teisines pasekmes). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui nustačius žemės sklypo ribą, NŽT prie ŽŪM ir kitos institucijos turės atitinkamai priimti sprendimus dėl žemės sklypo įregistravimo ir kt., dėl ko anktesni NŽT prie ŽŪM priimti sprendimai ginčo klausimu tikėtinai nebeteks juridinės reikšmės.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybės teismas, sprendžia, kad patikslintu ieškiniu ieškovė iš esmės pašalino Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartyje nustatytus trūkumus (suformulavo ieškinio reikalavimą ir sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį), todėl ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 straispnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (kad priimtas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų) nebuvo jokio pagrindo.

Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškovės R. C. ieškinio priėmimo klausimui spręsti (337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškovės R. C. ieškinio priėmimo klausimui spręsti.