Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Krizių tyrimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Krizių tyrimo centras“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Be to, teismas privalo sprendimą tinkamai motyvuoti, t. y. pagrįsti savo sprendimą faktiniais bei teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimus atitinkančiu gali būti laikomas tik pagrįstas ir teisėtas teismo procesinis sprendimas, kuriame pateikti aiškūs ir pakankami motyvai dėl bylos baigčiai svarbių aspektų, išplaukiantys iš išsamaus teisiškai reikšmingų aplinkybių, šalių argumentų ir įrodymų ištyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-403/2025, 72 punktas).

5. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tiek išsamus ir argumentuotas, kiek reikalinga, pirmosios instancijos teismo motyvai yra itin lakoniški, didžiąją dalį sprendimo motyvuojamosios dalies (41–48 punktai) sudaro faktinių aplinkybių aprašymas ir teisinio reglamentavimo citavimas, o paties teismo išvados, iš esmės sutampančios su atsakovės atsiliepimo į ieškinį 20 punktu, sudaro tik nedidelę dalį skundžiamo sprendimo (49–50 punktai). Pagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apeliantės procesiniuose dokumentuose įvardytos teismų praktikos, susijusios su viešiesiems pirkimams teikiamų pasiūlymų vertinimu, tiekėjų teise taisyti rašymo apsirikimus, turinio viršenybės prieš formą principo taikymo ir pan., aktualumo bei jos taikymo galimybės, sprendžiant šalių ginčą. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimo turinys turi trūkumų, iš esmės yra teisingi.

6. Kita vertus, vien sprendimo turinio ydingumas nelemia vertinimo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodytų argumentų bei juos pagrindžiančių motyvų ir (ar) įrodymų, padarydamas išvadą dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, iš viso netyrė ar nevertino. Procesinio teismo sprendimo motyvavimo trūkumai (sprendimo motyvų nepakankamumas ar neišsamumas, teismo argumentų prieštaringumas ir pan.) patys savaime nelemia teismo sprendimo panaikinimo, kai jo turinys visgi leidžia suprasti, kokias išvadas dėl ginčo dalyko teismas padarė ir kodėl. Juolab kad įstatyme yra įtvirtintas draudimas panaikinti teismo sprendimą vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

7. Šiame kontekste pažymėtina, kad ne kiekvienas civilinio proceso įstatymo pažeidimas sudaro teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Įstatymų leidėjo valia procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas teikia pagrindą panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir jeigu šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), pavyzdžiui, tokie atvejai, kai sprendimas ar nutartis yra visiškai be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra prielaidų sutikti su apeliantės pozicija, kad ginčas buvo išspręstas neteisingai. Be to, pirmosios instancijos teismas, nors ir lakoniškai, bet visgi nurodė ieškinio atmetimo motyvus, todėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas reglamentavimas nėra aktualus. Atitinkamai, skundžiamo sprendimo nepakankamo motyvavimo trūkumus (sprendimo surašymo spragas) gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

Dėl tiekėjo teisės tikslinti pasiūlymą

9. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.

10. Ginčui aktualių Taisyklių 4.2 papunktyje nurodyta, kad taip pat būtina atsižvelgti į tai, ar be atitinkamo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo pirkimo vykdytojas gali nustatyti pirkime gauto pasiūlymo tikrąjį turinį ir (ar) jo atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Pagal Taisyklių 5–6 punktus laikoma, kad be pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo pirkimo vykdytojas negali nustatyti pirkime gauto pasiūlymo tikrojo turinio ar jo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, kai atlikus pasiūlymo vertinimą identifikuojami trūkumai (pavyzdžiui, egzistuoja duomenų nesutaptis, kai pasiūlyme pateikti duomenys yra prieštaringi – skirtingi dokumentai pateikia skirtingą informaciją apie tą patį aspektą) ir nustatytų trūkumų neįmanoma pašalinti atliekant pasiūlymo turiningąjį vertinimą. Jei iš pasiūlyme pateiktų duomenų įmanoma nustatyti tikrąjį pasiūlymo turinį ir (ar) jo (ne)atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, pirkimo vykdytojas neįgyja teisės kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti, papildyti ar paaiškinti pateiktus duomenis, o tiekėjas neįgyja teisės teikti tokį patikslinimą, papildymą ar paaiškinimą.

