Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, 2024-03-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, 2024-08-08 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Č. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – motinai V. Č., būtent: 2025 metais balandžio 19 d. apie 19.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, tyčia rankos kumščiu ne mažiau 3 kartų sudavė nukentėjusiajai V. Č. į kairįjį skruostą, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruva apatinės lūpos srityje, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama duotais parodymais, iš kurių matyti, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bei šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusiosios V. Č. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad 2025-04-19 apie 19:45 val. būnant namuose tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio vartojimo. Jos sūnus namuose vartojo alkoholinius gėrimus, o padauginę alkoholio, sūnus tampa agresyvus. Paprašė sūnaus, kad nustotų vartoti alkoholį arba išeitų iš namų pas draugus. Sūnus dėl tokių žodžių supyko ir buto koridoriuje puolė ant jos ir dešiniu kumščiu trenkė jai ne mažiau kaip 2-3 kartus į kairį žandą. Nuo smūgių nukrito ant žemės ir tuo metu sūnus kojomis prispaudė jai galvą. Pradėjo šauktis pagalbos ir pavykus ištrūkti, puolė bėgti iš namų ir kviestis pagalbos. Namuose taip pat buvo jos dukra I. Č., kuri matė konfliktą, tačiau nematė, kaip ją mušė. Sūnus jos dukrą buvo uždaręs balkone, kad pastaroji nesikištų į konfliktą. Taip pat sūnus namuose ieškojo peilio, teigdamas, kad ją papjaus. Neradęs peilio, sūnus pasišalino iš namų. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, suduotus smūgius vertina 4 balais, kojų prispaudimo nevertina. Tokie sūnaus smurto atvejai kartojasi nebe pirmą kartą. Atvykę medikai apžiūrėjo ją, tačiau į gydimo įstaiga nesivežė. Civilinio ieškinio šiuo metu nereikš, pareikš ikiteisminio tyrimo metu. Civilinio ieškinio pateikimo teisės jai yra išaiškintos.

Liudytojos I. Č. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad kuomet M. rankos kumščiu ne mažiau trijų kartų sudavė mamai į veido sritį, ji nematė, bet jai būnant laiptinėje ir kviečiant pagalbą, pas ją atėjo mama jau su žaizda ant lūpos, tada papasakojo, kad M. jai trenkė, o ji dengėsi veidą rankomis. Joms laukiant pagalbos lauke prie daugiabučio namo, matė, kaip M. išėjo nežinoma kryptimi.

Kaltinamojo M. Č. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad kaltu prisipažįsta. Turi priklausomybę alkoholiui. Jam atėjus į virtuvę pas mamą ir seserį, jos pradėjo jam priekaištauti, kaltinti, kodėl jis nedirba, nesistengia. Jam stovint ir klausantis priekaištų iš mamos ir sesers, staiga pajuto, kai sesuo iš rankos delno trenkė jam į dešinįjį skruostą, dėl to fizinio skausmo jis nepatyrė, jokių pretenzijų jai neturi, tačiau dėl jos tokio elgesio labai supyko, pastūmė ją ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius sesers atžvilgiu, tuomet sesuo išbėgo iš namų į lauką, o mama pradėjo žodžiais ginti seserį. Mama kalbėjo jam skaudžius asmeninius dalykus, dėl ko jis supykęs ant mamos, buto prieškambaryje, ne mažiau trijų kartų iš dešiniojo rankos kumščio sudavė mamai į veido sritį, tada pergriovė ją ant grindų ir kojomis prispaudė galvą prie jų, daugiau smūgių jai nesudavė, tuomet suvokė, kad pasielgė negerai, išsigando ir paleido mamą. Paleidęs mamą išėjo iš namų į miškelį link (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, kad bus kviečiama policija. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Labai nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, labai išgyvena. Stengiasi pagerinti savo gyvenimą, nebevartoja alkoholio, susirado gyvenamą būstą adresu (duomenys neskelbtini), ieškosi darbo, ateityje stengsis nenusikalsti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su laisvės apribojimo bausme.

Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriuo V. Č. pareiškė, kad būnant namuose tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio vartojimo. Buto koridoriuje puolė ant jos ir dešiniu kumščiu trenkė 2-3 kartus į kairį žandą. Nuo smūgių nukrito ant žemės ir tuo metu sūnus kojomis prispaudė jai galvą. Pavykus ištrūkti, puolė bėgti iš namų ir kviestis pagalbos. Sūnus po konflikto pasišalino.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), buto koridorius. Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta.

Asmens apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusiajai V. Č. sutikus, apžiūrėta veido sritis. Ant moters kairio žando matėsi apie 4 cm ilgio ir tokio pat pločio paraudimas, ant apatinės lūpos, netoli kairiojo kampo, matėsi 1 mm kraujuojanti žaizda. Daugiau ant moters kūno sužalojimų nebuvo. Apžiūros metu fotografuota.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 461/2025(04), kad V. Č. nustatytas sužalojimas: kraujosruva apatinės lūpos srityje. V. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo apžiūra, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas.

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo apžiūra.

Kaltinamojo nusikalstam veika kvalifikuota tinkamai. Kaltinamojo kaltės turinys: suvokė, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – motinai, numatė kilsiančius padarinius ir jų siekė (tiesioginė tyčia).

2025-06-18 paskirta užduotis dėl psichiatrinės konsultacijos. 2025-07-17 gauta specialisto išvada Nr. 96TPK-80/2025, kurioje nurodyta, kad M. Č. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.

Teismas, priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas.

Su prokuroro siūloma bausme kaltinamasis sutiko. Skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, mažesnė nei sankcijos mediana.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti M. Č. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visu bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visu bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, M. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam M. Č. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.