- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-05
- Bylos Nr.
- 1S-1468-327/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- T. D.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 –ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. 9 metams laisvės atėmimo. Anksčiau teistas 2005 m. balandžio 22 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 3 d., 62 str. 2 d., 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 5 p. – laisvės apribojimo bausme.
Bausmės pradžia – 2008 m. rugpjūčio 12 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugpjūčio 12 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. gegužės 26 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. D., kadangi nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo gyvenimas pasikeitė teigiama linkme ir jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. D. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį. Nurodo, kad šiuo metu atlieka bausmę paprastos grupės sąlygomis, buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir už tai buvo skirtos nuobaudos, tačiau už gerą elgesį, stropų darbą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje buvo skatintas. Atlikdamas bausmę baigė profesinę mokyklą, įgijo staliaus specialybę ir įsidarbino valstybės įmonėje. Nuo 2013 m. gegužės 31 d. suteikta teisė vykti be sargybos, gyvena ir dirba už pataisos įstaigos ribų. Išleistas į laisvę gyventi vyktų pas tėvą, yra garantuotas darbas UAB „Mersonas“. Stengiasi užsiimti pozityvia veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu. Atlygina teismo priteistą civilinį ieškinį. Nustatytu rekomendacijų laikotarpiu pažeidimų nepadarė, buvo paskatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, įvykdė Komisijos rekomendacijas. Teismo motyvas, jog nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, tačiau neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos namų lemiančių veiksmų yra nepagrįstas. Teismas priimtos nutarties motyvus grindė tik prielaidomis. Nuteistojo nuomone, nusikaltimo sunkumo klausimas neturi nieko bendro sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes jau skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytos veikos sunkumą ir teistumą. Teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nepakankamai dėmesio skyrė į jo elgesį bausmės atlikimo metu, į asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei jo pavojingumą visuomenei.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. D. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nuteistasis T. D. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti vertinama pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas T. D. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktą bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam lygtinis paleidimas netaikytinas.
Nuteistasis anksčiau teistas už plėšimą. Paskutinis nusikaltimas žmogaus nužudymas. Tai labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (28 balai pagal OASys metodiką). Bausmės atlikimo metu T. Dudonis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, su artimaisiais palaiko socialinius ryšius, dirba, mokėsi ir įgijo staliaus specialybę. Nuteistasis per 6 metus įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikė 7 kartus, bet drausminėmis nuobaudomis buvo baustas 5 kartus. Nors nuteistasis buvo 10 kartų skatintas, tačiau laikosi nuteistųjų subkultūros nuostatų, ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes, stresinėse, jam nepalankiose, situacijoje gali pasielgti impulsyviai. Darytina išvada, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi keistis ir integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų. Psichologinės tarnybos pateiktoje išvadoje nustatyta, kad nuteistasis imasi atsakomybės už savo veiksmus ateityje, tačiau tai nesudaro pakankamai tvirto pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą T. D. atžvilgiu. Apylinkės teismas nutartyje išsamiai aptaręs nuteistojo tiek teigiamas, tiek ir neigiamas savybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl aukštesnysis teismas jų nekartoja.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir visuomenės saugumas. Nuteistasis jau yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį jam paskirtos bausmės, tačiau likusi dalis nėra adekvati jo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumui. Likusios neatliktos bausmės dydis yra vertinamoji kategorija, apie kurią teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimą, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teisme visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos ir nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir jos nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai T. D. atžvilgiu jau yra pasiekti.
Teismas padarydamas išvadas, priešingai nei teigiama skunde, atsižvelgė į teisingumo principą, kuris realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų. Taip pat nors skunde nuteistasis nurodo, kad į jo ankstesnį teistumą ir į padaryto nusikaltimo sunkumą teismas neturėjo atsižvelgti, tačiau būtent šios aplinkybės, taip pat nuteistojo asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu iš esmės ir lemia jam paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumo vertinimą. Todėl atmestini nuteistojo teiginiai, jog teismas nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus grįsdamas priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti nuteistojo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.