Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams D. K., Y. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

15. Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

16. CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priimta nutartį ir joje nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei asmuo pagal teismo nurodytus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

17. Ieškovas 2025 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 2 069,79 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

18. Ieškovas nurodė, kad skolą sudaro: už buto nuomą nuo 2025 m. kovo 1 d. iki kovo 6 d. – 150 Eur (750 / 30 x 6); už naudojimąsi butu po nuomos sutarties nutraukimo nuo 2025 m. kovo 6 d. – iki balandžio 1 d. (pagal nuomos sutarties VII dalies 1 punktą) – 1 200 Eur (1 500 / 30 x 24); už suvartotą elektros energiją – 458,58 Eur; už suvartotą vandenį – 15,40 Eur; už šiukšlių išvežimą – 7,32 Eur (43,92 Eur / 12 x 2); už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą – 50 Eur; už nauja spyna – 8,49 Eur; už patalpų valymą – 180 Eur.

19. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi nurodė, kad ieškovas, be kita ko, nepateikė ieškinio ir jo priedų vertimų į atsakovui Y. M. suprantamą kalbą, o teismui pateikti ieškinio priedai nėra išversti į valstybinę lietuvių kalbą.

20. Ieškovas 2025 m. gegužės 7 d. patikslintu ieškiniu, be kita ko, pateikė ieškinio ir jo priedų, kurie buvo surašyti lietuvių kalba, vertimus atsakovui Y. M. į anglų kalbą; pateikė ieškinio priedų, kurie buvo surašyti anglų kalba, vertimus į lietuvių kalbą.

22. 2025 m. gegužės 22 d. ieškovas rašytiniais paaiškinimais pateikė teismui elektros energijos sąskaitų kopijas ir jų vertimus į anglų kalbą. Paaiškino, kad 7,32 Eur skola už šiukšlių išvežimą apskaičiuota metinę sumą (43,92 Eur) padalijus iš 12 mėnesių ir padauginus iš 2.

23. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi ieškovo ieškinį atsakovams laikė nepaduotu ir grąžino, nurodęs, kad ieškinio ir jo priedų vertimai į anglų ir lietuvių kalbas yra parengti pačio ieškovo, naudojant vertimų programų pagalbą, o ne vertėjo ar tokią teisę turinčio advokato, be to, nėra aišku, kokią sumą už elektros energiją – 458,58 Eur ar 435,58 Eur – ieškovas prašo priteisti.

24. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė ištaisyti trūkumų dėl vertimo programų pagalba atliktų procesinių dokumentų vertimų ir dėl ieškinio reikalavimo dėl skolos už elektros energiją patikslinimo, todėl ieškovas neturėjo galimybės jų pašalinti. Be to, rašybos apsirikimas, nurodant skolą už elektros energiją (458,58 Eur vietoje 435,58 Eur), gali būti ištaisytas bylos nagrinėjimo metu ir nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.

25. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti besikreipusiam į teismą asmeniui šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

27. Iš pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas ieškovui išdėstė pirmiau nurodytą CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką ir nurodė, kad ieškovas, be kita ko, nepateikė ieškinio ir jo priedų vertimų atsakovui Y. M. į šiam atsakovui suprantamą kalbą, o pirmosios instancijos teismui pateikti ieškinio priedai nebuvo išversti į valstybinę kalbą.

28. Ieškovas 2025 m. gegužės 7 d. patikslintu ieškiniu, be kita ko, pateikė ieškinio ir jo priedų, kurie buvo surašyti lietuvių kalba, vertimus atsakovui Y. M. į anglų kalbą, pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinio priedų, kurie buvo surašyti anglų kalba, vertimus į lietuvių kalbą.

29. Iš pateiktų vertimų matyti, kad juos ieškovas atliko pats, pasinaudodamas pagalbine programine įranga, pvz., „DeepL Translate“.

30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti vertimai, atlikti vertimo programa, neatitiko CPK nustatyto reikalavimo, kadangi procesiniai dokumentai ir jų priedai turi būti išversti kompetentingo asmens – vertėjo, ar kito asmens, kuriam tokie įgaliojimai yra suteikti įstatymo. Priešingai negu teigia ieškovas, šis klausimas negali būti sprendžiamas parengiamojo posėdžio metu ir privalo būti išspręstas ieškinio priėmimo stadijoje, kadangi, kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016).

31. Kita vertus, susipažinus su pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo 2025 m. gegužės 7 d. patikslintą ieškinį ir pateiktus savarankiškai atlikus ieškinio ir jo priedų vertimus, apie jų tinkamumą ir priimtinumą apskritai nepasisakė, tik nurodė ieškovui jau kitus ieškinius trūkumus.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui manant, kad ieškovas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytus trūkumus ištaisė netinkamai t. y., kad pateikti vertimai neatitinka įstatymų nustatytos tvarkos, šiuos trūkumus turėjo nurodyti 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi. Nagrinėjamu atveju, susidarė situacija, kai 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovui nebuvo nustatyti trūkumai dėl netinkamų ieškinio ir jo priedų vertimų, dėl ko ieškovui buvo sudarytas lūkestis, kad 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytus trūkumus pateikti procesinių dokumentų vertimus jis ištaisė tinkamai.

33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškinio nėra aišku, kokią sumą už elektros energiją (458,58 Eur ar 435,58 Eur) ieškovas prašo priteisti, todėl ieškinys buvo laikomas nepaduotu, nes ieškovas šio trūkumo taip pat neištaisė.

34. Nors ieškovo nurodyta suma už suvartotą elektros energiją yra netiksli (ieškovo teigiku, padaryta rašymo apsirikimo klaida), pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo ar pateiktų įrodymų pakankamumo klausimų, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Netikslumai ieškinyje dėl prašomos priteisti skolos sudedamosios dalies gali būti išsiaiškinti parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškovas netiksliai nurodė skolos sudedamąją dalį, nėra esminė kliūtis ieškinio priėmimui.

35. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apskųsta nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.