- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-465-493/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. L. (toliau– pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimo G. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas J. L. 2014-01-28 G. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 174 str. už tai, kad jis 2014 m. sausio 4 d., apie 10.00 val., viešoje vietoje, esančioje tarp 8 ir 18 numeriu pažymėtų gyvenamųjų namų sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius V. Z. atžvilgiu ir tuo pažeidė viešąją tvarką ir rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-02-17 nutarimu G. L. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 174 str. ir nubaudė 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. L. nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad policijos pareigūnai atvyko jau po konflikto, todėl negalėjo objektyviai įvertinti visos susidariusios situacijos, negalėjo įvertinti pačios V. Z. veiksmų, kuriais buvo išprovokuotas G. L.. Teismas nevertino ir neištyrė visų aplinkybių, nevertino susiklosčiusių ankstesnių santykių tarp kaimynų. G. L. ne pirmą kartą bandoma apkaltinti padarius administracinės teisės pažeidimą. V. Z. ir anksčiau yra teikusi skundus prieš G. L., bandė įrodyti, kad jis padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. V. Z. dėl jai gręsiančios baudžiamosios atsakomybės yra nusiteikusi ypatingai priešiškai G. L. atžvilgiu ir kiek įmanydama stengiasi pakenkti, todėl V. Z. bei jos artimųjų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai. Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, ne viešoje vietoje, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 str. nuostatas. Kadangi veiksmai buvo atlikti privačiose teritorijose, t. y. neviešoje vietoje, nebuvo galima taikyti ATPK 174 str. Nėra esminio šioje normoje apibrėžto pažeidimo objektyvaus požymio - pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose. Pareiškėjo teigimu, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Taip pat nebuvo nustatyta, kad G. L. veiksmuose yra būtinasis ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis - necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. L. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu, turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kaišiadorių policijos komisariatas prašo, G. L. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
G. L. apeliacinis skundas netenkintinas.
Aukštesnysis teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad G. L. pagrįstai yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. už nedidelį chuliganizmą, jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai.
Pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, tiek savo paaiškinime policijos pareigūnams, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos posėdyje, teigė nevartojęs necenzūrinių žodžių V. Z. atžvilgiu. Apeliaciniame skunde akcentavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Tačiau tokius jo teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog G. L. 2014 m. sausio 4 d., apie 10.00 val., viešoje vietoje, esančioje tarp 8 ir 18 numeriu pažymėtų gyvenamųjų namų sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius V. Z. atžvilgiu ir tuo pažeidė viešąją tvarką ir rimtį.
Šiuo atveju įrodymų visumą sudaro liudytojų R. B., P. D., V. Z., B. L. paaiškinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 39 – 41) bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai: 2014-01-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-4), V. Z. pareiškimas (b. l. 5), pareigūnų P. D., R. B. tarnybiniai pranešimai (b. l. 6,7), V. Z., P. Z., R. Z., A. Z., A. Z., G. L. paaiškinimai (b. l. 9,10,11,12,13,19) bei kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002).
Pareiškėjo skundo argumentas, kad veiksmai buvo atlikti privačiose teritorijose, t. y. neviešoje vietoje, todėl nebuvo galima taikyti ATPK 174 str., atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta yra sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai G. L. vartojo necenzūrinius žodžius V. Z. atžvilgiu, šioje vietoje buvo byloje nurodyti asmenys taip pat dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys. Todėl daroma išvada, kad G. L. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Apeliantas taip pat savo skundą grindžia tuo, jog policijos pareigūnai atvyko jau po konflikto, todėl negalėjo objektyviai įvertinti visos susidariusios situacijos, negalėjo įvertinti pačios V. Z. veiksmų, kuriais buvo išprovokuotas G. L.. Teigia, jog V. Z. nusiteikusi ypatingai priešiškai G. L. atžvilgiu ir kiek įmanydama stengiasi pakenkti, todėl jos artimųjų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Tiek liudytojas R. B., tiek liudytojas P. D. apklausti teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014-01-04 gavę pranešimą iš budėtojų dalies, kad tarp kaimynų vyksta konfliktas nuvyko į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykę į vietą rado V. Z.. G. L. buvo antrame namo aukšte atsidaręs langą ir pro jį įvairiais necenzūriniais žodžiais šaukė ant V. Z., visi necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti jai ir jos šeimos nariams. G. L. atrodė neblaivus, mėgino pasikalbėti su juo, tačiau šis nesutiko. Kai G. L. šaukė ant V. Z. lauke buvo kitų asmenų. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išsakytai pozicijai, jog netikėti policijos pareigūnų P. D., R. B., liudytojos V. Z. teismo posėdžio metu duotais parodymais, nėra pagrindo. Policijos pareigūnai G. L. nepažįsta, byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar objektyvių pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Liudytojų P. D., R. B., V. Z. parodymai yra nuoseklūs, logiškai atitinkantys įvykių seką ir neprieštaraujantys kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniems įrodymams. Minėtų liudytojų parodymai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad G. L. nepadarė jokių veiksmų, kuriais buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis ir kad teismas, apeliantą pripažino kaltu neįvertinęs ir neištyręs visų aplinkybių.
Taip pat nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykęs incidentas vertintinas kaip privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktas, kuris nepripažintinas viešosios tvarkos pažeidimu, teismas nevertino, kad G. L. ir V. Z. santykiai yra priešiški. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šie skundo argumentai, sprendžiant klausimą, ar G. L. veiksmuose yra nedidelio chuliganizmo pažeidimo sudėtis, nėra teisiškai reikšmingi. Pažymėtina, kad privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktas (pareiškėjo ir nukentėjusiosios priešiškumas vienas kitam), negali pateisinti viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, V. Z. atžvilgiu pavartotų įžeidžiančių bei necenzūrinių žodžių. Tarp asmenų esant konfliktui, dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose nr. N16-73/06, N1-1280/2007.
Aukštesnysis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog G. L. viešoje – sodų bendrijos teritorijoje, vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius ir išsireiškimus V. Z., atžvilgiu. Tokiais veiksmais, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, G. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 174 str.
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.