Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-219-614/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-18
Bylos Nr.
2S-219-614/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36115-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
MB „Kauno gėlės 1“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „HAKONLITA“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-219-614/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36115-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo MB „Kauno gėlės 1“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo mažosios bendrijos „Kauno gėlės 1“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „HAKONLITA“ dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2014-10-22 kreipėsi į teismą, prašė įpareigoti atsakovą atnaujinti su ieškovu 2009 m. lapkričio 10 d. sudarytą 50 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovą atnaujintą sutartį pasirašyti su ieškovu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir/ar apsunkinti ieškovo teisę naudotis 50 kv. m. ploto negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įskaitant šių patalpų atlaisvinimą ar reikalavimo dėl jų atlaisvinimo ieškovui pateikimą, ieškovui priklausančio turto ar jo dalies iškraustymą iš nurodytų patalpų, o taip pat šių patalpų perdavimą tretiesiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui UAB „HAKONLITA“ iškeldinti ieškovą MB „Kauno gėlės 1“ iš nuomojamų 50 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašo įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą ir pervesti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 27 873,68 Lt sumą. Nurodė, jog 2014 m. liepos 17 d. atsakovas dėl ginčo patalpų sudarė Patalpų nuomos sutartį su UAB „Sodo dizainas“, kuris turėjo pradėti mokėti nuomos mokestį 2014 m. lapkričio 1 d. ir nuomos mokestis siekia 14 762 Lt/mėn. Tuo tarpu ieškovas moka atsakovui 11 277,79 Lt/mėn. nuomos mokestį. Kas mėnesį atsakovas, negalėdamas iškeldinti ieškovo iš užimamų patalpų, patiria 3 484,21 Lt nuostolį. Atsižvelgdamas į tai, kad bylinėjimasis gali užtrukti 8 mėnesius, todėl nuostolių suma būtų 27 873,68 Lt. Be to, tai yra tik tiesioginiai nuostoliai, kurie susidarys gaunant mažesnį nuomos mokestį, nei mokėtų naujasis patalpų nuomininkas. Tačiau minėti nuostoliai gali išaugti, jeigu naujasis patalpų nuomininkas pateiktų atsakovui civilinį ieškinį dėl nuomos sutarties nevykdymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iki 2012 m. gruodžio 28 d. ginčo patalpas nuomojosi UAB „Floros magija“, kuriai šiuo metu yra iškelta bankroto byla. Minėtos įmonės ir ieškovo vadovas yra tas pats asmuo, o teismui atmetus ieškovo ieškinį ir atsakovui įgijus teisę pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, ieškovas galėtų būti likviduotas, tokiu būdu išvengiant nuostolių atlyginimo. Ieškovui neįvykdžius teismo įpareigojimo pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą ir pervesti nurodytą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos.

Ieškovas MB „Kauno gėlės 1“ per teismo nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl atsakovo prašymo. Prieštaravimuose nurodė, jog atsakovo prašymas visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Teigė, jog atsakovas neįrodė nei vienos sąlygos, būtinos prašymui patenkinti, t.y. neįrodė nei realiai prognozuojamų nuostolių atsiradimo nei aplinkybių, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Ieškovas nurodo, jog jo finansinė būklė nėra sunki, be to, šiai dienai yra atsakovui permokėjęs nuomos mokestį 15 000 Lt, todėl nuostolių atlyginimas nebūtų apsunkintas ar neįmanomas. O atsakovo nuostolių dydžio paskaičiavimas pagal bylinėjimosi Vilniaus miesto apylinkės teisme trukę yra visiškai nepagrįstas. Todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, prašė atmesti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino. Teismas konstatavo, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, negalėdamas vykdyti sudarytos 2014 m. liepos 17 d. Patalpų nuomos sutarties bei gaudamas mažesnį nuomos mokestį, atsakovas patiria nuostolius. Atsakovas pateikė konkrečius paskaičiavimus, atsiradusius bei galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą, nurodydamas, jog minimalūs jo nuostoliai sudaro 27 873,68 Lt. Suma paskaičiuota už 8 mėnesių laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d., kada atsakovas privalėjo pradėti vykdyti sudarytą naują nuomos sutartį ir gauti didesnį nuomos mokestį, iki kol bus galutinai išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį. Atsakovas nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje gali susidaryti dar didesni nuostoliai, nes naujasis nuomininkas UAB „Sodo dizainas“ gali pateikti teismui civilinį ieškinį dėl sudarytos sutarties nevykdymo ir pareikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas sprendė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas, kaip juridinis asmuo vykdantis patalpų nuomos veiklą, galimai patiria bei galimai ateityje patirs daugiau nuostolių. Atsakovas yra sudaręs nuomos sutartį su kitu nuomininku, kuri šiuo metu nėra vykdoma dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų ieškovo prašymu. Atsakovas pagal naują nuomos sutartį būtų gavęs 3 484,21 Lt/mėn. daugiau, nei gauna pagal sutartį su ieškovu, todėl atsakovo nurodytas patiriamas nuostolis 3 484,21 Lt/mėn. yra pagrįstas. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog teisminis procesas tęsiasi vidutiniškai apie 8 mėnesius, todėl atsakovo prašoma 27 873,68 Lt galimų nuostolių atlyginimo suma yra pagrįsta. Teismas konstatavo, jog ieškovas, būdamas ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, neturėdamas jokio registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, gali būti nepajėgus atlyginti nuostolių. Iš VĮ Registrų centrui pateikto balanso matyti, jog per finansinius metus ieškovas uždirbo 14 598 Lt pelno, nors pardavimo pajamos siekė 1 050 148 Lt. Norėdamas atlyginti atsakovui nuostolius, patirtus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas turėtų du metus vykdyti veiklą be jokio pelno. Teismas konstatavo, jog gali susiklostyti situacija, kad palankaus sprendimo atsakovui UAB „HAKONLITA“ atveju bus apsunkintas atsakovui kilusių nuostolių atlyginimas. Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, jog atsakovui yra apie 15 000 Lt permoka, nekeičia nuostolių atlyginimo taikymo būtinumo. Šių lėšų buvimas pas atsakovą negarantuoja jų išlaikymo pas atsakovą iki teisminio bylos nagrinėjimo pabaigos, nes ieškovas gali atlikti savo naujų prievolių įskaitymą, reikalauti grąžinti permoką ir pan. Todėl ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgus į atsakovo prašymo argumentus ir byloje esančius įrodymus, atsakovo vykdomos ūkinės veiklos pobūdį, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir mastą, teismas darė išvadą, kad atsakovas įrodė galimų nuostolių atsiradimo galimybę dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str.). Ieškovas buvo įpareigotinas įmokėti atsakovo nurodytą sumą į teismo depozitinę sąskaitą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodo, kad teismų praktikoje taikomas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą tik tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojamas nuostolių atsiradimas ir byloje yra duomenų, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Teismas atsakovo prašymą tenkino nenustatęs šių dviejų būtinų sąlygų, todėl skundžiama nutartis yra naikintina. Ieškovas turėjo savo prašymą pagrįsti įrodymais, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nuostolių atsiradimo galimybė yra reali ir pateikti galimų nuostolių preliminaraus dydžio pagrindimą. Teismas atmestinai vertino ieškovės pateiktus duomenis apie jos finansinę būklę, išsamiai neanalizavo ar atsakovas tikrai patirs nuostolius ir kad ieškovė bus nepajėgi jų užtikrinti. Teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl aplinkybės, kad ieškovas ir toliau moka nuomos mokestį ir šiai dienai nėra jokios skolos ieškovui. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesusijusios su atsakovo turto ar piniginių lėšų areštu, todėl faktiškai atsakovas nepatiria nuostolių, nes ieškovas toliau moka nuomos mokestį. Apeliantas pažymi, kad atsakovas nesutiko su ieškovo siūlymu padidinti nuomos mokestį 30%. Atsakovas gauna mažesnį nuomos mokestį vien todėl, kad jis pats nesutiko su ieškovo siūlymu mokėti didesnį nuomos mokestį. Atsakovas nepateikė argumentų, patvirtinančių galimą realų 27 873,68 Lt dydžio nuostolių atsiradimą, o apskaičiavimas pagal bylinėjimosi Vilniaus miesto apylinkės teisme trukmę yras visiškai subjektyvus, nepagrįstas objektyviais įrodymais. Kadangi atsakovas nuostolius apskaičiavo ne pagal konkrečius duomenis ir neįrodė realaus nuostolių dydžio, teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą. Teismas netinkamai interpretuoja ieškovo pateiktus finansinius dokumentus, neatkreipė dėmesio, jog ieškovo veiklos sąnaudos sudaro 502 688 Lt, į