Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum, kaltinamojo M. B. gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nukentėjusiojo J. J. atstovui pagal įstatymą S. J.,

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, užsiima individualia veikla, teistas:

2011-11-05 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, 2012-01-18 bauda sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2016-06-20 apie 18.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, kumščiu du kartus trenkė mažamečiui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), į veido kairįjį skruostą, sukeldamas jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 str. 3 d.

M. B. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2016 m. birželio 20 d. pro langą, namuose (duomenys neskelbtini) pamatė, kad kiti vaikai jo sugyventinės sūnų išmetė iš žaidimo, kamuolį išmetė. Vaikas grįžęs pasiskundė, kad skriaudžia jį, išstūmė iš žaidimo, žaidė grupėje, atėjo kitas vaikas, išvarė iš žaidimo, atėmė kamuolį. Jis sakė eiti žaisti, viskas bus gerai, bet tas pats buvo ir antrą kartą. Tada jis išbėgo iš namų į lauką, susirado tą vaiką, klausė jo, kodėl jo sūnų išvijo iš kiemo, kodėl jis kiemo „erelis“, ar čia yra jo kiemas ir trenkė du kartus į kairį skruostą. Vaikas pabėgo, turbūt namo nuėjo. Paskui išėjo E, žaidė toliau lauke, jis vėl pargrįžo tas vaikas ir tada jis išėjo antrą kartą jo ieškoti, jo neberado, grįžo namo ir po kiek laiko prisistatė policija. Iki kol atėjo policija, prieš tai buvo užėjęs kaimynas S. Pokalbio gražaus nebuvo ir iš vienos pusės, ir iš kitos, išsiskirstė. Su S buvo atėję ir vaikai, kurie žaidė futbolą. Daug kartų E buvo ir išėjęs, ir grįžęs, sunku pasakyti tuo metu, kai vyko pokalbis su J, ar jis buvo. S, kai buvo atėjęs kalbėtis, sūnų J buvo atsivedęs. Matė, kad buvo J veidas paraudęs kairė pusė. Kai J su juo bendravo lauke, įžeidė jį. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi. Mano, kad tai netinkamas bendravimas su vaiku, augina kitus vaikus, supranta, kad tai pats blogiausias pavyzdys jiems. Su nukentėjusiuoju S po to apie įvykį bendravo, atsiprašė jo gal ne taip kaip derėtų. S jis kaip ir atsiprašė, bet Justo ne. Per S atsiprašo J. Su S susitarė, pasikalbėjo, įsipareigojo S atlyginti žalą ir prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti jam ir nukentėjusiajam susitaikius, prašo, kad teismas nutrauktų bylą jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kaltinamajam M. B. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, M. B. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2016-06-28 apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 6-8);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1695/2016(02), kurioje nurodyta, kad J. J. išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b.l. 19);nukentėjusiojo mažamečio J. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-06-19 apie 18.30 val. jis buvo kieme su draugais ir žaidė futbolą. Bežaidžiant į kiemą atėjo brolis su sese, kuriuos jis pažįsta tik iš matymo (jie gyvena kažkur netoliese). Tas berniukas nieko nesakęs paėmė kamuolį, kuriuo jie žaidė ir pradėjo spardyti. Jis pasakė, kad padėtų kamuolį. Berniukas padėjo ir paėjo į šalį. Netrukus berniukas vėl atėjo ir nieko nesakęs pasiėmė kamuolį bei vienas jį spardė. J pasakė, kad jei jis taip elgiasi, tegu eina iš kiemo. Jis su savo sese išėjo į namus. Sekančią dieną (2016-06-20) apie 18.00 val. jis vėl su draugu D žaidė kieme. Bežaidžiant atėjo vyriškis apie 35 m. amžiaus. Jis iš karto priėjo prie J ir paklausė ar jis čia kiemo erelis ir du kartus kumščiu trenkė į kairį skruostą. Jam labai skaudėjo, pajuto, kad burnos viduje kraujuoja. Kai susivokė kas vyksta bei pamatė, kad tas vyras dar užsimojo trenkti, pabėgo į savo namus. Tą vyrą J matė pirmą kartą, bet suprato, kad tai to berniuko, kurį jis dieną prieš tai išvarė iš kiemo, tėtis. Namuose būdamas savo balkone parodė tėčiui tą vyrą ir pastebėjo, į kurį namą jis eina. Kartu su tėčiu nuėjo pas tą vyrą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tėtis bandė su juo aiškintis, J pasakojo kaip viskas vyko, tačiau vyriškis juos išprašė ir užsidarė savo bute. Nuo patirtų smūgių jam buvo prakirsta skruosto vidinė pusė bei ant skruosto buvo mėlynė. Skaudėjo dar ir sekančią dieną. Didelių sužalojimų nepatyrė, todėl į jokią medicinos įstaigą nesikreipė. (b.l. 15) 2016-12-06 nukentėjusysis J. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino savo pirminėje apklausoje duotus parodymus. (b.l. 59-61);nukentėjusiojo mažamečio atstovo pagal įstatymą, liudytojo S. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-06-20 apie 18 val. buvo namuose grįžęs iš darbo, kai iš kiemo grįžo sūnus J, gim. (duomenys neskelbtini) m., apsiverkė ir pasiskundė, kad jį sumušė dėdė. Sūnus pasakojo, kad kieme su draugais žaidė futbolą, o vienas berniukas, kurio sūnus nepažinojo, jiems trukdė žaisti, atiminėjo kamuolį. Tas berniukas buvo su sese. Sūnus jam liepė netrukdyti ir pasakė, kad priims jį į žaidimą vėliau, kai pabaigs savo mačą. Tada tas berniukas nuėjo pasiskųsti tėčiui, o tėtis atėjęs jo sūnui ranka trenkė į veidą. Sūnus sakė, kad dėdė trenkė du kartus į veidą, o kai užsimojo trečią kartą, sūnus pabėgo ir iš karto parbėgo namo. Sūnus sakė, kad kitų draugų dėdė nemušė. Jie iš karto su sūnumi ir žmona išėjo į balkoną ir spėjo pamatyti tą vyriškį nueinantį, kuris mušė sūnų. J į jį parodė ir pasakė, kad tas dėdė jį mušė. Tada sūnui pasakė, kad einame, pakalbėsime ir viską išsiaiškinsime. Jam sūnus pasakė, kad tas berniukas gyvena gretimame name trečiame aukšte, nes žaisdamas matė, kaip mama per balkoną šaukė to berniuko sesę. Kai jie priėjo prie laiptinės, kurioje gyvena tas berniukas, pamatė jo sesę. Tos mergaitės S. J. paprašė, kad palydėtų pas tėvus, nes laiptinės durys buvo su kodu. Mergaitė juos palydėjo, paskambino, duris atidarė to berniuko tėvas, dar koridoriuje stovėjo mama ir kažkoks kitas vyriškis iš pažiūros jaunesnis už tėtį. Jis iš karto pasakė, kad yra J tėtis ir paprašė savo sūnaus, kad jis papasakotų, kaip viskas vyko. J papasakojo tą patį, ką tėčiui buvo pasakojęs. Tas vyriškis išklausė ir paklausė J, kodėl tu mano vaikui neleidi kieme žaisti. J pasakė, kad gražiai pasakė tam berniukui, kad priims žaisti, kai baigs pradėtą žaidimą. Tuomet S. J. pasakė tam vyrui, kokią teisę jis turi kelti ranką prieš svetimą vaiką. Tas vyras atsakė, tu manęs nemokink. Tada jis pasakė, kad kai vaikai susipyksta, reikia su savo vaiku eiti pas kito vaiko tėvus ir gražiai aiškintis, o ne kumščiais mosikuoti. Kai taip pasakė, jis labai supyko, pradėjo rėkti, grasinti, kad turi pažįstamą prokurorą, kad ir pats gali skundą parašyti. Tuomet S. J. suprato, kad nėra prasmės su juo ginčytis ir paskambino telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnų su sūnumi laukė namuose. Atvažiavo dvi pareigūnės, jis parašė pareiškimą ir jas nuvedė parodyti, kur gyvena sūnų sumušęs vyras. Jo vardo ir pavardės jis nežino, tik žinojo, kur jis gyvena. Beeidami sutiko jo žmoną su dukra ir jis pareigūnes paliko kalbėtis, o pats su savo sūnumi grįžo namo. Papildomai nurodė, kad 2016-06-20, kai jo sūnus J grįžo iš kiemo ir pasiskundė, kad jam berniuko iš gretimo namo tėtis ranka sudavė į skruostą, jam iš burnos bėgo kraujas, nes po sudavimo į skruostą, dantys iš vidaus sužeidė burnos gleivinę ir todėl kraujavo. Jis pats apžiūrėjo ir matė žaizdą. Sūnaus skruostas buvo rausvas, o sekančią dieną pasirodė neryški mėlynė ant skruosto. Į medikus nesikreipė, nes nemanė kad reikia, o pas teismo medikus nuvyko 2016-07-04, kai tyrėja apklaususi sūnų išdavė siuntimą, tačiau jokių žymių po sumušimo jau nebuvo likę. Sūnus po įvykio sakė, kad su juo kieme žaidė D, D ir M (b.l. 22-23, 24-25);liudytojos A. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja. 2016-06-20 dirbo popietinėje pamainoje nuo 13 val. iki 22 val. Apie 18.30 val. ji ir kartu dirbusi tyrėja I. K. gavo iškvietimą iš VPK budėtojo, kad pranešėjo sūnui 13 metų kieme nepažįstamas vyras kelis kartus trenkė į veidą. Nuvyko į namus pas pareiškėją Ukmergės gatvėje, tiksliai adreso neprisimena, sumušto berniuko tėvas papasakojo situaciją ir parašė pareiškimą dėl savo sūnaus sumušimo. Pareiškėjas su sūnumi pareigūnes palydėjo iki to namo, kuriame gyvena jo sūnų sumušęs vyras, ir beeidami kieme jie pamatė to vyro sūnų ir dukrą ir kartu su jais stovinčią mamą. Liudytoja tos moters paprašė, kad pakviestų savo vyrą, ir jis išėjo į lauką. A. K. paklausė, kodėl jis mušė svetimą vaiką, jis pasakė, kad nemušė, o tik kepštelėjo. Ji to vyro paprašė pateikti savo asmens duomenis ir užsirašė juos (b.l. 27-28);liudytojo, mažamečio D. S. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis pažįsta berniuką J iš savo namo, jis yra jo draugas, gyvena paskutinėje laiptinėje. Vasarą, kai jau nereikėjo eiti į mokyklą, bet mėnesio ir dienos nežino, dienos metu, gal kokią 17 val., žaidė kieme su draugu J futbolą. Buvo dar vienas vaikas, bet tiksliai neprisimena kuris. Buvo trise. Prie jų priėjo berniukas, kurio vardo jis nežino, kur gyvena irgi nežino, žino tik, kad ne jo name, o kažkur netoliese. Žino, kad jis šeštokas, mokosi ne jo mokykloje. Tas berniukas norėjo spardyti kamuolį, bet jo draugas Justas paprašė palaukti, kol sužais mačą. Berniukas supyko, kad nepriėmė į žaidimą ir ant J pasakė ,,gaidys“. J tam berniukui nieko nesakė ir nedarė. Tada tas berniukas nuėjo pasiskųsti tėčiui ir atėjo kartu su tėčiu. Tėtis atėjęs J kažką sakė, D nelabai girdėjo, bet kažką nelįsk prie mano sūnaus. Tada jis trenkė kumščiu J į veidą vieną kartą. Kai viskas vyko jis stovėjo šalia ir žiūrėjo. Trenkęs J, to berniuko tėtis