Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-07-07 · Civilinė byla Nr. 2A-481-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-07
Bylos Nr.
2A-481-357/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
E. S.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Registrų centro
Kategorijos
  • 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-481-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00913-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 30.8.;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 7 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-78-874/2013 pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas E. S. pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą prašydamas nustatyti faktą, kad E. S. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus-statinius: karvidę su sandėliu ir priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tranšėją pašarams, unikalus (duomenys neskelbtini), ir vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 1999 m. prasidėjo ŽŪB „Kalnelio“ likvidacija, turtas buvo išdalintas pajininkams. Jis buvo įsigijęs fermas (duomenys neskelbtini) kaime. Kalnelio bendrovės pirmininkas pasiūlė jam nusipirkti fermą (duomenys neskelbtini) kaime. Pradėjo pirkti pajus iš žmonių, kurie pagal pajus buvo gavę turtą iš bendrovės. Žinojo kam priklauso pajai, nes gavo iš bendrovės dokumentus, atskirus perdavimo aktus. Dokumentai neišliko, jų pateikti teismui negali. Žmonės patys ateidavo parduoti pajų, sužinoję, kad jis perka. Dalis pajų pirkimo sutarčių buvo patvirtintos notariškai, dalis seniūnijoje. Pareiškėjas supirko iš žmonių pajus ir pradėjo naudotis visu turtu. Pastatai, kuriuos pradėjo valdyti, nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Jis daugiau nei 10 metų ne tik naudojasi statiniais, bet juos prižiūrėjo, remontavo. Jis yra vienintelis (duomenys neskelbtini) fermos, susidedančios iš karvidės su sandėliu ir priestatu, tranšėjos, mėšlidės, vandens bokšto, valdytojas, nepertraukiamai ir sąžiningai valdęs įsigytą turtą daugiau negu 10 metų. Niekas kitas jokių teisių per 10 metų laikotarpį į šiuos statinius nepareiškė. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl kainų ir nesutarimų su kai kuriais pajininkais, kuri buvo nutraukta, jis buvo išteisintas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas neprieštaravo, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gali paaiškinti tik dėl valstybinės žemės, esančios po pastatais, nes jokių kitų duomenų dėl pastatų nekaupia. Negali vertinti situacijos dėl įgyjamosios senaties į statinius. Pareiškėjas kreipėsi raštu 2004 m., prašė suformuoti žemės sklypą po (duomenys neskelbtini) kaimo ferma, skirti tą sklypą jam išsinuomoti, bet nesant nuosavybės dokumentų, jam nebuvo leista. Greta esanti žemė E. S. buvo nuomojama daugelį metų, bet po(duomenys neskelbtini) kompleksu nebuvo nuomojama. Jei pareiškimas būtų tenkintas, tada pareiškėjas galėtų nuomoti žemę arba pirkti be aukciono, kadangi būtų pastatų savininkas. Prašo teismo dėl pareiškimo tenkinimo spręsti savo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad pareiškėjas iš dalies pajininkų, kuriems pagal turto ir pajų perdavimo aktus atiteko minėtas nekilnojamasis turtas, rašytiniu šalių susitarimu, notariškai bei seniūnijoje patvirtintomis sutartimis nekilnojamąjį turtą supirko ir pradėjo naudotis įsigytu turtu. Nei aukščiau paminėtas nekilnojamasis turtas, nei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nebuvo. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo sprendimas patvirtina, kad buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teises į fermos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nes daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti patys nekilnojamieji daiktai, o nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) rajone, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-19-309/2006 medžiagos teismo nustatyta, kad pagal B. Z., A. A. Z., J. K. ir J. J. B. 2004-10-08 pareiškimą Joniškio rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2002 m. E. S. galimai užvaldė ir pasisavino (duomenys neskelbtini) kaime esančią karvidę, vandens bokštą ir mėšlidę, kurių dalis priklauso pareiškėjams. Teismas susipažinęs su E. S. parodymais duotais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu nustatė, kad E. S. pripažino, jog valdo tik dalį pastatų, nusipirktų už pajus iš kitų pajininkų, o B. Z., A. A. Z., J. J. B., J. K. dalies nevaldo ir šie gali bet kada patys jais naudotis. Iš 2006-05-03 notariškai patvirtinto įgaliojimo Nr. 1-1681 teismas matė, kad B. Z., A. A. Z., J. J. B., J. K. įgaliojo E. S. įteisinti jų vardu pagal turto perdavimo aktus gautą už pajus dalį (duomenys neskelbtini) karvidės su priestatu, dalį (duomenys neskelbtini) tranšėjos, dalį mėšlidės ir dalį vandens bokšto; valdyti, tvarkyti, disponuoti ir parduoti šį turtą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, tam tikslui gauti reikalingas pažymas ir kitus dokumentus; atstovauti jų interesus visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, visose valdžios ir valdymo struktūrose; gauti jiems priklausančius pinigus iš pirkėjo už parduotą turtą, pasirenkant atsiskaitymo laiką ir būdą; sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį bei perdavimo-priėmimo aktą, kitus įstatymų leidžiamus sandorius; rašyti jų vardu pareiškimus ir prašymus, už juos pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio įgaliojimo pavedimu. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad būtent tik tuo metu E. S. atsiskaitė su įgaliojime išvardintais asmenimis už pajus. Joniškio rajono apylinkės teismas 2006-09-26 priėmė E. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Teismas aiškindamasis sąlygas, kurios būtinos, kad galima būtų įgyti turtą pagal įgyjamąją senatį bei įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra nustatyta visų būtinų sąlygų pareiškėjui E. S. nuosavybės teisei į nekilnojamuosius daiktus-statinius: karvidę su sandėliu ir priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tranšėją pašarams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgyti įgyjamąja senatimi. Teismas akcentavo, kad viena iš būtinų sąlygų yra nepertraukiamas daikto valdymas trunkantis ne mažiau kaip dešimt metų. Be to, pareiškėjas, užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą valdymo laiką jam nėra žinoma apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Iš bylos medžiagos teismas matė, kad iki 2006-05-03 karvidės su sandėliu ir priestatu, mėšlidės, tranšėjos pašarams ir vandens bokšto, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, E. S. valdymas buvo ginčijamas pajininkų B. Z., A. A. Z., J. J. B. ir J. K.. Kadangi visą minimą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas sąžiningai valdyti pradėjo tik nuo 2006-05-03, kai buvo sudarytas notariškai patvirtintas įgaliojimas su minėtais asmenimis, teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimo, todėl jį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu E. S. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas neįtraukus į procesą, asmenų dėl kurių teisių teismas nusprendė skundžiamame sprendime, pažeidus įstatymuose įtvirtintas procesines teisės normas.

Apelianto teigimu, jį su B. Z., A. A. Z., J. J. B., J. K., jų išduoto įgaliojimo pagrindu siejo pavedimo teisiniai santykiai. Nesant šių fizinių asmenų pajų pardavimo apeliantui rašytinių įrodymų, jų įtraukimas į procesą ir apklausa yra būtini. ŽŪB „Kalnelis“ dokumentai saugojimui neperduoti, todėl visiškai neaišku ar duomenys iš baudžiamosios bylos, kuriais teismas grindžia šį sprendimą, yra teisingi. Tik į procesą suinteresuotais asmenimis įtraukus teismo sprendime minimus B. Z., A. A. Z., J. J. B., J. K. ir juos išklausius, būtų galimą padaryti pagrįstą išvadą. Baudžiamoji byla Nr. 1-19-309/2006 yra nutraukta, o pareiškėjas išteisintas nenustačius veiksmuose savavaldžiavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų bei didelės žalos požymių. Apelianto įsitikinimu, kad objektyviai ir visapusiškai ištirti šias aplinkybes, teismas privalėjo asmenis, kurių parodymais grindžia sprendimą, įtraukti į procesą suinteresuotais asmenimis, o skyręs pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, juos kviesti į teismo posėdį ir apklausti. Tokiu būdu būtų atskleista ne tik bylos esmė, bet ir paaiškėtų aplinkybės, neginčijamai leidžiančios teigti, jog pareiškimas yra visiškai pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja apeliacinio skundo patenkinimui ir prašo teismo spręsti savo nuožiūra.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pažymi, kad žemė, užstatyta pastatais, nebuvo išnuomota ar kitais pagrindais suteikta naudotis pareiškėjui ar kitiems asmenims. Pastatai stovi laisvoje valstybinėje žemėje, žemės sklypas nesuprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, nesuformuotas kaip daiktas ir neįregistruotas nekilnojamo turto registre. Pareiškėjui įgijus nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatus, jis įgytų teisę pirkti žemę, užstatytą statiniais ne aukciono tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Registrų centro Šiaulių filialas apeliaciniame skunde nurodytam apelianto prašymui prieštaravimų nereiškia prašo teismo spręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK4.47 str. 11 p.). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai ne kartą aptarti ir apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, nuosavybės valdymo faktas šiuo būdu gali būti patvirtinamas tik nustačius CK 4.68 str. 1 d. įtvirtintų teisiškai reikšmingų aplinkybių visetą.