11. Taisyklių 7.1, 7.2.1, 7.2.3 papunkčiuose nurodyta, kad pasiūlymo patikslinimas, papildymas ar paaiškinimas negali lemti naujo pasiūlymo pateikimo, t. y. jį teikiant negali būti atliekamas esminis pasiūlymo pakeitimas (pavyzdžiui, pakeičiama pasiūlymo kaina, pasiūlymas iš netinkamo tampa tinkamu, pakeičiamas siūlomas pirkimo objektas ir pan.). Taisant aritmetines klaidas negali būti atsisakoma kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių, taip pat kaina ar sąnaudos negali būti papildytos naujomis sudedamosiomis dalimis. Tais atvejais, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, negali būti keičiamas pasiūlytas įkainis be PVM. Galutinė pasiūlymo kaina be PVM keičiasi tik tiek, kiek tai lemia tinkamai atliktas aritmetinių klaidų ištaisymas.

12. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė 2025 m. gegužės 29 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) pateikė informaciją apie skelbiamą tarptautinį atvirą pirkimą ,,Mokymų, taikant MAPA ir HAASTE metodus, organizavimo ir vykdymo paslaugos“ (1 t., b. l. 50–54). Iš skelbime esančios aktyvios nuorodos į pirkimo dokumentus (žr. skelbimo 5.1.11 papunktį) ir bylos medžiagos matyti, kad pasiūlymų teikimo, jų vertinimo, sutarties sudarymo tvarka buvo numatyta pirkimo bendrosiose (1 t., b. l. 16–33) ir specialiosiose (1 t., b. l. 34–41) sąlygose. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1–2.2 papunkčiuose nurodyta, kad perkančioji organizacija numato įsigyti ,,Mokymų, taikant MAPA ir HAASTE metodus, organizavimo ir vykdymo paslaugas“, pirkimo objektas skaidomas į 2 dalis, jo apimtys, reikalavimai ir techninė specifikacija apibrėžti pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priede.

13. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedu esančios techninės specifikacijos 1.2–1.3 papunkčiuose nurodyta, kad perkančioji organizacija įgyvendina projektą „Socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų tobulinimo erdvė“ Nr. 07-009-P-0001 pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 6 d. įsakymu AI-393 patvirtintą 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-004-02-05-01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ aprašą. Pagrindinis šio projekto tikslas – didinti socialinių paslaugų suderinamumą su individualiais asmens (šeimos) poreikiais, socialinių paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų.

14. Techninės specifikacijos 2.1 papunktyje nurodyta, kad pirkimas skaidomas į dvi dalis, t. y.: pirma dalis, perkant mokymų pagal MAPA metodus organizavimą ir vykdymą, kurių trukmė vienam dalyviui yra 16 akademinių valandų, preliminarus dalyvių skaičius – 3 000; antra dalis, perkant mokymų pagal HAASTE metodus organizavimą ir vykdymą, kurių trukmė vienam dalyviui yra 32 akademinės valandos, preliminarus dalyvių skaičius – 700. Paslaugas taip pat apima mokymo programų parengimą, tikslinės grupės surinkimą ir suformavimą, patalpų ir įrangos nuomos paslaugas, kavos pertraukėlių organizavimą, mokomosios ir (ar) dalomosios medžiagos paketų parengimą, atsiskaitymą perkančiajai organizacijai už pravestus mokymus jos nustatyta tvarka.

15. Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.1 ir 6.1.1 papunkčiuose nurodyta, kad tiekėjo pasiūlymą sudaro CVP IS pateiktų dokumentų visuma, kurią, be kita ko, sudaro tiekėjo pasirašytas pasiūlymas, parengtas pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 5 priede pateiktą pasiūlymo formą. Taigi, pirkime dalyvaujantis tiekėjas turėjo pareigą užpildyti specialiųjų sąlygų 5 priede esančią pasiūlymo formą. Pasiūlymo formos 3 dalyje ,,Pasiūlymo kaina“ yra parengta lentelė, kurią pirkime dalyvaujantis asmuo privalėjo užpildyti, atsižvelgdamas į pirkimo dalį, kurioje jis ketina dalyvauti. Apeliantė pasiūlymą, dėl kurio vertinimo nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, teikė tik dėl pirmos pirkimo dalies, todėl šiuo atveju aktuali pasiūlymo pirmai pirkimo daliai pateikimo tvarka.

