- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-1053-479/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01939-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- Petronėlės M
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-1053-479/2012 Teisėja E. Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-01939-2012-8)
2012 m. gegužės 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų Petronėlės M. B. ir Rimanto J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Petronėlės M. B. ir Rimanto J. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei L. P., K. G. dėl neteisėtų antstolės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai P. M. B. ir R. J. B. kreipėsi į antstolę L. P. su skundu ir prašė panaikinti 2012-01-18 antstolės priimtą patvarkymą, kuriuo ji atsisakė sustabdyti vykdomąsias bylas, užvestas pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-18-778/2009. Pareiškėjai nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-30 nutartyje nurodė, jog antstolė, surašydama 2010-07-23 aktą dėl sprendimo neįvykdymo, neįsigilino į konkrečias sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo antstolę iš naujo išspręsti skolininkų prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo. Pareiškėjų nuomone antstolė šių teismo reikalavimų neprisilaikė, neatsižvelgė į tai, kad jai buvo pateikti visi duomenys apie vykstančius civilinių bylų procesus (Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra neišspręstos civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei dėl ribų nustatymo ir norminių aktų panaikinimo, susijusios su ginčo žemės sklypu), o formaliai pritaikė procesines teisės normas, todėl jos patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Antstolė L. P. 2012-02-10 priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjų skundą atsisakė patenkinti ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-20 nutartimi netenkino pareiškėjų skundo dėl neteisėtų antstolės veiksmų.
Šalies argumentai
Pareiškėjai P. M. B. ir R. J. B. atskiruoju skundu prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti, vykdomąją bylą sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtos civilinės bylos. Pareiškėjai nurodė, kad kol neišnagrinėtos civilinės bylos dėl žemės sklypų teismuose, nėra aišku kaip įvykdyti teismo sprendimą, koks konkretus žemės sklypo plotas priklauso šalims ir į kokią konkrečią sklypo dalį galima perkelti gelžbetoninius garažus. Taip pat pareiškėjai pažymėjo, kad vykdomojo rašto išdavimo metu išieškotojas K. G. nebeturėjo jokio nekilnojamojo turto ir jam nepriklausė namų valda, todėl šiame vykdymo procese K. G. negali būti teisėtu išieškotoju ir negali reikalauti priverstinio sprendimo vykdymo, kai teisėti žemės sklypo savininkai to nereikalauja.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 613 str. 1 d.).
Šiuo atveju pareiškėjai, skųsdami antstolės veiksmus, nurodė, jog antstolė nepagrįstai atsisakė stabdyti vykdomąją bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (LR CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (LR CPK 627 str.). LR CPK 626 ir 627 str. išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavęs LR CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. LR CPK 627 str. nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (LR CPK 634 str. 2 d., LR antstolių įst. 3 str. 1 d.). Pareiškėjai atskirajame skunde nurodė, jog kol neišsispręs civilinės bylos dėl žemės sklypų teismuose, nėra aišku kaip įvykdyti teismo sprendimą, koks konkretus žemės sklypo plotas priklauso šalims ir į kokią konkrečią sklypo dalį galima perkelti gelžbetoninius garažus. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. 2005-06-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime yra nurodyta, kad pareiškėjai P. M. B. ir R. J. B. privalo savo lėšomis pašalinti iš bendro naudojimo žemės sklypo savavališkai pastatytus gelžbetoninius garažus. 2007-05-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ši apylinkės teismo sprendimo dalis palikta galioti (vykd.b.l. 39-45). Akivaizdu tai, kad garažai turi būti perkelti į pareiškėjams priklausančią žemės sklypo dalį. Taigi pareiškėjai turėtų perkelti garažus į tokią jiems priklausančio žemės sklypo vietą, kad net ir priėmus teismų sprendimus kitose bylose, pareiškėjams nereikėtų keisti naujos garažų buvimo vietos. Tuo būdu būtų realiai įgyvendintas teismo sprendimas dėl garažų pašalinimo bei būtų pašalinta galimybė ateityje kilti naujiems ginčams dėl garažų buvimo vietos. Dėl to negalima padaryti išvados, kad dėl kitų nagrinėjamų bylų pareiškėjai negali įvykdyti teismo sprendimo.
Pareiškėjai skunde nurodė ir tai, kad teismo sprendimo įgyvendinimas pažeistų teisėtų lūkesčių, šalių lygiateisiškumo, teisminės gynybos principus. Su šiomis skundo nuostatomis sutikti taip pat negalima. Akivaizdu yra tai, kad teismo sprendimas, įpareigojantis pareiškėjus pašalinti garažus, įsiteisėjo 2007-05-31. Nežiūrint į tai, teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Tai patvirtina, jog suinteresuoto asmens K. G. teisėti lūkesčiai yra pažeisti, nes ilgą laikotarpį K. G. teisėti interesai nėra realiai apginti. Būtina įvertinti ir tai, kad pareiškėjai P. M. B. ir R. J. B. kitas civilines bylas, susijusias su sklypo ribų pakeitimais, užvedė tik patenkinus K. G. ieškinį ir nustačius pareiškėjams privalomus įpareigojimus. Taigi lygiateisiškumo, teisminės gynybos principus pareiškėjai galėjo realiai įgyvendinti jau nagrinėjant civilinę bylą pagal K. G. ieškinį, tačiau tai nebuvo padaryta. Tai patvirtina, kad įgyvendinat įsiteisėjusį teismo sprendimą byloje pagal K. G. ieškinį, LR CK 1.2 str. nurodyti principai nebus pažeisti.
Pareiškėjai skunde nurodė ir tai, kad antstolė neįvertino aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo K. G. negali būti išieškotoju vykdomojoje byloje. Ši pareiškėjų skundo nuostata nėra pagrįsta. Akivaizdu yra tai, kad vykdomajame rašte Nr. 2-18-778/2009 išieškotoju yra nurodytas K. G.. Antstolei nebuvo pateiktas prašymas dėl išieškotojo pakeitimo bei įrodymai, patvirtinantys išieškotojo K. G. padėties pasikeitimą vykdomojoje byloje. Taigi pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl išieškotojo K. G. teisių nėra kliūtimi įvykdyti teismo sprendimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 nutartį keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.