kurias yra įtraukiamos ir sąnaudos už nuomą, t.y. nuomos mokestis atsakovui, kuris per 2014-01-01 – 2014-10-31 sudarė 297 775 Lt. Todėl teismas nepagrįstai vertino tik ieškovo grynąjį pelną, kuris lieka atskaičiavus veiklos sąnaudas, tame tarpe ir nuomos mokestį. Nutartyje nurodyta, neva ieškovas du metus turėtų vykdyti veiklą be jokio pelno, norėdamas atlyginti nuostolius atsakovui. Tačiau yra priešingai, ieškovas neturi jokių finansinių sunkumų, 2013 m. ieškovas dribo pelningai, pelnas sudarė 14 598 Lt, pagal 2014-10-31 balansą ieškovo grynasis pelnas sudarė 20 382 Lt. Akivaizdu, jog ieškovo finansinė padėtis yra stabili, jis yra mokus, veikia pelningai, todėl atsakovo nuostolių atlyginimas atmetus ieškinį nepasunkėtų. Nesant duomenų apie blogą ieškovo finansinę padėtį, atsakovo prašymas tenkintas visiškai nepagrįstai. Ieškovas laiku moka nuomos mokestį ir net gi yra susidariusi daug didesnė permoka nei yra mėnesinis mokestis, t.y. 15 000 Lt. Tai patvirtina, jog atsakovas nepatiria nuostolių, ieškovas moka nuomą toliau, o permoka vis dar yra pas atsakovą, todėl iš šios permokos atsakovas galėtų pasidengti galimai patiriamus nuostolius. Teismas nepagrįstai nesumažino atsakovo paskaičiuotų galimai patiriamų nuostolių dydžio sumos susidariusios 15 000 Lt permokos suma. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovas atsakovui toliau moka nuomos mokestį, atsakovui šiai dienai yra permokėta ir teismo papildomas įpareigojimas sumokėti dar 27 873,68 Lt atsakovo galimiems nuostoliams užtikrinti pažeidė šalių interesų pusiausvyrą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį. Nurodo, jog su UAB „Sodo dizainas“ sudarė Patalpų nuomos sutartį ir UAB „Sodo dizainas“ įsipareigojo nuo 2014-11-01 mokėti 14 762 Lt/mėn. Tuo tarpu ieškovas moka 11 277,79 Lt/mėn. dydžio nuomos mokestį, ką patvirtinta ir pats ieškovas. Darytina išvada, jog ieškovo mokamas nuomos mokestis yra 3 484,21 Lt/mėn. mažesnis nei įsipareigojo mokėti UAB „Sodo dizainas“. Todėl dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas realiai patiria 3 484,21 Lt/mėn. dydžio nuostolius. Ieškovas nepateikė argumentų paneigiančių atsakovo nuostolių paskaičiavimus. O tai, kad ieškovas kiekvieną mėnesį moka nuomos mokestį nepaneigia fakto, jog ieškovas patiria 3 484,21 Lt dydžio nuostolius. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog teisminis procesas gali užtrukti trumpiau nei 8 mėnesius. Atsakovas mano, jog galima apytikriai apskaičiuoti atitinkamos bylos nagrinėjimo trukmę. Nurodo, jog nuo ieškinio padavimo iki parengiamojo posėdžio praeis 4 mėnesiai. Be to, manytina, kad 2015-02-17 vyksiančio parengiamojo posėdžio metu byla nebus išnagrinėta iš esmės, todėl turės būti skiriamas dar vienas posėdis. Tikėtina, kad kitas posėdis bus balandžio gegužės mėnesiai ir po antro teismo posėdžio bus nustatytas terminas sprendimo surašymui ir paskelbimui. Todėl sprendimą teismas priims ne anksčiau kaip 2015 m. birželio mėn. ir bylinėjimasis užtruks daugiau nei 8 mėn. atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo nuostoliai sudarys ne mažiau nei - 3 484,21 Lt x 8 mėn. = 27 873,68 Lt. Nuostoliai paskaičiuoti tik vertinant tiesioginius atsakovo nuostolius, neatsižvelgiant į papildomos nuostolius, kuriuos atsakovas gali patirti, jei naujasis nuomininkas UAB „Sodo dizainas“ pateiks teismui civilinį ieškinį dėl sudarytos sutarties nevykdymo ir pareikalaus nuostolių atlyginimo. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai vertino ieškovo gaunamą pelną. Tai patvirtina, kad ieškovo veikla nėra pelninga, kadangi užtikriną labai nedidelę pelno maržą ir ieškovas patiria dideles veiklos sąnaudas, todėl ieškovas gali neturėti galimybės kompensuoti atsakovo nuostolių. Ieškovo nurodyta permoka buvo sumokėta atsakovui pagal sudarytą nuomos sutartį kaip avansas/užstatas. Taigi, 15 000 Lt sumos paskirtis yra avansinis mokėjimas, ši suma nėra skirta nuostolių atlyginimui ir sudaro tik pusę atsakovo galimų nuostolių sumos. Be to, minėtų lėšų buvimas pas atsakovą negarantuoja jų išlaikymo iki teisminio nagrinėjimo pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų nustatymu atsakovui ar jo turtui bei turtinėms ir neturtinėms teisėms (CPK 145 straipsnis). Įstatyme įtvirtinta ieškovo teisė prašyti atsakovui taikyti atitinkamus ribojimus taip pat apima ir ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyros principo įgyvendinimą. CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas yra šalių interesų pusiausvyros išraiška.