16. Pasiūlymo formos 3 dalies 3.1 papunktyje buvo parengta pirmai pirkimo daliai aktuali lentelė, sudaryta iš 6 stulpelių ir 6 eilučių. Lentelės 1 stulpelyje jau yra įrašytas eilės numeris, 2 stulpelyje – pirkimo objektas, t. y. MAPA mokymai, 3 stulpelyje – matavimo vienetas, t. y. dalyvis, 4 stulpelyje – minimalus kiekis vienetais, t. y. 3 000. Taigi, 1–4 stulpeliai buvo jau užpildyti pačios perkančiosios organizacijos ir pirkimo dalyviai jų pildyti neturėjo. Likę du šios lentelės stulpeliai buvo palikti tušti, taigi, pirkimo dalyviai 5 stulpelyje turi įrašyti vieneto įkainį (Eur be PVM), o 6 stulpelyje – pasiūlymo kainą (Eur be PVM). Vadinasi, teikdamas pasiūlymą tiekėjas iš esmės turėjo nurodyti tik du skaičius – kainą, tenkančią vienam mokymų dalyviui, ir bendrą mokymų kainą minimaliam 3 000 dalyvių skaičiui. Pažymėtina, kad lentelės 6 stulpelyje taip pat nurodyta ir tai, kad jo reikšmė yra lygi 4 ir 5 stulpelių sandaugai (4 x 5).

17. Apeliantė 2025 m. liepos 3 d. pateikė pasiūlymą dėl pirmos pirkimo dalies (1 t., b. l. 94–97), lentelės 5 (vieneto įkainis Eur be PVM) ir 6 (pasiūlymo kaina Eur be PVM) stulpeliuose nurodydama tą patį skaičių, t. y. 1 920 000 Eur. Kitaip tariant, pagal apeliantės pateiktą pasiūlymą tiek mokymų kaina vienam dalyviui, tiek ir bendra kaina minimaliam 3 000 dalyvių skaičiui buvo ta pati, t. y. 1 925 000 Eur. Atsakovė 2025 m. liepos 18 d. pranešimu (1 t., b. l. 55) informavo apeliantę, kad pateiktame pasiūlyme, lentelės langelyje ,,Pasiūlymo kaina Eur be PVM“, t. y. 5 stulpelyje, padaryta klaida, kurią prašoma ištaisyti. Be kita ko, atsakovė pažymėjo, kad šiame pirkime nustatyta fiksuoto įkainio kainodara, todėl, vadovaujantis Taisyklių 7.2.1 ir 7.2.3 papunkčiais, tiekėjas negali koreguoti paties įkainio, tačiau gali koreguoti pasiūlymo kainą be PVM ir pasiūlymo kainą su PVM.

18. Per atsakovės nustatytus terminus apeliantė pateikė 2025 m. liepos 21 d. atsakymą ir patikslintą pasiūlymą (1 t., b. l. 86–90). Apeliantė paaiškino, kad pradiniame pasiūlyme buvo padaryta aritmetinė klaida, ir, atsižvelgiant į tai, kad visa pasiūlymo kaina 3 000 dalyvių mokymui yra 1 925 000 Eur, vieneto įkainis yra 641,666... be PVM (1 925 000 Eur : 3 000), suapvalinus – 641,67 Eur. Taigi, apeliantė patikslintame pasiūlyme nurodė, kad vieneto įkainis Eur be PVM (5 stulpelis) yra 641,67 Eur, o pasiūlymo kaina Eur be PVM (6 stulpelis) – 1 925 000 Eur. Apeliantė taip pat nurodė, kad nors po įkainio suapvalinimo susidaro 10 Eur skirtumas tarp pradinės 1 925 000 Eur pasiūlymo kainos, t. y. sudauginus 641,67 Eur įkainį vienam dalyviui su minimaliu 3 000 dalyvių skaičiumi, bendra suma yra 1 925 010 Eur, tačiau tai nėra pasiūlymo ir jo esmės keitimas, bendra kaina lieka ta pati – 1 925 000 Eur.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirkimo dokumentų visumą, apeliantės pradinio ir patikslinto pasiūlymo turinį, nesutinka su apeliantės pozicija, kad, jai patikslinus pasiūlymą, jo esmė nebuvo pakeista. Šiame kontekste visų pirma atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, kad situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, o pasiūlymo trūkumai turi būti redakciniai, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gana detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Pripažįstama, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015; 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-469/2019, 29 punktas).

23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas (ESTT 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10). Perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (ESTT 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas Archus ir Gama, C-131/16; 2018 m. vasario 28 d. sprendimas MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C-523/16 ir C- 536/16).

