- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- II-128-830/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00318-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Pareiškėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui V. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko 2018 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50 ANR_N-2894-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko 2018 m. balandžio 23 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) J. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 200 Eur bauda. Nutarimu konstatuota, kad J. G., Panevėžio miesto savivaldybėje, 2018 m. sausio 5 d. 00.00 val., iki 2018 m. vasario 7 d. 00.00 val. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) (duomenys neskelbtini) kokybės kontrolės grupės vadovu, atsakingu už įmonės transporto priemones, neatliko transporto priemonės savininko pareigų, numatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, t. y. policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, nenurodė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, gimimo datos ar asmens kodo, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti), kuris 2017 m. gruodžio 8 d. 18.00 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) kelyje Panevėžys - (duomenys neskelbtini) valdė ir naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone, autobusu, kurio garažinis Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Policijos pranešimai buvo išsiųsti tinkami (išsiųstas 2018 m. sausio 5 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) laišku adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakingas asmuo piktybiškai atsisakė teikti duomenis, todėl jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu iki 2018 m. balandžio 15 d. sumokėti 75 Eur baudą. Nurodymas neįvykdytas, todėl laikomas negaliojančiu. Byla nagrinėta priimant nutarimą. Traukiamas atsakomybėn asmuo bylos nagrinėjime nedalyvavo, tačiau prieš tai atsiuntė prašymą nutraukti teiseną, motyvuodamas, jog tyrimą atlikęs pareigūnas netiksliai suformavo reikalavimą, nes nenurodė transporto priemonės gamybinės markės, modelio, valstybinio numerio. Iš byloje esančio susirašinėjimo el. paštu matyti, kad atsakingas asmuo, t. y. J. G. vengė bendradarbiauti su pažeidimą tiriančiu pareigūnu. Motyvas, kad pareigūnas privalėjo pateikti tikslią transporto priemonės markę, modelį, valstybinius numerius, nepagrįstas. Tiek Saugaus eismo automobiliu keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, tiek ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsakingas asmuo privalo pažeidimą tiriančiam pareigūnui pateikti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Taigi, įstatymas palieka teisę pačiam pareigūnui spręsti kokius transporto priemonės duomenis pateikti. Šiuo atveju buvo pateikti labai konkretus UAB (duomenys neskelbtini) autobusų duomenys - du garažiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Todėl atsakingam asmeniui nebuvo jokių kliūčių sužinoti ir pateikti duomenis, kurie vairuotojai nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo autobusus, tuo labiau, kad buvo pateikti papildomi duomenys - autobusas važiavo įsijungęs avarinės šviesos signalizaciją.
2018 m. gegužės 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas J. G. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 50 ANR_N-2894-2018 ir teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad V. M. nagrinėdamas bylą neteisingai įvertino ir neatsižvelgė į jo 2018 m. balandžio 19 d. prašyme nurodytas aplinkybes bei pateisino neteisingus ir neteisėtus Panevėžio VPK specialisto (toliau - specialisto) V. R. veiksmus, neteisingai apkaltino vengimu bendradarbiauti su bylą tiriančiu pareigūnu, nagrinėdamas bylą nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. 2018 m. sausio 5 d. pranešime Dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, Panevėžio VPK specialistas V. R. netiksliai suformulavo reikalavimą, nes nenurodė transporto priemonės gamybinės markės, modelio, valstybinio numerio. Pateikdami duomenis apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusį vairuotoją, privaloma jį supažindinti su gauta pažeidimo medžiaga ir informuoti, kad jo asmens duomenys bus perduoti pranešimą pateikusiai institucijai. Pagal specialisto V. R. pateiktą tokio turinio pranešimą, jis neturėjo su kuo ir ką supažindinti, nes pranešime nenurodyta nei koks autobusas užfiksuotas padaręs pažeidimą, nei koks kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas, nei kokiomis priemonėmis užfiksuotas. Nežinant koks įmonės autobusas prieš daugiau kaip mėnesį buvo užfiksuotas padaręs pažeidimą, apkaltinti vairuotoją padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą (net nežinant kokį) neturėjo nei teisinio nei moralinio pagrindo. Paprašius duomenis pranešime patikslinti, specialistas V. R. to nepadarė, todėl pagal pateiktą tokio turinio pranešimą negalėjo pateikti Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nurodytų duomenų. Kaip papildomą informaciją prideda kitų policijos komisariatų ir kitų institucijų pateikiamų pranešimų pavyzdžius apie įmonės transporto priemonių užfiksuotus pažeidimus, kuriuose nurodyta pilna prašomų duomenų pateikimui pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje reikalinga ir teisėta informacija.
