Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-07-27 · Civilinė byla Nr. e2-4525-732/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-27
Bylos Nr.
e2-4525-732/2018
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00337-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liudvikas Myško
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
K. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4525-732/2018Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00337-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 27 d.Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei K. R. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės K. R. priteisti 701,63 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2016-12-23 iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ieškovės draudėjos D. Z. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi aplietas turtas buvo draustas gyventojų turto draudimu, ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 701,63 Eur draudimo išmoką. Atsakovei buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė geranoriškai žalos neatlygino. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, prašo iš atsakovės priteisti žalos atlyginimą.

Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovei įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes įspėta, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. Z. su ieškove sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)), kuria nuo 2016-04-22 iki 2017-04-21 apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame 2016-12-29 turto apžiūros akte nurodyta, kad iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), aplietos draudėjos patalpos, apskaičiuota nuostolių suma – 701,63 Eur. Iš 2017-01-23 pranešimo Nr. S04-598566 bei draudimo išmokos mokėjimo pažymos matyti, kad ieškovė draudėjai išmokėjo 701,63 Eur dydžio draudimo išmoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei.

CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Nagrinėjamos bylos atveju, 2016-12-29 turto apžiūros akte nurodyta, kad draudėjos butas aplietas iš aukščiau esančio buto, (duomenys neskelbtini). Kadangi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei, atsižvelgiant į CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, už įvykio metu padarytą žalą atsakinga laikytina atsakovė. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 701,63 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (701,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 16 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 701,63 Eur (septynis šimtus vieną eurą 63 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (701,63 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 16 Eur (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėjas Liudvikas Myško