Pagrindas pareikalauti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra būtinos dvi sąlygos: 1) byloje pateikti duomenys, kad tokie nuostoliai gali realiai atsirasti; 2) jų atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba neįmanomas. Teismas pažymi, kad, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, kuris reiškia prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, teismui turi būti pateikti duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, pavyzdžiui, nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, minėtų abiejų sąlygų visuma yra būtina.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką paprastai nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas taikomas, kai reikia užtikrinti atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą, jeigu įrodoma, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Nors teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 2-136/2005), tačiau tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus bei pagrįstas, t. y. priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui UAB „HAKONLITA“ iškeldinti ieškovą MB „Kauno gėlės 1“ iš nuomojamų patalpų. Atsakovas pateiktame prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikė informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą, nurodydamas, jog minimalūs jo nuostoliai sudaro 27 873,68 Lt suma paskaičiuota už 8 mėn. laikotarpį, kiek galimai truks teisminis ginčas. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog sudarė Patalpų nuomos sutartį ir UAB „Sodo dizainas“ įsipareigojo nuo 2014-11-01 mokėti 14 762 Lt/mėn. Tuo tarpu ieškovas moka 11 277,79 Lt/mėn. dydžio nuomos mokestį. Ieškovo mokamas nuomos mokestis yra 3 484,21 Lt/mėn. mažesnis nei įsipareigojo mokėti UAB „Sodo dizainas“. Konstatuotina, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra priežastiniu ryšiu susijusios su nuostolių atsiradimu. Teismo manymu, nuostolių atsiradimo galimybė dėl konkrečiai nagrinėjamoje byloje atsakovui UAB „HAKONLITA“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. draudimo iškeldinti ieškovą MB „Kauno gėlės 1“ iš nuomojamų patalpų, atsakovo yra įrodyta. Tokia išvada darytina remiantis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinus atsakovo prašymo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas tikėtinai pagrindė jo nurodomų galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, be to, pastebėtina, kad ieškovas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

Įvertinęs bylos duomenis, atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra tikimybė, jog ieškovas – ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, finansiškai nebus pajėgus atlyginti susidariusių nuostolių. Nors apeliantas pirmos instancijos teismui pateikė įrodymus ir įmonės finansinius dokumentus, teismo vertinimu, šie įrodymai nėra pakankami spręsti, jog ieškovas bus finansiškai pajėgus atlyginti atsakovo galimai patirtų nuostolių sumą, jeigu būtų paduotas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Ieškovo 2013 m. gautas pelnas sudarė 14 598 Lt, todėl 27 873,68 Lt suma ieškovui būtų didelė. Be to, ieškovas neturi jokio registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodyta 15 000 Lt permoka, kuri yra pas atsakovą nekeičia nuostolių atlyginimo taikymo būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog minėtų lėšų buvimas pas atsakovą negarantuoja jų išlaikymo pas atsakovą iki teisminio bylos nagrinėjimo pabaigos. Be to, kaip nurodo atsakovas, tai yra avansinis mokėjimas, pagal šalių sudarytą nuomos sutartį ir sudaro tik pusę atsakovo galimų nuostolių sumos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas įrodė, jog jis bus pajėgus atlyginti atsakovo galimai patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo motyvai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei šiuo atveju pripažinus esant pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovo nuostolių atsiradimo galimybę bei tikimybę, jog ieškovas finansiškai nebus pajėgus atlyginti galimus atsakovo susidariusius nuostolius, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisingai taikė proceso normas, reglamentuojančias atsakovo nuostolių atlyginimo institutą, ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį. Tokiu būdu skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Įpareigoti ieškovą MB „Kauno gėlės 1“ iki 2015 m. kovo 10 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0786 9964 AB SEB bankas (mokėjimo nurodyme būtina nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį) sumokėti 8 072, 76 Eur (27 873,68 Lt) sumą.

Teisėja Eglė Surgailienė