nuėjo, o J nubėgo namo pasiskųsti savo tėčiui. Kai tėtis atėjo, jis tiksliai neprisimena, ar kartu buvo tas berniukas. Kai viskas įvyko, visi išsiskirstė, o jis toliau liko kieme žaisti. Niekam iš savo šeimos nepasakojo, kas įvyko kieme (b.l. 30-31);liudytojo, mažamečio M. S. parodymais, kuriais nustatyta, kad pažįsta berniuką J iš savo namo, jis yra pažįstamas, gyvena paskutinėje laiptinėje. Prisimena įvykį, kai kieme buvo sumuštas J. Tai buvo vasarą, kai jau nereikėjo eiti į mokyklą, buvo atostogos. Valandos, kada tai įvyko neprisimena, buvo maždaug pietūs. Jis žaidė kieme su J, N, M ir D futbolą. Buvo penkiese. Atėjo berniukas, kuris gyvena kitame name, vardo jo nežino, ir paprašė kartu žaisti futbolą. M. S. pasakė, kad gali žaisti, o J sakė, kad negali, nes J tas berniukas nepatinka, jis su juo nedraugauja. J pradėjo pravardžiuoti tą berniuką, ,,akiniuotis“, ,,ruonis“, ,,durnius“ ir viskas. Tas berniukas turėjo futbolo kamuolį. Paskui tas berniukas nuėjo namo pasikviesti tėtį. Greitai atėjo tas berniukas su tėčiu, tėtis Justui sakė, kad negalima prasivardžiuoti ir jeigu dar kartą prasivardžiuos, tėtis dar kartą ateis. Justas vis tiek pravardžiavo, tada tas berniukas vėl nuėjo pasikviesti tėčio. Tada tėtis su tuo berniuku atėjo antrą kartą ir tėtis J du kartus ranka trenkė į dešinį žandą. J nubėgo už namo. Po to kai trenkė tėtis, buvo raudonas žandas J, o kraujo nebuvo. Jie visi toliau žaidė futbolą. Po to jie tą berniuką priėmė žaisti futbolą, o Justo nebuvo. Jis namie niekam nesakė, kad kieme taip atsitiko. M gyvena M name, jis ketvirtokas, o N penktokas, jis gyvena name priešais (b.l. 36-37);liudytojo, mažamečio D. V. parodymais, kuriais nustatyta, jis pažįsta berniuką J, jis yra kiemo draugas, gyvena jo name paskutinėje laiptinėje. Vasarą, kai jau nereikėjo eiti į mokyklą, nes buvo atostogos, bet mėnesio ir dienos nežino, apytikriai vakare, bet tiksliai valandos negali pasakyti, žaidė kieme su draugu J, buvo D ir jo brolis M iš jo namo, K ir K, kurie buvo atvažiavę iš Ariogalos pas savo močiutę, kuri gyvena D name, ir berniukas, kurio vardo nežino, kuris gyvena gretimame name su savo sese. Tai buvo pirmą vakarą. Jie visi žaidė futbolą, o tas berniukas labai grubiai žaidė, ne pagal taisykles, todėl D, J, D ir M jam pradėjo aiškinti taisykles, kad jis ne taip žaidžia. Tas berniukas pradėjo sakyti, kad jie neaiškintų, pradėjo pravardžiuoti, D pavadino ,,gaidžiu“, o ką daugiau sakė neprisimena, sakė ir daugiau negražių žodžių. Jie pabaigę žaisti susėdo ant žolės ir Justas tą berniuką pradėjo pravardžiuoti, tyčiotis, kad pagal išvaizdą jis neatrodo kaip penktokas, ką dar sakė tiksliai neprisimena. Tada tas berniukas su sesė nuėjo namo. Tas vakaras taip ir baigėsi. Antrą dieną D, J, M, D, K ir K pradėjo žaisti futbolą, o vėliau atėjo tas berniukas su sese ir prisijungė žaisti. Jis turėjo savo kamuolį, bet norėjo žaisti kartu su jais, tai tada jie pirmi tą berniuką pradėjo pravardžiuoti, D pasakė ant jo ,,ruonis“, o J jį taip pat pravardžiavo, bet jis tiksliai neprisimena tų pravardžiavimų. D mano, kad tam berniukui labai pradėjo nepatikti tie pravardžiavimai, tai jo sesė paskambino mamai, o D, N ir M ėjo į ,,Iki“ parduotuvę, esančią prie namų nusipirkti saldainių. Nusipirkę pabuvo šiek tiek laiko prie parduotuvės ir pamatė, kaip iš parduotuvės išėjo K su to berniuko sese. Tada D tos sesės paklausė, kam ji skambino. Ji pasakė, kad skambino savo mamai, ir nuėjo kartu su K ten, kur visi žaidė futbolą. Po kurio laiko, maždaug už 5-10 minučių, ir D su N ir M grįžo į tą aikštelę. Kai nuėjo, J, M, D ir tas berniukas buvo baigę žaisti futbolą ir J vėl iš to berniuko tyčiojosi, bet tiksliai kokius žodžius sakė, D neprisimena. Dar J sakė, kad čia ne to berniuko kiemas ir jis neturi teisės aiškinti, kaip jiems žaisti futbolą. Po kurio laiko, kai jie grįžo, tas berniukas vienas spardė kamuolį atskirai nuo visų. Atėjo to berniuko tėvas, priėjo prie J, pradėjo šaukti ,,ką čia tavo kiemas“ ir užsimojęs dešinės rankos kumščiu trenkė J į kairę ausį vieną kartą. Tada J greitai pabėgo už namo. O tėtis dar visų vaikų paklausė, ,,ar dar kas nors galvoja, kad čia jo vieno kiemas“. Jie paneigė ir to berniuko tėtis nuėjo namo. Tas berniukas taip pat buvo su tėčiu, bet jis liko kieme, kai tėtis išėjo. D tam berniukui pasakė, kad tėtis neteisingai pasielgė, turėjo pirmiau pasikalbėti, o ne iš karto trenkti. Tas berniukas nieko nepasakė ir nuėjo. Po kokių 5 ar 10 minučių, tėtis atėjo antrą kartą, bet visi, kas buvo kieme, išsigando ir išsilakstė. D taip pat nubėgo į savo laiptinę. Palaukė laiptinėje, užlipę į ketvirtą aukštą per langą pažiūrėjo, kad tėčio kieme jau nėra, ir išėjo į kiemą. Kieme visi išsigandę pradėjo kalbėtis apie tai kas nutiko. Kiek prisimena, J jau nebuvo kieme. Kai berniuko tėvas trenkė J, J nubėgo už namo, o kai grįžo, D pastebėjo, kad jo ausis raudona ir paklausė, kur trenkė. J pasakė, kad į ausį ir atsukęs D parodė. Kraujo nebuvo. Justas neverkė, tik gal akys šiek tiek buvo ašarotos (b.l. 39-40);liudytojo, mažamečio M. S. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis pažįsta berniuką J, jis gyvena trečioje laiptinėje. J yra M draugas, jam 13 metų. M žino, kad įvykis kieme vyko vasarą, mėnesio neatsimena. M, jo brolis D, J, M, N ir D žaidė kieme futbolą. Visi šie vaikai gyvena tame pačiame name. Atėjo berniukas iš namo, kuris yra netoli jų namo, ir norėjo žaisti futbolą. Jie liepė jam palaukti, kol sužais kėlinį ir būtų jį priėmę į žaidimą, bet jis nenorėjo laukti ir pradėjo trukdyti žaisti, atiminėjo kamuolį, spardė jį. Tada M pasakė, kad nedaryk taip, tai jis nuėjo pasiskųsti savo tėčiui. Dar prieš tai vaikus vadino visokiais negražiais žodžiais ,,daunai“, ,,debilai“ ir dar kažkaip, bet kaip neprisimena. Tada atėjo to berniuko tėtis, bet tas berniukas neatėjo, jis liko namuose. Atėjęs tėtis J sakė ,,tu nelįsk prie mano sūnaus“. J sakė ,,mes prie jo nelendam, jis pats prisikabinėja ir atiminėja kamuolį“. Tada tas tėtis J tris kartus su dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą, į skruostą. J veidas paraudo ir ištino, M pats matė. Kraujo nebuvo, tik paraudo. Po to M, J ir D nuėjo į J namus ir J pasakė savo tėvams, kad jam berniuko tėtis trenkė į veidą. J neverkė. Tada visi su J tėčiu ėjo pas tą berniuką į namus aiškintis su jo tėčiu. Ė. M., D, J ir J tėtis. Kai nuėjo, J tėtis sako to berniuko tėčiui ,,nelįsk tu prie mano vaiko, nes aš tau policiją iškviesiu, o tas tėtis sako ,,gali kviesti, vis tiek tavo vaikas bus kaltas“. M teigia negirdėjęs, kad kuris nors tėtis grąsintų, jie nesimušė. Po to visi išėjo į lauką, o J su tėčiu nuėjo namo. Kieme jie su tuo berniuku nebūna, jis buvo atėjęs, bet jie su tuo berniuku nežaidė. Tą kartą jis norėjo žaisti ir visaip jiems trukdė (b.l. 42-43);liudytojo, mažamečio N. F. parodymais, kuriais nustatyta, kad pažįsta berniuką J, jis yra kiemo draugas, gyvena gretimame name. Vasarą, kai jau buvo atostogos, bet mėnesio ir dienos nežino, vakare, bet tiksliai valandos negali pasakyti, žaidė kieme prie namo futbolą su M, D ir J. Jie visi keturi žaidė futbolą, kai atėjo berniukas E, gyvenantis kitame name šalia jo namo ir pasakė, kad nori su jais žaisti. Jie jo nepriėmė, nes buvo per daug žaidėjų. E visokiais negražiais žodžiais juos išvadino, bet tų žodžių neprisimena. Po to į kiemą atėjo dar du berniukai – broliai D ir M. N. E. nieko nesakė, nes stovėjo toliau, o J su D ir M ant E atgal sakė negražius žodžius, kokius žodžius Nedas neprisimena. Tada E paskambino savo tėčiui ir pasakė, kad berniukai prie jo lenda, gal gali ateiti. Nedas pamatė, kad ateina E tėtis su E ir N su M ir D pradėjo bėgti, nes nežinojo ką E tėtis gali padaryti. Liko stovėti tik J, D ir M. Nubėgo nelabai toli, už namo. Ten nesimatė kiemo, kur stovėjo J ir atėjo tėtis. Nubėgę palaukė kelias minutes ir grįžo atgal ir pamatė, kad J sumuštas. N nusprendė, kad jis sumuštas, nes jo kairė veido pusė buvo mėlyna. J verkė, sakė, kad E tėtis pribėgo ir trenkė jam į galvą iš kumščio. Kai jis grįžo, jau nebuvo E ir jo tėčio. J nuėjo namo pasakyti savo tėvams, kas nutiko. N su M ir D liko žaisti kieme. N mano, kad E tėtis mušė J dėl to, kad J prie E kabinėjosi ir visaip išvadino (b.l. 45-46);liudytojos E. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad M. B. yra jos draugas, su juo kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, veda bendrą ūkį ir kartu augina jos vaikus E. L., gim. 2004-12-14, ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Šių metų birželio 4 dieną dienos metu, tiksliai laiko pasakyti negali, jos sūnus E žaidė kieme futbolą, kai parbėgo namo ir pasiskundė, kad didesnis berniukas išvijo jį iš kiemo sakydamas, kad čia ne E kiemas. Ji pasakė nekreipti dėmesio į tokius pasakymus, nes kiemas yra bendras ir pasakė eiti žaisti toliau. Sūnus vėl išėjo į kiemą, žaidė arčiau namo, bet ir vėl grįžo, nes tas pats berniukas ir antrą kartą sūnų išvijo, išvadino negražiais žodžiais, gyvūnų pavadinimais. Kai sūnus išėjo trečią kartą, tas berniukas iš jo atėmė kamuolį ir įmetė į krūmus bei vėl išvijo. E grįžo apsiverkęs. Ji viso to nematė, tik iš sūnaus pasakojimo suprato, kad taip viskas vyko. Ji pažymėjo, kad sūnus nėra melagis, visada sako teisybę, o jeigu jau verkia, tai yra rimta priežastis. Tada jos draugas M išėjo į kiemą su vaikais išsiaiškinti, kodėl neleidžia E žaisti bendrame kieme. K. M. išėjo į kiemą, ji pro virtuvės langą viską stebėjo. Matė, kad M nuėjo prie to berniuko, kuris buvo su draugais, kiek vaikų buvo pasakyti negali, nes nelabai jai matėsi ir neatsimena. Ji matė, kad M stumtelėjo ranka tą berniuką, berniukas pargriuvęs nebuvo, vyko kažkoks pokalbis, bet nesigirdėjo ką kalbėjo. Matė, kad