Utenos apylinkės teismo nutarimas

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 2 d. M. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, padarymo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. M. 2016 m. birželio 2 d., 17.22 val., Anykščių r., Leliūnų kaime, vairavo transporto priemonę FIAT BRAVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus 2,88 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.

M. M. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl vadovaujantis ATPK 272 straipsniu, byla išnagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio M. M. paaiškinimo matyti, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus faktus ir pažeidimą pripažino, nurodė, kad gailisi.

2016 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu automobilio savininkė L. P. paaiškino, kad automobilis FIAT BRAVA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Kaip jai priklausantis automobilis atsidūrė pas M. M. nežino, jo asmeniškai nepažįsta. Nurodė, kad tą dieną jos automobilį buvo pasiėmęs jos sūnus R. P..

Teismo posėdžio metu R. P. paaiškino, kad 2016 m. birželio 2 d. važiavo su jo mamai priklausančiu automobiliu ir užsuko pas draugus. Ten vartojo daug alkoholio ir užmigo. Kaip M. M. pasiėmė automobilį nežino, tačiau tai jis padarė savavališkai, jo neatsiklausęs ir jam nežinant.

ATPK 129 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti. Pagal ATPK 129 straipsnį transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

M. M. padarytą administracinį teisės pažeidimą įrodo byloje surinkta medžiaga: 2016 m. birželio 2 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 53P-62453776-16, alkotesterio „Lion alcometer 500“ duomenys, kuris užfiksavo 2,88 promilių girtumą, 2016 m. birželio 2 d. Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, 2016 m. birželio 2 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, 2016 m. birželio 2 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK pareigūno Tarnybinis pranešimas. Iš 2016 m. birželio 2 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolo ir VĮ „Regitra“ Transporto priemonių registro išrašo matyti, kad transporto priemonė FIAT BRAVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią administracinio teisės pažeidimo metu vairavo M. M., priklauso L. P..

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad proceso metu surinkta pakankamai M. M. kaltės įrodymų, todėl yra pagrindo padaryti išvadai, kad jis įvykdė ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinės teisės pažeidimą (ATPK 256 straipsnis, 257 straipsnis). M. M. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, jog toks asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose (Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.⁵⁷⁵-1980/2011); turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir bylą išnagrinėjus nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2012).

ATPK 20 straipsnyje, kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 129 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. Taigi, nubaudus asmenį pagal ATPK 129 straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Nors minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau kartu konstatavo, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).

Kaip minėta ankščiau, nubaudus asmenį pagal ATPK 129 straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė priklauso ne pažeidėjui, o L. P., kad M. M. savavališkai pasisavino ne jam priklausančią transporto priemonę, sprendžia, kad yra pagrindas netaikyti turto konfiskavimo, nes priešingu atveju kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, pažeistų pažeidimo ir skiriamų nuobaudų proporcingumo reikalavimus. Paskyrus transporto priemonės konfiskavimą iš esmės būtų baudžiama L. P., nors ji nėra nei pati padariusi kokio nors teisės pažeidimo, nei sudariusi sąlygų kitiems asmenims elgtis neteisėtai.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jis nuoširdžiai gailisi, o pažeidėjo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgtina į tai, kad M. M. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę. Teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. M. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus minimalią baudą, numatytą ATPK 129 straipsnio sankcijoje, be automobilio konfiskavimo (ATPK 26 straipsnio 1 dalis, 30² straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 129 straipsniu, 224 straipsniu, 287 straispnio1 punktu, teisėja

nutaria:

Pripažinti M. M., kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, ir skirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 16058474996.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.