Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotų asmenų G. J. ir R. J. atstovas adv. Arūnas Žlioba prašo išieškotojo A. I. B. atskirąjį skundą atmesti, Plungės rajono apylinkės teismo 2008-03-03 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš A. I. B. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tai, kad vaikaičiai G. J. ir R. J. paveldėjo po senelio A. J. mirties atsiradusį palikimą atstovavimo teise kartu su pirmos eilės įpėdiniu V. J., nereiškia, kad susiklostė tiesioginiai faktiniai atstovavimo santykiai tarp nesančio pirmos eilės įpėdinio A. J. ir jo vaikų, stojančių į pirmą paveldėtojų eilę vietoj mirusio tėvo. Vaikaičiai atstovavimo teise paveldėjo ne savo tėvo palikimo dalį, o tiesiogiai senelio palikimo dalį, kuri apskaičiuojama kaip dydis, kuris būtų atitekęs A. J., jeigu palikimą būtų priėmęs jis. O iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. J. savo valios priimti savo tėvo A. J. palikimą neišreiškė ir savo tėvo palikimo nepriėmė. Palikimas yra atsiradęs po A. J. mirties ir CK 5.12 str. prasme A. J. nėra palikėjęs, jis yra pats įpėdinis, tačiau jo mirtis yra prielaida paveldėti vaikaičiams senelio turto dalį ir vaikaičiai atsakingi tik už palikėjo, o ne už abiejų – tiek palikėjo, tiek savo tėvo A. J. likusias skolas. Jei senelis būtų turėjęs skolų, vaikaičiams tektų atsakyti už jas. Po A. J. pripažinimo mirusiu dėl jo turto paveldėjimo suinteresuoti asmenys nesikreipė, jo turto nepaveldėjo, o tai reiškia, kad nepaveldėjo ir jo turtinių prievolių. Suinteresuoti asmenys, priimdami palikimą, negalėjo protingai tikėtis, kad gali ateityje kilti jų atsakomybės už tėvo skolas klausimas, nes jų prievolės buvo siejamos tik su jų senelio turtinėmis pareigomis, o senelis skolų neturėjo. Esant priešingai situacijai, suinteresuoti asmenys nebūtų priėmę palikimo arba būtų jį priėmę pagal apyrašą. Taip pat pažymėjo, kad byloje yra sprendžiamas skolininko pakeitimo klausimas vykdomojoje byloje, o ne paveldėjimo procedūrų teisėtumo ar kitokie klausimai, todėl atskirojo skundo argumentai išeina už bylos nagrinėjimo ribų (b. l. 124–127).

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė I. Girdenienė prašė išieškotojo A. I. B. atskirąjį skundą tenkinti: teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti skolininką A. J. vykdomojoje byloje dėl 55 000 Lt skolos išieškojimo, pripažįstant skolininkais G. J. ir R. J. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys paveldėti senelio turtą tiesiogiai kaip antros eilės įpėdiniai būtų galėję tik tuo atveju, jei nebūtų nė vieno pirmos eilės įpėdinio, jiems palikimo nepriėmus arba palikimo atsisakius. V. J. palikimą priėmė, jo neatsisakė ir suinteresuotiems asmenims paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai negalėjo būti išduoti. G. J. ir R. J. paveldėti savo senelio A. J. turto dalį galėjo tik paveldėjimo atstovavimo teise pagal CK 5.12 str. (b. l. 128–129).