Teismo posėdyje J. G. palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis iš policijos negavo oficialaus paklausimo, kuriame būtų nurodyta transporto priemonės markė, valstybinis numeris, kurie pagal įstatymą turi būti nurodyti, kadangi nenurodžius šių duomenų, teikti policijai duomenis kas vairavo transporto priemonę ir patvirtinti, kad būtent tas asmuo vairavo transporto priemonę, jis negali remiantis Duomenų apsaugos įstatymu, kadangi jo pateiktų duomenų pagrindu yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas tam vairuotojui, kuris vairavo transporto priemonę. Kiti policijos komisariatai jiems pateikia tikslesnius paklausimus, kuriuose būna nurodyti transporto priemonės numeriai bei koks padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Kadangi ANK aiškiai nurodo surinkti duomenis ir juos pateikti, jo nuomone policija pateikė paklausimą pati neišsiaiškinusi kuri transporto priemonė padarė pažeidimą ir jam užkrauna pažeidimo įrodinėjimo naštą. Pagal policijos pateiktus autobusų garažinius numerius (duomenys neskelbtini) nustatyti vairuotoją galėjo, tačiau jų įmonėje yra apie 400 transporto priemonių, kurios važinėja skirtingais maršrutais ir važiuoti nurodytu maršrutu galėjo, bet kuri transporto priemonė. Duomenų policijai nepateikė, nes negavo nustatytos formos oficialaus paklausimo, kadangi pagal pateiktą paklausimą jis neturėdamas tikslių duomenų apkaltintų vairuotoją padarius pažeidimą, o tai policijos darbas. Mano, kad vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais nutarimas jo atžvilgiu turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija nurodo, kad su J. G. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. 2018 m. balandžio 23 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Institucijos atstovas V. R., paaiškino, kad vyko susirašinėjimas su UAB (duomenys neskelbtini). Buvo išsiųstas oficialus užklausimas dėl vairuotojų vairavusių transporto priemones registruotu laišku bei bendrauta elektroniniais laiškais. UAB(duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške rašė, kad trūksta duomenų, vėliau prašė atsiųsti transporto priemonės valstybinį arba garažinį numerį, kuriuos, t. y. garažinius numerius (duomenys neskelbtini) nusiuntė UAB (duomenys neskelbtini). Elektroniniu paštu gavo atsakymą, kad į šį paklausimą jau buvo atsakyta, daugiau informacijos pateikti negali, nes jiems (UAB (duomenys neskelbtini) neva trūksta duomenų, nors patys prašė valstybinių ar garažinių numerių, kurie buvo pateikti. Vėliau UAB (duomenys neskelbtini) prašė pateikti valstybinį numerį, nes garažiniai jau netiko. Mano, kad pagal garažinius numerius autobusą vairavusį vairuotoją nustatyti galima, atsakingas asmuo žinodamas apie transporto priemonės vairuotojui gresiančią atsakomybę už padarytą grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą sąmoningai policijai nepateikė vairuotojo duomenų. Prašo teismą palikti galioti Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. nutarimą ir skundo netenkinti
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Teismas, patikrinęs bylos įrodymus, apklausęs pareiškėją bei institucijos atstovą, daro išvadą, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.
Nors J. G. aiškino, kad jis iš policijos negavo oficialaus paklausimo, kuriame būtų nurodyta transporto priemonės markė, valstybinis numeris, kurie pagal įstatymą turi būti nurodyti, kadangi nenurodžius šių duomenų, teikti policijai duomenis kas vairavo transporto priemonę ir patvirtinti, kad būtent tas asmuo vairavo transporto priemonę, jis negali remiantis Duomenų apsaugos įstatymu, kadangi jo pateiktų duomenų pagrindu yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas tam vairuotojui, kuris vairavo transporto priemonę. Aiškino, kad kiti policijos komisariatai jiems pateikia tikslesnius paklausimus, kuriuose būna nurodyti transporto priemonės numeriai ir koks padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Policija pateikė paklausimą pati neišsiaiškinusi kuri transporto priemonė padarė pažeidimą ir jam užkrauna pažeidimo įrodinėjimo naštą. Pagal policijos pateiktus autobusų garažinius numerius (duomenys neskelbtini) nustatyti vairuotoją galėjo, tačiau jų įmonėje yra apie 400 transporto priemonių, kurios važinėja skirtingais maršrutais, todėl važiuoti nurodytu maršrutu galėjo, bet kuri transporto priemonė. Duomenų policijai nepateikė, nes negavo nustatytos formos oficialaus paklausimo, kadangi pagal pateiktą paklausimą jis neturėdamas tikslių duomenų apkaltintų vairuotoją padarius pažeidimą, o tai policijos darbas. Tokią J. G. išsakytą poziciją teismas atmeta. J. G. posėdžio metu patvirtino, jog iš policijos pateiktų autobusų garažinių numerių (duomenys neskelbtini) buvo galima nustatyti kokie vairuotojai nurodytu laiku vairavo transporto priemones. Todėl nustatytu laiku pateikti policijai vairuotojų