Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-12-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-5831-1054/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-29
Bylos Nr.
e2YT-5831-1054/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
N. K.
Suinteresuotas asmuo
D. K., Valstybės įmonė Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-5831-1054/2022Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00853-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 29 d.Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. K., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, priėmė E. K., mirusios 2003 m. spalio 8 d., palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Nurodė, kad 2003 m. spalio 8 d. mirė pareiškėjos mama E. K.. Jos palikimą mirties dieną sudarė 66/100 dalys gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nurodytam turtui E. K. testamento nebuvo sudariusi, jos turto paveldėjimo byla notarų biure užvesta. Pareiškėja, palikėjos dukra, yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą paveldint mirusios mamos E. K. palikimą. Pareiškėjos brolis D. K., taip pat yra pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą mirusios mamos palikimą. Kitas brolis T. K., mirė (duomenys neskelbtini) m. E. K., mirė išsituokusi, jos buvęs sutuoktinis, pareiškėjos, tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėja dėl jo palikimo priėmimo kreipėsi į Skuodo rajono notarų biurą, kurio 2008 m. gegužės 13 d. išduotas liudijimas patvirtina nurodytą faktą. Kai mirė mama E. K., pareiškėja buvo nepilnametė – 14 metų amžiaus –, dėl to neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Pareiškėjos tėvas J. K., kaip įstatyminis atstovas, per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į Skuodo rajono notarų biurą su pareiškimu dėl mamos palikimo priėmimo pareiškėjos vardu. Po mamos E. K. mirties pareiškėja kartu su broliu liko gyventi mamai priklausiusioje gyvenamojo namo dalyje kur tęsė gyvenimą ir tapusi pilnamete. Kartu naudojosi gyvenamojo namo priklausiniais, su broliu rūpinosi gyvenamųjų patalpų būkle, pakeitė tapetus, iškalė dailylentėmis, prižiūrėjo namų valdos žemės sklypą, mokėjo ir iki šiol moka su namo eksploatavimu susijusius mokesčius. Taigi, tapusi pilnametė ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą pareiškėja, po mamos mirties atsiradusį palikimą pradėjo valdyti kaip savo ir laiko save turto savininke, siekia jį išsaugoti ir išlaikyti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir D. K. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad iš esmės neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo reikalavimų tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes N. K., per įstatymo nustatytą terminą E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja tapusi pilnamete ir po jos mamos E. K. mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jos paveldimą turtą, N. K. tapusi pilnametė šį turtą visą laiką ir nepertraukiamai valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų visumos duomenys yra neprieštaringi tarpusavyje, teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo, taigi pripažįsta, kad N. K. po jos mamos E. K. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius veiksmus siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą ir tapusi pilnamete priėmė mamos E. K. palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad N. K. priėmė E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė