Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-163-779/2012 pagal ieškovo 447-osios DNSB „Laimė“ ieškinį atsakovui J. Č. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas 447-osios DNSB „Laimė“ ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą J. Č. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), susikaupusias atliekas, atlikti būtinus dezinfekcijos, graužikų, tarakonų ir kitų kenkėjų pašalinimo darbus, o atsakovui per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, neįvykdžius šio teismo sprendimo, apriboti atsakovo nuosavybės teisę teismo sprendimu ir leisti ieškovui prievarta patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, veikiant būtinojo reikalingumo atveju, siekiant pašalinti čia sukauptas atliekas, atlikti būtinus dezinfekcijos, graužikų, tarakonų ir kitų kenkėjų pašalinimo darbus. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas turėtas ieškovo išlaidas dėl paminėtų darbų atlikimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Savo reikalavimus ieškovas grindžia tuo, kad ieškovas yra daugiabučio namo savininkų bendrija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ieškovas ieškiniu gina namo bendrojo naudojimo objektų savininkų teises nuo pažeidimų, kuriuos daro (duomenys neskelbtini) name esančio buto (duomenys neskelbtini) savininkas – atsakovas J. Č.. Atsakovas, gyvendamas jam nuosavybės teise priklausančiame bute ilgą laiką neūkiškai prižiūri gyvenamąsias patalpas ir kaupia juose atliekas. Į atsakovą ne kartą buvo kreiptasi dėl atliekų sutvarkymo, tačiau atsakovas į savo butą nieko neįsileidžia, bendrauti atsisako, toliau kaupia šiukšles ir jomis neatsikrato. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-19 sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pašalinti bute susikaupusias šiukšles. Šį teismo sprendimą atsakovas įvykdė, tačiau po to vėl pradėjo bute kaupti šiukšles. Nurodė, kad dar 2012-14-16 ieškovas kreipėsi į Žirmūnų seniūniją dėl atsakovo bute laikomų šiukšlių. Atsakingi seniūnijos darbuotojai apsilankymo namo laiptinėje metu įsitikino, kad laiptinėje tvyro blogas kvapas. Atsakovas buvo įspėtas laikytis higienos normų, tačiau išvadų nepadarė. 2011-07-18 bei 2012-06-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyrius surašė J. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolus pagal ATPK 158 str. 1 d. ir 2 dalis. Bylos dėl šių pažeidimų buvo atiduotos nagrinėti į teismą. Teismas J. Č. skyrė baudas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jokių atliekų nekaupia ir jų šalinti nereikia. Butą naudoja pagal funkcinę paskirtį, moka komunalinius mokesčius, skolų neturi, butą prižiūri. Pažymėjo, jog savo veiksmais nepažeidė gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklių, savo veiksmais nepadarė jokios žalos žmonių sveikatai, nesudaro grėsmės visuomenei. Ieškovo atstovų į butą neįsileidžia, nes tik tokiu būdu gali išvengti konflikto.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įvertinęs į bylą pateiktą medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas J. Č. neprižiūri savo buto, jame kaupia atliekas, kurios skleidžia blogą kvapą, jų laiku nepašalina, nesitvarko ir neprižiūri bendros namo savininkų nuosavybės bei nesudaro galimybių kitiems to padaryti. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidžia Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas (4 str.) bei Vilniaus miesto tarybos 2001-04-18 sprendimu Nr.289 patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtojimo ir priežiūros taisyklių nuostatas (25, 27 p.p.), nustatančias, kokiu būdu atliekų turėtojai privalo perduoti atliekas atliekų tvarkytojui, kad būtų užtikrinti žmonių sveikata ir saugi aplinka. Atsakovas, kaupdamas bute šiukšles, jo neprižiūrėdamas bei neleisdamas kitiems asmenims to padaryti, pažeidžia visų kitų namo, (duomenys neskelbtini) buto savininkų teises.