M ranka per sprandą brūkštelėjo tam berniukui. Į veidą tikrai netrenkė. Taip padaręs, jis parėjo namo, o tas berniukas irgi nuėjo. Jos dukra buvo kieme, bet visai kitur su savo draugėmis. K. M. jau buvo grįžęs, iš kiemo grįžo dukra, o paskui ją atėjo tas berniukas su tėčiu. Paskambino į duris, ji atidarė, ir tas tėtis pradėjo rėkti ant M, rodė, kad prakirsta vaiko lūpa ir raudonas skruostas, nors jos sūnus sakė, kad jau žaisdamas kieme tas berniukas buvo su prakirsta lūpa. Pažymėjo, kad to berniuko tėtis buvo išgėręs, sprendžiant iš kvapo ir elgesio. Dar jis grąsino M ryšiais su svarbiais asmenimis, kvietė jį išeiti į koridorių muštis. Po to, kai to berniuko tėtis kreipėsi į policiją dėl sumušimo, jo sūnus mokykloje, nes mokosi toje pačioje (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje kaip ir jos vaikai, užkabinėja sūnų E, ir dukrą A, jaučiasi pakylėtas. K. M. kieme aiškinosi su tuo berniuku, E buvo grįžęs namo, o dukra buvo kažkur su draugėmis, bet kieme jos nesimatė. Tik vėliau to berniuko tėtis su sūnum atsekė paskui jos dukrą iki buto. E ir A serga epilepsija, jiems nustatytas neįgalumas, todėl paprašė jų neapklausinėti, nes tai jiems būtų labai didelis stresas (b.l. 33-34);M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 68-69).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. B. 2016-06-20 apie 18.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, kumščiu du kartus trenkė mažamečiui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), į veido kairįjį skruostą, sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisme gautas nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą S. J. prašymas, kuriame nurodyta, kad su M. B. susitaikė, jis jam įsipareigojo kompensuoti jų patirtus materialinius nuostolius, todėl prašo baudžiamąją bylą M. B. atžvilgiu nutraukti, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (b.l.106). Kaltinamasis pateikė įsipareigojimą, kuriame nurodė, kad susitaikė su nukentėjusiuoju S. J. ir pasižada per 3 mėn. nuo bylos nutraukimo atlyginti nukentėjusiajam mokėdamas dalimis 300 € (b.l.107). Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą palaikė savo prašymą, sutiko atleisti ir susitaikyti su kaltinamuoju, prokurorė tam prieštaravo.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis teistas (b.l. 72), administracine tvarka baustas (b.l. 73-79).

M. B. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiojo atstovu pagal įstatymą susitaikė, jis jam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiojo atstovas pretenzijų neturi. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatymine numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 3 d. jam susitaikius su nepilnamečio nukentėjusiojo J. J. atstovu pagal įstatymą S. J., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – trys DVD diskai su apklausomis, paliktini byloje (prisegta prie 1 tomo).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. jam susitaikius su nukentėjusiojo J. J. atstovu pagal įstatymą S. J. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu M. B. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – tris DVD diskus su apklausomis, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.