24. Taigi, tiek nacionalinėje, tiek ir tarptautinėje teismų praktikoje yra akcentuojama, kad tiekėjo pasiūlymas gali būti taisomas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, jeigu jo ištaisymas nelemia naujo pasiūlymo pateikimo. Nepaneigta galimybė, kad apeliantė, į pradinio pasiūlymo lentelės 5 ir 6 stulpelius įrašydama tą pačią sumą (1 925 000 Eur), galėjo suklysti. Tačiau nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jos suklydimą galėjo lemti pirkimo dokumentų sąlygų neapibrėžtumas ar neaiškumas, o ne pačios apeliantės neapdairumas ir nerūpestingumas. Kaip jau buvo minėta, apeliantei į lentelę reikėjo iš esmės įrašyti tik du skaičius, t. y. mokymų vienam asmeniui kainą ir bendrą kainą 3 000 dalyviams. Lentelės 6 stulpelyje netgi buvo nurodyta, kad bendra kaina gaunama 3 000 dalyvių skaičių padauginus iš tiekėjo nurodyto įkainio vienam dalyviui. Net ir vidutiniškai apdairus ir atidus tiekėjas, pildydamas pasiūlymo formą, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti, kad 5 ir 6 stulpeliuose turi būti nurodyta ne ta pati bendra 3 000 dalyvių mokymų kaina, o dvi skirtingos, t. y. vieno dalyvio mokymų įkainis ir bendra paslaugų kaina atsakovės nustatytam minimaliam kiekiui dalyvių (t. y. 3 000 dalyvių).

25. Priešingai nei tvirtina apeliantė, vien elementaraus matematinio veiksmo atlikimo šiuo atveju nepakako tam, kad būtų ištaisyta ši jos pasiūlyme padaryta klaida ir (ar) pašalinti prieštaravimai. Tai, kad atlikus patikslinimus pasikeitė pasiūlymo esmė, nulėmė ir pačios apeliantės pasirinktas klaidos ištaisymo būdas. Atsakovė 2025 m. liepos 18 d. pranešime dėl klaidos ištaisymo, be kita ko, atkreipė apeliantės dėmesį į tai, kad pirkime nustatyta fiksuoto įkainio kainodara, todėl pagal Taisyklių 7.2.1 ir 7.2.3 papunkčius gali būti koreguojama tik bendra kaina, bet ne įkainis. Tokio turinio pasiūlymas ištaisyti klaidą iš esmės reiškia, kad 5 stulpelyje nurodytas įkainio dydis (1 920 000 Eur) net ir negalėjo jau būti keičiamas, o galėjo būti koreguojama tik 6 stulpelyje nurodyta pasiūlymo kaina (su ar be PVM) kaip lentelės 4 (minimalus dalyvių skaičius) ir 5 (vieneto įkainis) stulpelių sandauga. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pati atsakovė apeliantei pasiūlė klaidą ištaisyti, kuri ir buvo ištaisyta teisės aktų nustatyta tvarka, pasinaudojant būtent tam skirtu pasiūlymų tikslinimo, pildymo ar aiškinimo institutu ir esant visoms jo taikymo sąlygoms, ar teiginiai, kad klaidų pasiūlyme taisymai visada susiję su vienokių ar kitokių naujų duomenų pateikimu, todėl vien tai, kad buvo nurodytas kitas įkainio dydis, nereiškia, jog toks tikslinimas yra draudžiamas, aiškiai stokoja teisinio pagrįstumo ir neatitinka atsakovės pasiūlymo turinio.

26. Kaip matyti, apeliantė patikslintame pasiūlyme pasirinko kitokį, nei jai siūlė atsakovė, klaidos ištaisymo metodą, t. y. patikslino, kad paslaugų įkainis, padalinus pradiniame pasiūlyme nurodytą bendrą 1 925 000 Eur kainą iš dalyvių minimalaus 3 000 skaičiaus, ir atlikus matematinius skaičių po kablelio apvalinimo veiksmus, atsižvelgiant į pirkimo sąlygų 6.3 papunktį, kuriame nustatyta, jog įkainiai turi būti išreikšti dviejų skaičių po kablelio tikslumu, yra 641,67 Eur. Ir nors pati apeliantė savo paaiškinimuose pripažino, kad po jos patikslinimo bendra pasiūlymo kaina, padauginus 641,67 Eur įkainį iš 3 000 dalyvių skaičiaus, tampa 10 Eur didesnė (ne pasiūlyme nurodyta 1 925 000 Eur, o 1 925 010 Eur), tačiau teigė bendros pasiūlymo kainos nepakeisianti – nurodo tą pačią 1 925 000 Eur bendrą kainą. Tokios pačios pozicijos apeliantė laikėsi ir atsakovei dar kartą suteiktus galimybę patikslinti pasiūlymą.

27. Akivaizdu, kad būtent toks pasiūlymo patikslinimas neatitinka pirmiau šioje nutartyje aptartų jo priimtinumo sąlygų (t. y. tais atvejais, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, negali būti keičiamas pasiūlytas įkainis be PVM, tokiu atveju gali keistis tik galutinė pasiūlymo kaina be PVM, kiek tai lemia tinkamai atliktas aritmetinių klaidų ištaisymas, žr. šios nutarties 19 punktą; taip pat nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto; žr. šios nutarties 30 punktą). Pagal tokį, koks yra pateiktas, pataisytą pasiūlymą bendra pasiūlymo kaina, atliekant paprastus skaičiavimo veiksmus, neatitinka įvardyto paslaugų įkainio ir dalyvių kiekio sandaugos, ko neabejotinai viešuosiuose pirkimuose neturėtų būti. Be to, apeliantės įvardytas skaičiavimo būdas, kad 641,67 Eur įkainį, tikslindama savo pasiūlymą, ji gavo ne tik padalinusi jos nurodytą pasiūlymo kainą iš dalyvių skaičiaus, bet ir atlikusi papildomus matematinius veiksmus (t. y. gauto 641,666... Eur be PVM skaičiaus po kablelio esančius skaitmenis suapvalinusi iki dviejų skaitmenų po kablelio, nes būtent toks reikalavimas buvo nustatytas pirkimo dokumentuose), iš esmės reiškia, kad būtent dėl šio patikslinimo pasiūlymas iš netinkamo (641,666... Eur be PVM) tampa tinkamu (641,67 Eur be PVM), o tai taip pat neatitinka pasiūlymo patikslinimo priimtinumo sąlygų (žr. šios nutarties 19 punktą). Juo labiau kad be apeliantės paaiškinimo apie jos atliktą papildomą matematinį veiksmą – skaičių suapvalinimą, kuris reiškia realiojo skaičiaus pakeitimą kitu skaičiumi, turinčiu mažiau dešimtainių ženklų ar reikšminių skaitmenų, net ir nebūtų įmanoma pašalinti bendros kainos dydžio, kaip vieneto įkainio ir dalyvių skaičiaus sandaugos, prieštaringumo, jo neatitikimo skaičiavimams, kai, padalinus bendrą 1 925 000 Eur kainą iš apeliantės nurodyto įkainio kainos, minimalus dalyvių skaičius nesutampa su pirkime nurodytu 3 000, arba padauginus vieneto įkainį su minimaliu dalyvių skaičiumi, bendra pasiūlymo suma taip pat tampa kita, nei nurodyta šiame pasiūlyme. Toks buvusio trūkumo taisymas, kaip nurodyta pirmiau, neatitinka objektyvumo reikalavimo.

28. Priešingai nei nurodo apeliantė apeliaciniame skunde, aptarti jos pasiūlymo trūkumai yra susiję su esmine viešojo pirkimo sąlyga – pasiūlymo kaina, pagal kurią ir yra nustatomi pirkimo laimėtojai. Todėl šie trūkumai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar neužkertantys kelio skaidriam pirkimo procesui. Jeigu apeliantės pasiūlymas būtų pripažintas tinkamu ir jai būtų leista toliau dalyvauti pirkime, jo objektyvus įvertinimas, užtikrinant ir kitų tiekėjų teisių bei teisėtų interesų tinkamą įgyvendinimą, nebūtų galimas. Teigdama, kad jos grąžinimas į pirkimą nesudarytų nevienodos konkurencijos sąlygų, apeliantė nėra į bylą pateikusi įrodymų, jog ir kiti tiekėjai būtų pateikę analogiškus pasiūlymus, kuriuose yra nurodyti prieštaringi, papildomų žodinių paaiškinimų reikalaujantys duomenys, o atsakovė juos būtų priėmusi.

29. Apeliacinio skundo argumentai, kad faktiškai susidariusio 10 Eur kainos skirtumo atsakovei net ir netekų mokėti, nes būtų išrašomos kreditinės sąskaitos, nurodant mažesnę paslaugų kainą, taip pat nelemia vertinimo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytus faktus ir šį ginčą išsprendė neteisingai. Nei pirkimo bendrosiose, nei specialiosiose sąlygose ar kituose pirkimo dokumentuose nėra numatyta tiekėjo teisė po sutarties įvykdymo šalinti kainos neatitikimus, išrašant kreditines sąskaitas. ESTT praktikoje pažymima, kad jei perkančiosioms organizacijoms, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, pastarųjų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas (ESTT 2004 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99P). Taigi, apeliantės įvardytas kaip galimas 1 925 010 Eur galutinės kainos, jai patikslintame pasiūlyme nurodžius 641,67 Eur be PVM įkainį, sumažinimo iki pradinės pasiūlytos 1 925 000 Eur kainos būdas nebūtų suderinamas su lygiateisiškumo ir skaidrumo principais.