Apeliaciniu skundu atsakovas J. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nustato, kad nuosavybė yra neliečiama, o 24 str. įtviritnta nuostata, kad be gyventojų sutikimo įeiti į būstą neleidžiama, tik išskirtiniais atvejais. Kaimynės Z. G. ir J. M. neteisėtai siekia pakliūti į atsakovui priklausantį būtą be jo leidimo. Anot apelianto, bendrijos valdyba nesirūpina namo gyventojų gerove, neatlieka dezinfekcijos visame name. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos už advokato paslaugas yra per didelės ir neatitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Šioje byloje, pasak apelianto, nekeliami sudėtingi teisės klausimai, nebuvo sugaišta daug laiko, taip pat atkreipė dėmesį, kad yra nedirbantis pensininkas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas 447-oji DNSB „Laimė“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Savivaldybės administracija organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Atsižvelgama į Atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 d., Vilniaus miesto taryba 2001 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 289 patvirtino Vilniaus miesto atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtojimo ir priežiūros taisykles. Visi atliekų turėtojai privalo laikytis šių taisyklių reikalavimų. Atliekos šiose taisyklėse apibrėžiamos kaip bet kokios medžiagos ir daiktai, kuriais atliekų turėtojas atsikrato, nori ar privalo atsikratyti. Taigi atliekų turėtojų, kaupiančių atliekas, kuriomis jie privalo atsikratyti, veika neužtikrina atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo, dėl ko neįmanoma išvengti atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, tuo pačiu ir Savivaldybei įstatymais priskirtų funkcijų vykdymo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra akcentavęs, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja ir tam tikras savininko pareigas. Anot ieškovo, namo gyventojai ne kartą kreipėsi į atsakovą reikalaudami, kad jis susitvarkytų butą bei išneštų iš buto sukauptas šiukšles. Kaupdamas ir nepašalindamas sukauptų atliekų, kuriomis privalo atsikratyti, kenkia ne tik savo ir kartu gyvenančių asmenų, bet ir greta gyvenančių asmenų sveikatai. Nors buto savininko nuosavybės teisė yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tačiau ji negali būti absoliuti bei pažeidžianti kitų asmenų teisėtus interesus bei teises. Todėl atsakovas turi vykdyti buto savininkui Atliekų tvarkymo įstatymo nustatytą pareigą atliekų turėtojams jų turimas atliekas nustatyta tvarka perduoti operatoriui arba sutvarkyti patiems.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovą J. Č. savo lėšomis pašalinti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), susikaupusias atliekas, atlikti būtinus dezinfekcijos, graužikų, tarakonų ir kitų kenkėjų pašalinimo darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikštą ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 447-oji DNSB „Laimė“ yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra gavęs ne vieną pranešimą iš valstybinių institucijų dėl atsakovo bute esančios netvarkos, kaupiamų atliekų, blogo kvapo. 2009-02-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu už akių atsakovas buvo įpareigotas pašalinti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), susikaupusias atliekas, atlikti būtinus dezinfekcijos, graužikų, tarakonų ir kitų kenkėjų pašalinimo darbus. Sprendimas buvo įvykdytas 2010-01-05. Tačiau 2011-10-25 ir 2012-09-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimais J. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 2 d., už tai, kad būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, pažeidinėjo patalpų naudojimo taisykles, neūkiškai prižiūrėjo butą, kaupė jame įvairias atliekas ir kitas šiukšles, kurios skleidžia nemalonų kvapą, dėl kurio kenčia daugiabučio namo gyventojai. Nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose yra įsiteisėję.

Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus. Savivaldybės administracija, įgyvendindama minėto įstatymo 25 str. nuostatas, organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Atsižvelgama į Atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 d., Vilniaus miesto taryba 2001 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 289 patvirtino Vilniaus miesto atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtojimo ir priežiūros taisykles. Remiantis šių taisyklių 27 p., visi atliekų turėtojai privalo laikytis šių taisyklių reikalavimų.

Apeliantas savo skunde teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, nuosavybė yra neliečiama ir be gyventojų sutikimo įeiti į būstą neleidžiama. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 1.137 str. 2 d. ir 3 d., 4.37 str. nuostatas, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisęs objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais nuosavybė teisė gali būti apribota įstatymu ar teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 4.39 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodė ieškovas savo atsiliepime į aeliacinį skundą, socialinė nuosavybės funkcija reiškia, kad savininkas, valdydamas ir naudodamas savo nuosavybę, negali pažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nors apeliantas skunde ir nurodo, kad namo bendrijos valdyba nesirūpina namo gyventojų gerove, neatlieka dezinfekcijos visame name, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius jo teiginius.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos atstovavimo 2100 Lt bylinėjimosi išlaidos ir 143 Lt sumokėto žyminio mokesčio, nes tai numato Civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniai. Apelianto skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra nedirbantis pensininkas, laikomi nepagrįstais. Įstatymų leidėjas neleidžia mažinti bylinėjimosi išlaidų pagrindais, nenumatytais įstatymo, todėl skunde įvardintos aplinkybės, jog ieškovo išlaidos už advokato paslaugas jam yra per didelės, teisinės reikšmės, sprendžiant priešingą procesinį suinteresuotumą turinčios šalies patirtų išlaidų atlyginimo klausimą, neturi. Išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, priskirta būtent teismo kompetencijai, o toks klausimas spręstinas atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatas, kad teismas turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas ir yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteista suma 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų neviršija minėtuose teisės aktuose t.y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004-03-26 nutarimu rekomenduotino dydžio, todėl nėra pagrindo šią sumą sumažinti.

Atsakovo J. Č. apeliacinio skundo netenkinant, iš apelianto ieškovo naudai taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme t.y. už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą (Lietuvos Respublikos CPK 98 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 800 Lt. Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nustatyto dydžio, todėl priteistina ieškovo naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. Č. (duomenys neskelbtini) ieškovo 447-osios DNSB „Laimė“ (į.k. 125331596, Žirmūnų g. 24-28, Vilnius) naudai 800 (aštuonis šimtus litų) Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.