Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „G. v.“ atstovėms Š. V. bei advokatei Daivai Balčiūnienei, atsakovei Ž. A. bei jos atstovui advokatui Gintarui Žičkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės MB „G. v.“ ieškinį atsakovei Ž. A. dėl teisės į juridinio asmens pavadinimo pažeidimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Bylos rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų K. S. bei R. D. parodymais nustatyta, kad 2012-08-21 atsakovė užsakė reklaminės iškabos su užrašu „G. v.“ gamybos paslaugas; atsakovė 2014 metais iškabą pardavė K. S.; ieškovės atstovė Š. V. 2015-04-03 Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė prašymą laikinai įtraukti steigiamo juridinio asmens MB „G. v.“ pavadinimą į juridinių asmenų registrą (14 b. l.); pavadinimas buvo laikinai įtrauktas į juridinių asmenų registrą 2015-04-07; 2015-04-14 atsakovė pateikė prašymą LR Valstybiniam patentų biurui įregistruoti ženklą „G. v.“ ir išduoti prekių ženklo liudijimą; 2015-05-08 buvo sudarytas MB „G. v.“ steigimo aktas, nuostatai, kurie buvo pateikti registruoti juridinių asmenų registro tvarkytojui (7-13 b. l.); MB „G. v.“ buvo įregistruota 2015-05-13; 2015-09-30 MB „G. v.“ padavė prašymą LR Valstybiniam patentų biurui įregistruoti ženklą „G. v.“ ir išduoti prekių ženklo liudijimą.

Dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo

Nagrinėjamoje byloje keliami CK 2.39-2.42 straipsnių bei Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) nuostatų taikymo ir aiškinimo klausimai. CK 2.42 str. 2 d. nustato, kad juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis, – taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo. CK 2.39 str. 4 d. nustato, kad juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį, arba nuo teisės akto priėmimo, jei taikoma šio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalis. CK 2.41 str. 2 d. nustato, kad steigiamo juridinio asmens pavadinimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir juridinio asmens pavadinimui, išskyrus šio kodekso 2.39 straipsnio 4 dalį ir 2.42 straipsnį.

Aptariamų teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikinas įtraukimas į juridinių asmenų registrą nesukuria paraišką padavusiam asmeniui ar būsimajam (dar neįsteigtam) juridiniam asmeniui teisių, numatytų CK 2.42 str. 2 d., nes, kaip minėta, juridinio asmens pavadinimas yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį, arba nuo teisės akto priėmimo, jei taikoma šio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalis. Šias (CK 2.42 str. 2 d. numatytas) teises ieškovė įgijo tik nuo prašymo įregistruoti juridinį asmenį padavimo juridinių asmenų registrui dienos, t. y. 2015-05-08. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė dar 2015-04-14 pateikė prašymą LR Valstybiniam patentų biurui įregistruoti ženklą „G. v.“ ir išduoti prekių ženklo liudijimą.

PŽĮ 12 str. 3 d. numato, jog nuo paraiškos padavimo datos, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, pareiškėjas įgyja pirmumo teisę į ženklą; nuo šios datos iki ženklo registracijos liudijimo išdavimo datos ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga, kuri suteikia teisę reikšti pretenzijas kitam asmeniui įspėjant dėl teisių, numatytų šio įstatymo 38 straipsnyje, galimo pažeidimo. Atsakovė, 2015-04-14 pateikdama minėtą prašymą Valstybiniam patentų biurui, nuo prašymo padavimo dienos įgijo pirmumo teisę į prekių ženklą „G. v.“, kuriam nuo šios dienos suteikiama laikina teisinė apsauga. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė, nuo 2015-04-14 teisėtai naudodama prekių ženklą „G. v.“, kurio autorė ji pati ir yra, pažeidė 2015-05-13 registruoto juridinio asmens MB „G. v.“ teisę į juridinio asmens pavadinimą.

Bylos duomenys rodo tam tikrą pačios MB „G. v.“ atstovės Š. V. nesąžiningumą registruojant juridinį asmenį, kurio pavadinime panaudotas atsakovės sukurtas prekių ženklas. CK 2.39 str. 3 d. nustato, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Nors atstovė posėdyje paaiškino, kad jai nėra žinoma, kas yra žodžių junginio „G. v.“ autorius, o žinoma tik tai, kad atsakovė liudytojai K. S. pardavė iškabą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo priešingai. Atsakovė 2012 metais užsakė reklaminės iškabos su užrašu „G. v.“ gamybą ir šią iškabą pakabino matomoje vietoje ant pastato fasado. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, kai ieškovės atstovė Š. V. atsakovės pasiūlymu 2014 m. kovo mėnesį pradėjo teikti kosmetologės paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu jau dirbo atsakovė bei liudytoja K. S., o iškaba su užrašu „G. v.“ jau buvo pakabinta. Ieškovės atstovė Š. V., gavusi pažymą apie laikiną juridinio asmens pavadinimo įtraukimą į juridinių asmenų registrą, šią pažymą tą pačią dieną nunešė ir parodė ne K. S., nusipirkusiai iš atsakovės iškabą, o būtent atsakovei, kas tikėtinai įrodo tai, jog žodžių junginio „G. v.“ autore ji laikė būtent atsakovę ir tokiu būdu siekė teisiškai įtvirtinti ir apsaugoti savo interesus, susijusius su šiuo prekių ženklu. Todėl laikytina, jog pati ieškovės atstovė Š. V., registruodama juridinį asmenį, kurio pavadinime ji panaudojo svetimą prekių ženklą, pažeidė CK 2.39 str. nuostatas bei PŽĮ numatytas atsakovės teises, susijusias su saugomu prekių ženklu.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, susijusių su juridinio asmens pavadinimo naudojimu, todėl CK 2.42 straipsnio nuostatos bei civilinę atsakomybę nustatančios CK straipsnių nuostatos (CK 6.245-6.251) atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (484,00 EUR), kurios, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovės atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „G. v.“ atsakovei Ž. A. 484,00 EUR (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.