Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posedyje išnagrinejo itariamojo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2010-09-08 nutarties, kuria skirta itariamajam V. J. kardomoji priemone – suemimas 1 (vienam) menesiui, termina skaiciuojant nuo 2010-09-08.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. J. itariamas tuo, kad jis, 2010-09-07 apie 3 val. nakties Peliunu k., Pastrevio sen., Elektrenu sav., kieme šalia gyvenamojo namo, iš anksto susitares ir veikdamas bendrininku grupeje su K. N., turedamas tiksla išžaginti nepilnamete, priejo prie nepilnametes nukentejusiosios A. S., kur K. N. ranka užspaudus ir laikant jai kakla, tikslu, kad nukentejusioji nesikviestu pagalbos, sugriebe už žandikaulio, ir taip ateme jai galimybe priešintis, jega nutrauke A. S. kelnes, apsuko nugara ir tokiu budu prieš nukentejusiosios valia atliko naturaliu budu lytini akta, tokiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 149 str. 3 d.

Traku rajono apylinkes teismas 2010-09-08 nutartimi paskyre itariamajam V. J. kardomaja priemone – suemima, kadangi kitomis, švelnesnemis kardomosiomis priemonemis nebus galima pasiekti LR BPK 119 str. numatytu tikslu.

Teismo posedžio metu gynejas prašo skunda tenkinti, prokuroras prašo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip numatyta LR BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma. LR BPK 121 str. 2 d. numatyta, jog kardomosios priemones gali buti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika. Duomenys, leidžiantys manyti, kad itariamasis V. J. galejo padaryti jam inkriminuojama nusikalstama veika, yra nukentejusiosios apklausos protokolu duomenys, liudytoju apklausos protokolai, ivykio vietos apžiuros protokolas, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Apylinkes teismas nutartyje teisingai konstatavo, jog V. J. gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. Itariamasis itariamas nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. 3 d. padarymu, tai yra sunkaus nusikaltimo padarymu, už šia nusikalstama veika istatyme numatyta griežta reali laisves atemimo bausme be alternatyvu. Be to, itariamasis niekur nedirba, todel nors ir turi šeima, taciau nera duomenu, kad ja išlaiko.

Taip pat apylinkes teismas nutartyje teisingai konstatavo, kad itariamasis gali daryti naujus nusikaltimus. V. J. itariamas padares sunku tycini nusikaltima, praeityje yra teistas aštuonis kartus, ir, kaip teisingai pažymejo apylinkes teismas nutartyje, itariamasis, budamas laisveje daro ir gali daryti kitus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 dalyje. Taigi darytina išvada, jog itariamasis tinkamu išvadu nedaro, yra linkusi nusikalsti ir socialiniu normu nepaisanti asmenybe. Be to, kaip jau mineta, V. J. niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurode ir treciaji suemimo skyrimo pagrinda – itariamasis trukdys procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus laisveje esancius itariamuosius, su kuriais palaiko nuolatinius ryšius, be to sunaikinti daiktinius irodymus, nusikaltimo padarymo irankius bei kitas priemones, kurios palengvino nusikaltimo padaryma, o taip pat paveikti liudytojus, galincius suteikti reikšmingos tyrimui informacijos ir, tokiu budu, trukdys atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priimti byloje procesini sprendima. Pažymetina, kad šis apylinkes teismo teiginys yra deklaratyvaus pobudžio, visiškai nemotyvuotas konstatavimas. Pagal LAT Senato nutarimo Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ I dalies 9 punkta, BPK 122 straips­nio 1 da­lies 2 punk­te nu­ro­dy­tu pa­grindu skir­da­mi su­emi­ma ar­ba pra­tes­da­mi jo ter­mi­na, tei­se­jai pri­va­lo va­do­vau­tis BPK 122 straips­nio 3 da­lies 1 ar 2 punk­te nu­ro­dy­to­mis ap­lin­ky­be­mis, ku­rios tu­ri bu­ti pa­gris­tos by­los duo­me­ni­mis (pa­vyz­džiui, by­lo­je tu­ri bu­ti duo­me­nu, kad ita­ria­ma­sis pats ar­ba per ki­tus as­me­nis ga­li ban­dy­ti pa­veik­ti nu­ken­te­ju­siuo­sius, liu­dy­to­jus, eks­per­tus ir kt.). Šiuo atveju byloje tokiu duomenu nera, todel apylinkes teismas nepagristai juo remesi, skirdamas suemima itariamajam. Taciau pažymetina, kad tai nera pagrindas naikinti nutarti. Suemimas gali buti skiriamas, kai yra bent vienas iš LR BPK 122 str. 1 d. nurodytu alternatyviu pagrindu, šiuo atveju yra du pagrindai – kad V. J. gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skundo argumentas, kad V. J. turi nuolatine gyvenamaja vieta, augina du mažamecius vaikus, negali paneigti teismo nurodytu suemimo skyrimo pagrindu (LR BK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.) arba buti pakankamu pagrindu griežciausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Ivertinus aukšciau nurodytu aplinkybiu visuma, darytina išvada, jog kitomis kardomosiomis priemonemis LR BPK 119 str. numatyti tikslai itariamojo atžvilgiu šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali buti pasiekti. Todel naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 1 d. nutarti skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

itariamojo V. J. skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.