Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-879/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
1A-168-879/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21633-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
S. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-879/2020Proceso Nr. 1-01-1-21633-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. N. 2020-02-24 nuo 11 val. 13 min. iki 11 val. 36 min., (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-08114-20, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad 2020-02-23, apie 23 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža jį užpuolė nepažįstami jaunuoliai, po ko jis netrukus nuėjęs pas draugą G. A. pastebėjo, kad jam be muštinių žaizdų yra ir įdurta peiliu į šoną.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu bausmių bendrinimu bei galutine paskirta bausme, todėl prašo ją sušvelninti – vietoj laisvės atėmimo bausmės skirti viešųjų darbų bausmę. Skunde nurodo, jog galėtų atlikti viešuosius darbus valstybės naudai.

3. Nuteistojo gynėjas advokatas A. Cemnolonskas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį nepakankamai atsižvelgė į tai, jog S. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgtina ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios nuteistasis davė melagingus parodomus, nukentėjo jis pats, o nusikaltimas buvo labai greitai išaiškintas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo skundą, prokurorė L. Liepienė cituodama skundžiamą nuosprendį nurodo, jog teismas teisingai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir nuteistajam paskyrė ne griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, t. y., ne laisvės atėmimą, o areštą ir tokia bausmė neprieštarauja BK 41 straipsnio nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis S. N. apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Skundžiamu nuosprendžiu S. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistas 30 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirta ir iki galo neatlikta bausme. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad S. N. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y., S. N. nusikalto būdamas recidyvistu. Šis teistumas S. N. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų įvykdymą jis buvo teistas 10 kartų. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos 10 dienų po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu. Nuteistasis taip pat baustas ir administracine tvarka, skirtų baudų nėra sumokėjęs. Aptartų duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines S. N. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, leidžia charakterizuoti jį neigiamai, todėl pagrindo išvadai, teisėjų kolegijos manymu, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmę, nėra. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti S. N. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti S. N. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

9. Nuteistasis taip pat nesutinka su paskirtų bausmių subendrinimu, tačiau pabrėžtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės paskirtų bausmių nesubendrinti, kai neatlikus paskirtos bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių, tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta ir iki galo neatlikta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką S. N. padarė 2020 m. vasario 24 d., t. y., jau po Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuris įsiteisėjo 2020 m. kovo 6 d., priėmimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to vadovaudamiesi BK 64 straipsniu šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdami. Jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis. Taip pat atsižvelgiant į BK 65 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną nuostatą, jog teismas subendrindamas bausmes BK 64 straipsnyje numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme, t. y., nagrinėjamu atveju subendrinęs paskirtas bausmes - arešto bausmę pakeitęs laisvės atėmimo bausme, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir taikė jas tinkamai.

10. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. N. paskyrė teisingą bausmę, todėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo ir S. N. apeliacinis skundas atmetamas.

11. BPK 322 straipsnis numato, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, t.y. gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi iš S. N. nepriteistinos 82,72 Eur proceso išlaidos už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje, nes bylos duomenimis jis nedirba, o taip pat įvertinus tai, kad skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. N. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė