Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1642-1007/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-11-24
Bylos Nr.
e1-1642-1007/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07216-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. e1-1642-1007/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07216-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3. 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07216-22 ir baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), našlė, dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P. smurtaudama nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinį V. J., o būtent: 2022 m. vasario 28 d., apie 20.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia vieną kartą sudavė buteliu nukentėjusiajam V. J. į kaktos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kaktos žaizdą.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamosios A. P. kaltė įrodoma jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

3. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. P. nurodė, kad jiedu su V. J. yra sugyventiniai apie dvejus metus, kartu gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. 2022 m. vasario 28 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, kartu su V. J. savo bute vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Kitų asmenų nebuvo, buvo tik dviese. Kambaryje tarp jos ir V. J. kilo konfliktas, priežasčių neprisimena, nes jau buvo išgėrę vieną butelį degtinės. Prisimena, kad konflikto metu ji paėmė tuščią degtinės butelį nuo stalo ir juo sudavė vieną kartą V. J. į kaktą. Ar jam nuo suduoto smūgio pradėjo bėgti kraujas, nematė. Ji iš karto jo atsiprašė, kad sudavė, ir toliau abu susitaikę gėrė degtinę. Neprisimena, tą pačią ar kitą dieną ją išsivežė į policijos komisariatą. Tik žino, kad policijos pareigūnus iškvietė kaimynė V. M., kuri gyvena toje pačioje laiptinėje. Pati norėtų su sugyventiniu susitaikyti, jo jau atsiprašė ir dar kartą atsiprašys. Esant galimybei norėtų, kad tyrimas būtų nutrauktas jai su sugyventiniu susitaikius. Ikiteisminio tyrimo metu neturi kur gyventi, kadangi ten yra jos butas. Jos nuomone, sugyventinis kurį laiką galėtų išeiti gyventi pas draugą. Pati prieš dvejus metus yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, Šiauliuose. Jai buvo gydyta (duomenys neskelbtini). Pripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui, tačiau niekada nėra gydyta. Priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturi.

3.1. Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. P. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino jau kurį laiką nevartoja alkoholio, reguliariai lankosi pas savo psichiatrę centrinėje poliklinikoje, vartoja jai išrašytus vaistus, būklė yra labai pagėrėjusi. Prisimena, kad buvo apklausta pirmą kartą, patvirtina savo ankstesnius parodymus. Konflikto metu V. J. tikrai sudavė vieną kartą buteliu į kaktos sritį, dėl to labai gailisi, viskas per tą alkoholį. Padarytą žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 30,14 eurų atlygino. Mokėjimo kvitą prideda prie apklausos protokolo. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su laisvės apribojimo bausme.

4. Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nurodė, kad su A. P. yra sugyventiniai jau apie dvejus metus, veda bendrą ūkį. Abu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi, gyvena dviese. 2022 m. vasario 28 d. vakare, apie 20.00 val., galėjo būti ir anksčiau, dabar tikslaus laiko nepasakys, kartu su sugyventine A. P. bute vartojo alkoholį. Kambaryje išgėrė vieną degtinės butelį 0,5 l talpos. Išgėrus jį sugyventinė užsinorėjo išgerti dar, o jam jau užteko, daugiau alkoholio vartoti nebenorėjo. Namuose dar turėjo vieną butelį 0,5 l talpos degtinės. Kadangi jis atsisakė gerti, jo sugyventinė dėl to supyko ir konflikto metu, paėmusi kambaryje nuo stalo pilną degtinės butelį, trenkė jam tuo buteliu į kaktos sritį dešinėje pusėje, taip praskeldama jam kaktą, iš kurios pradėjo stipriai bėgti kraujas, visur ant grindų prisitaškė kraujo. Taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Daugiau jokių smūgių sugyventinė nesudavė, tik į kaktą. 2022 m. vasario 28 d., t. y. konflikto dieną, policijos pareigūnų jis nekvietė ir į ligoninę nesikreipė. Sugyventinė jam padėjo susitvarkyti kraujuojančią kaktą. Ji toliau vartojo turimą alkoholį, o jis nuėjo atsigulti į lovą, sugyventinė jam ant kaktos uždėjo šlapią rankšluostį, kraujas iš praskeltos kaktos nustojo bėgti. Kitą dieną, t. y. 2022 m. kovo 1 d., dienos metu, tikslaus laiko nežino, jiems su sugyventine būnant namuose atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba, tą dieną su sugyventine jie nekonfliktavo. Kaip suprato, policijos pareigūnus iškvietė kaimynė V.. Ji policijos pareigūnus iškvietė išgirdusi jų bute triukšmą. Atvykusi greitoji med. pagalba išsivežė jį ligoninę, apžiūrėjo ir paleido namo. Jam kaktos nesiuvo, nieko kaktai nėra, tik šiek tiek praskelta, nieko baisaus tikrai nėra. Jis pats nesikreipė įvykio dieną į policijos pareigūnus, nes mano, kad tai normalu, nieko jam nepadarė, tik šiek tiek praskėlė kaktą, jis sugyventinei atleido, nes po įvykio ryte sugyventinė jo atsiprašė, jis ant jos nepyksta ir jokių pretenzijų jai visiškai neturi. Su A. P. abu dažnai vartoja alkoholį, dabar alkoholį iš eilės vartojo keturias dienas. Tai ne pirmas kartas, kuomet A. P. jį sumuša, tačiau jis nė karto nėra kreipęsis į policijos pareigūnus, visada jai atleisdavo, kadangi butas, kuriame kartu gyvena, priklauso jai nuosavybės teise. Jis pats niekada nėra pakėlęs prieš sugyventinę rankos. Su žmona V. J. nėra oficialiai išsiskyręs, tačiau su ja negyvena jau apie 20 metų. Kaip ir sakė, pretenzijų A. P. neturi, civilinio ieškinio byloje neteiks, sugyventinė jo atsiprašė, todėl norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius, jeigu yra tokia galimybė. Jeigu geria, tai abu su sugyventine, o kai negeria, tai negeria abu. Kuomet abu negeria, nekyla jokių konfliktų ir muštynių. Užduotis nuvykti pas teismo medicinos ekspertus jam įteikta, pats pas teismo medicinos ekspertus dėl padarytų sužalojimų tikrai nevyks ir nesigadins sau gyvenimo, nieko čia baisaus nebuvo. Į klausimą, kokiu būdu ant veido po kaire akimi jam atsirado kraujosruva, jis atsakė, kad prieš porą savaičių, vasario mėnesį, tikslios dienos tikrai nepasakys, vakare, kai su sugyventine bute vartojo alkoholį ir jis vėl atsisakė su ja gerti, sugyventinė supykusi paėmė nuo stalo tuščią degtinės butelį ir vieną kartą sudavė jam, gulinčiam ant lovos, tuščiu degtinės buteliu į kairę akį, dėl ko jam po akimi atsirado kraujosruva. Fizinis skausmas sukeltas nebuvo.

5. Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nurodė esanti V. J. dukra. Kadangi tėvas mirė, ji sutinka atstovauti tėvo interesus ikiteisminio tyrimo byloje. Ji žinojo, kad tėvas V. J. gyvena su A. P., jos bute S. gatvėje, tikslaus adreso nežino, niekada nėra buvusi tame bute. Jie kartu gyveno apie dvejus metus. Su A. P. nėra susitikusi, nėra jos mačiusi, yra kalbėjusi su ja tik telefonu. Su tėvu bendraudavo, jis pats jai dažnai paskambindavo, tačiau tėvas jai niekada nėra sakęs, kad jo sugyventinė A. P. prieš jį smurtauja. Anksčiau matydavo tėvo veide, ant kūno sužalojimus, pats yra rodęs, tačiau aiškindavo, kad nugriuvo, nepažįstami asmenys sumušė, tiesos nepasakodavo, nes jam buvo gėda. Ji pati net neįtarė, kad A. P. galėtų smurtauti prieš jos tėvą. 2022 m. balandžio 5 d. naktį jai paskambino A. P. pasakė, kad tėvas mirė, tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Kaip savo tėvo V. J. atstovė ikiteisminio tyrimo byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikšti atsisako. Jai nesvarbu, kokia bausmė bus paskirta A. P., tačiau ji nesutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas susitaikius, ji nesutinka taikytis su A. P..

6.??Iš 2022 m. kovo 1 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad neblaivus V. J., kuriam nustatytas 1,16 promilės girtumas, nurodė, jog 2022 m. vasario 28 d., apie 20.00 val. bute (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje konflikto metu kartu gyvenanti ir bendrą ūkį vedanti neblaivi sugyventinė A. P., kuriai nustatytas 2,69 promilių girtumas, tyčia trenkė jam stikliniu degtinės buteliu kaktos dešinę pusę, taip sukeldama jam fizinį skausmą bei padarydama žaizdą.

7. 2022 m. kovo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (su priedu) užfiksuota įvykio vieta –butas, adresu (duomenys neskelbtini).

8. 2022 m. kovo 1 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) atlikta nukentėjusiojo V. J. apžiūra ir kaktos dešinėje pusėje užfiksuota matoma žaizda, bei kraujosruva po kaire akimi.

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G340/2022(04) nustatyta, kad V. J. padaryti sužalojimai: kaktos žaizda, veido, dešiniojo peties ir krūtinės poodinės kraujosruvos, pilvo žaizda. Kaktos žaizda galėjo būti padaryta užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. prieš parą iki apžiūros. Veido žaizda ir poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. V. J. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

10. 2022 m. gegužės 4 d. objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą 2022 m. kovo 1 d., Body kameromis.

11. 2022 m. balandžio 11 d. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Lauros Miežytės tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje nukentėjusiuoju pripažintas V. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rastas miręs bute, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl V. J. mirties aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11506-22. Prie šio tarnybinio pranešimo pridėtas išrašas iš gyventojų registro, patvirtinantis, kad V. J. (duomenys neskelbtini) mirė.

12. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

13. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir A. P. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. P. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. A. P. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi smurtaudama ji padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventiniui V. J.. Kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atlygintas. A. P. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

15. Nukentėjusiojo atstovei apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.

16. Prokuroras prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti A. P. kalta įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

17. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

18. A. P. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdama neteista, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus nebausta, nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), pardavėja. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 86TPK-167/2022 nustatyta, kad A. P. nusikaltimo padarymo metu – 2022 m. vasario 28 d. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. P. pagal dabartinę jos psichikos būklę gali atlikti bausmę; priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas nereikalingas. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, jog kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

19. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustačius mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojus per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudus visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę A. P. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 1 d. 18.45 val. iki 2022 m. kovo 2 d. 16.45 val. (1 para).

21. Kardomoji priemonė – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutartimi A. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, naikintina teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną (BPK 139 straipsnis).

22. Baudžiamojoje byloje 2021 m. balandžio 1 d. pareikštu civiliniu ieškiniu Šiaulių teritorinė ligonių kasa teismo prašė iš kaltinamosios A. P. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytą žalą – 30,14 Eur už V. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškinio priedas – gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina V. J. gydymo įstaigoje VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ suteiktų paslaugų duomenis ir kompensuotas sumas.

22.1. Iš A. P. į bylą pateikto 2022 m. lapkričio 8 d. mokėjimo kvito matyti, kad ji Valstybinei ligonių kasai atlygino padarytą žalą – 30,14 Eur, todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

23. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 skaitmeninė laikmena, esanti prie baudžiamosios bylos medžiagos, paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę A. P. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 1 d. 18.45 val. iki 2022 m. kovo 2 d. 16.45 val. (vieną parą) ir laikyti ją atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo panaikinti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną.

Nutraukti procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną, esančią prie baudžiamosios bylos medžiagos, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. P., jog vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąją, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Daiva Domeikienė