duomenis siekiant išsiaiškinti pažeidimą padariusį asmenį nebuvo jokių objektyvių kliūčių. Be to, iš byloje esančio 2018 m. sausio 5 d. pranešimo dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir Lietuvos pašto įteikimo pranešimų (Administracinio nusižengimo byla ROIK 18077903674, b. l. 12, 13), matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) policijos pranešimas buvo išsiųstas ir įteiktas tinkamai, pranešime buvo pakankamai informacijos, kad pateikti duomenis apie Kelių eismo taisykles pažeidusią transporto priemonę ir jos vairuotoją. Byloje esantis elektroninio susirašinėjimo išrašas patvirtina, kad policijos pareigūnui V. R., tiriant nusižengimą ir susirašinėjant su UAB (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu buvo išsiųsti laiškai su prašymu nurodyti vairuotoją ir autobuso valstybinius numerius, kuris 2017 m. gruodžio 8 d. apie 18.00 val. galimai pažeidė KET, važiavo Panevėžio rajono kelyje Panevėžys-(duomenys neskelbtini), nuo Panevėžio miesto link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete. Atsakant į elektroninį laišką UAB(duomenys neskelbtini), paprašė pateikti konkrečią informaciją apie automobilį - valstybinį arba garažinį numerį. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikti garažiniai numeriai (duomenys neskelbtini), tačiau iš įmonės nebuvo gautas išsamus atsakymas į paklausimą. Vėliau UAB(duomenys neskelbtini) prašė pranešti kokio UAB (duomenys neskelbtini) autobuso (nurodant autobuso valstybinį numerį) vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Elektroniniame laiške nurodyta, kad duomenis apie pranešime nurodytą autobusą vairavusį asmenį, pateiks per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Duomenys policijos pareigūnui V. R., tyrusiam pažeidimą pateikti nebuvo (Administracinio nusižengimo byla ROIK 18077903674, b. l. 15-20). Iš tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad tikrinant medžiagą ROIK 0117000687011, kurioje užfiksuotas keleivinis autobusas pažeidžiantis Kelių eismo taisykles. Iš vaizdinės medžiagos matyti, kad autobusas, ant kurio šono užrašas (duomenys neskelbtini), važiuoja įjungęs avarinę signalizaciją prieš transporto priemonių eismą. Pažeidimas užfiksuotas video registratoriumi 2017 m. gruodžio 8 d. 18.00 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., ties viaduku. Autobuso švieslentėje degė užrašas (duomenys neskelbtini). Kadangi iš pateiktos filmuotos medžiagos nėra galimybės nustatyti autobuso valstybinių numerių, 2018 m. sausio 5 d. UAB, (duomenys neskelbtini) išsiųstas oficialus pranešimas apie pažeidimo padarymo vietą ir laiką, kuriame prašoma pateikti vairuotojo ir autobuso duomenis. Į paklausimą buvo atsakyta, kad įmonėje yra daug autobusų ir nustatyti, kuris iš jų galėjo padaryti pažeidimą, nėra galimybės, trūksta duomenų. Pareikalavo pateikti autobuso valstybinius arba garažinius numerius. Paskambinus į Panevėžio autobusų stotį buvo išsiaiškinta, kad 217 m. gruodžio 8 d., apie 18 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) k. galėjo būti tik du autobusai, kurių maršrutas į (duomenys neskelbtini) pusę ir kurių garažiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Informacija buvo pateikta UAB, (duomenys neskelbtini), tačiau duomenys apie autobusą ir jį vairavusį asmenį nebuvo pateikti (Administracinio nusižengimo byla ROIK 18077903674, b. l. 11). Taigi, įvertinus byloje esančių duomenų visumą: administracinio nusižengimo protokolą, nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Lietuvos pašto įteikimo pranešimus, policijos pareigūno V. R. tarnybinį pranešimą dėl KET pažeidimo, pranešimą dėl užfiksuoto KET pažeidimo, elektroninio susirašinėjimo išrašą, institucijos atstovo parodymus, pareiškėjo parodymus teismas daro išvadą, kad J. G., būdamas UAB(duomenys neskelbtini), kokybės kontrolės vadovu, atsakingu už įmonės transporto priemones, neatliko transporto priemonės savininko pareigų, numatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, t. y. policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išsiaiškinimo tikslu, nenurodė duomenų apie asmenį kuris valdė ir naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone, autobusu, taip pažeisdamas ANK 431 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarybos viršininko 2018 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 50 ANR_N-2894-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir J. G. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinė nuobauda J. G. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ANK šeštojo skyriaus, reglamentuojančio administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą, nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. G. skundo netenkinti, ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50 ANR_N-2894-2018 palikti nepakeistu.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.