30. Be kita ko, ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2025 m. spalio 29 d. išvadoje (2 t., b. l. 142–146) yra konstatavusi, kad apeliantė, patikslindama pasiūlymą ir nurodydama naują vieneto įkainį, bet nepakeisdama bendros pasiūlymo kainos, nurodė tarpusavyje nederančius ir vienas kitam prieštaraujančius dydžius. Iš apeliantės pateikto pasiūlymo turinio nėra aišku, koks įkainis yra siūlomas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje išvadoje visiškai pagrįstai yra atkreiptas dėmesys ir į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, kad turinio viršenybės prieš formą principas negali būti suabsoliutintas, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, reguliavimo tikslus, paneigiant perkančiosios organizacijos pareigą objektyviai, kruopščiai ir skaidriai vertinti jai pateiktų dokumentų turinį bei neatsižvelgiant į perkančiosios organizacijos valią, įtvirtintą pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018, 30 punktas). Kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (be kita ko, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančioji organizacija negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai, kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės, yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad apeliantės pasiūlymas turėjo esminių trūkumų, turinio viršenybės prieš formą principas, kaip to siekia apeliantė, negali būti suabsoliutinamas.

31. Sutiktina su apeliante tuo aspektu, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis (laikytis nuspręsto) principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum (panašiai išspręstų bylų pavyzdys; precedentas). Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau yra pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms.

32. Priešingai nei teigia apeliantė, jos apeliaciniame skunde nurodytos civilinės bylos savo faktinėmis aplinkybėmis nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl jos precedentinės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti neturi. Apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008 buvo sprendžiamas klausimas dėl klaidos, susijusios su sąžiningumo deklaracijos datos neteisingu nurodymu, civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 – dėl klaidos, susijusios su neteisingai nurodytos papildomos garantijos terminu, ištaisymo galimybėmis ir tokių klaidų esmingumu. Abiejose paminėtose kasacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose buvo nustatyta, kad neteisingas datos ir garantijos termino nurodymas yra formalūs trūkumai, kurių ištaisymas nelaikytinas esminiu pasiūlymo keitimu. Nė vienoje iš nurodytų bylų nebuvo vertinama įkainio, kai pirkimas vykdomas taikant fiksuoto įkainio kainodarą, pakeitimo galimybė, todėl pagrindo nagrinėjamą bylą išspręsti taip pat, kaip jau buvo išspręstos kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-583/2008 ir Nr. e3K-3-272-378/2020, nėra.

33. Apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1336/2012 buvo sprendžiamas rašymo apsirikimo, neteisingai nurodžius, kad tiekėjo sąžiningumo deklaracija yra melaginga, ištaisymo galimybė. Atitinkamai, ir išaiškinimai toje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateikti kitokių, nei nagrinėjamos bylos, faktinių aplinkybių kontekste, todėl jie nėra aktualūs. Apeliantės nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. e2A-1153-302/2018, Nr. e2A-699-553/2021 ir Nr. e2A-419-370/2023, viena vertus, buvo sprendžiami klausimai, susiję su pasiūlymo kainos tikslinimu, kita vertus, ir tų bylų faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2A-1153-302/2018, Nr. e2A-699-553/2021 ir Nr. e2A-419-370/2023 tiekėjai, nekeisdami fiksuoto įkainio, pakeitė bendrą kainą, arba nei įkainio, nei kainos nekeitė, patikslindami tik įkainio dedamąsias dalis ir tuo ištaisydami skaičiavimo klaidas. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra kitokios, nes apeliantė bendros kainos netikslino, dar daugiau, nurodė kitą, bendros kainos apskaičiavimui netinkantį fiksuotą įkainį. Taigi, apeliantės nurodytose kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai taip pat neturi precedentinės reikšmės.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas buvo nustatyta, neturi pagrindo priimti kitokį, nei buvo priimtas pirmosios instancijos teisme, sprendimą. Todėl iš esmės teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

35. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos. Atsakovė duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.