Nagrinėjamu atveju, keliamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi klausimas. Pareiškėjas E. S. byloje siekia įrodyti, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus-statinius: karvidę su sandėliu ir priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tranšėją pašarams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek paties pareiškėjo paaiškinimus nustatė, kad iki 2006-05-03 E. S. ginčo nekilnojamųjų daiktų-statinių valdymas buvo ginčijamas pajininkų B. Z., A. A. Z., J. J. B. ir J. K., todėl laikė, kad šį nekilnojamąjį turtą pareiškėjas sąžiningai valdyti pradėjo tik nuo 2006-05-03, kai buvo sudarytas notariškai patvirtintas įgaliojimas su minėtais asmenimis. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinų nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi sąlygos – nepertraukiamo daikto valdymo trunkančio ne mažiau kaip 10 metų. Be to, pareiškėjas, užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą valdymo laiką jam nėra žinoma apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Apelianto įsitikinimu, tik į procesą suinteresuotais asmenimis įtraukus teismo sprendime minimus B. Z., A. A. Z., J. J. B., J. K. ir juos išklausius, būtų galimą padaryti pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo sąžiningo ir ne mažiau kaip 10 metų trunkančio nepertraukiamo daikto valdymo. Teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.

Byloje nustatyta, kad 1999 m. Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „Kalnelis“ likvidacinė komisija bendrovės 1969 m. pastatytą nekilnojamąjį turtą: karvidę su sandėliu ir priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tranšėją pašarams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už pajus išdalijo 12 bendrovės narių pagal turto ir pajų perdavimo aktus. Pareiškėjas E. S. iš dalies pajininkų, kuriems pagal turto ir pajų perdavimo aktus atiteko minėtas nekilnojamasis turtas, rašytiniu šalių susitarimu, notariškai bei seniūnijoje patvirtintomis sutartimis, nekilnojamąjį turtą supirko ir pradėjo naudotis įsigytu turtu. Teismo vertinimu, byloje pareiškėjo E. S. pateikti pajų perdavimo aktai fiziniams asmenims, kuriais už pajų perduotas (duomenys neskelbtini) kaimo gyvulininkystės kompleksas, bei notarinės pajų perleidimo sutartys, bei buvusių pajininkų parodymai, vienareikšmiai nepatvirtina fakto, kad E. S. yra įgijęs teisę į visą gyvulininkystės kompleksą. Priešingai, vykdant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 62-2-023-04, 2004-2005 metais liudytojais apklausti B. Z., A. A. Z., J. K., J. J. B. patvirtino, kad pareiškėjas E. S. be jų žinios ir leidimo užvaldė ir naudojasi jiems priklausančiais pastatais. Baudžiamojoje byloje paties E. S. pripažinta, kad minėtų statinių dalininkais yra buvę pajininkai B. Z., A. A. Z., J. K., J. J. B., iš kurių neatsisako nupirkti jų turimą turto dalį, iš keturių pajininkų pajų nenupirko, nes nesutarė dėl kainos, o įgijęs didesnę pastatų dalį, manantis turįs teisę jais naudotis (baudžiamoji byla 1 t., 85-86, 90-91, 172-173 b. l.) Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minimi liudytojai buvo įspėti pagal LR BPK 163 str., LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą tiek duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu (baudžiamoji byla 1 t., 51-53, 57-58, 62-64, 68-70, 166-169, 2 t., 90-94 b. l.). Svarbia aplinkybe teismas laiko tai, kad pareiškėjas E. S. pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nenurodė ir nepateikė 2006-05-03 notariškai patvirtinto įgaliojimo Nr. 1-1681, pagal kurį B. Z., A. A. Z., J. J. B., J. K. įgaliojo E. S. įteisinti jų vardu pagal turto perdavimo aktus gautą už pajus dalį (duomenys neskelbtini) karvidės su priestatu, dalį (duomenys neskelbtini) tranšėjos, dalį mėšlidės ir dalį vandens bokšto; valdyti, tvarkyti, disponuoti ir parduoti šį turtą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, tam tikslui gauti reikalingas pažymas ir kitus dokumentus; atstovauti jų interesus visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, visose valdžios ir valdymo struktūrose; gauti jiems priklausančius pinigus iš pirkėjo už parduotą turtą, pasirenkant atsiskaitymo laiką ir būdą; sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį bei perdavimo-priėmimo aktą, kitus įstatymų leidžiamus sandorius; rašyti jų vardu pareiškimus ir prašymus, už juos pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio įgaliojimo pavedimu (baudžiamoji byla 2 t. 60 b. l.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent 2006-05-03 E. S. atsiskaitė su įgaliojime išvardintais asmenimis už pajus. Baudžiamojoje byloje esantis 2006-09-25 teisiamojo posėdžio protokolas, kuriame fiksuoti B. Z. parodymai, patvirtina faktinę aplinkybę, jog E. S. pajus nupirko dabar, po 0,30 Lt už pajų, kartu su žmona A. A. Z. gavo virš 4000 Lt, J. J. B. patvirtino, kad šiuo metu pajus yra pardavusi ir E. S. pretenzijų neturi, o J. K. nurodė, kad iš jos E. S. pajus jau nupirko ir jam materialinių pretenzijų nebeturinti (baudžiamoji byla 2 t., 90-94 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pasikartoja, kad baudžiamosios bylos nagrinėjamu metu visi nukentėjusieji taip pat buvo įspėti pagal LR BPK 163 str., LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Be to, 2006-08-24 teismo posėdžio metu, paties E. S. pripažinta, kad šiuo metu yra nupirkęs visus pajus iš visų nukentėjusiųjų. Iš tiesų apeliantą su B. Z., A. A. Z., J. J. B., J. K., jų išduoto įgaliojimo pagrindu, siejo pavedimo teisiniai santykiai, tačiau pareiškėjui nupirkus ir galutinai atsiskaičius su buvusiais pajininkais, šie santykiai pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nekilnojamąjį turtą pareiškėjas E. S. sąžiningai pradėjo valdyti tik nuo 2006-05-03, kai buvo sudarytas notariškai patvirtintas įgaliojimas su minėtais asmenimis ir su jais atsiskaityta. Remiantis išdėstytu, atmestinas apelianto argumentas dėl buvusių pajininkų B. Z., A. A. Z., J. J. B., J. K. įtraukimo į procesą suinteresuotais asmenimis, nes teismo sprendimas nesukelia jiems jokių teisinių pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje buvo pateikta baudžiamoji byla Nr. 62-2-023-4, kurioje surinkti rašytiniai įrodymai buvo vertinami nagrinėjant civilinę bylą. Tai reiškia, kad esant prijungtai baudžiamajai bylai prie civilinės bylos medžiagos, teismui kyla pareiga ištirti visą toje byloje esančią medžiagą ir atitinkamai padaryti išvadas dėl visų byloje esančių įrodymų. Kiekviena šalis turi teisę ir pareigą savo nurodomas aplinkybes grįsti atitinkamais įrodymais (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nei pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos, nereiškė prašymų įtraukti į procesą buvusius pajininkus, ar apklausti juos liudytojais (CPK 190 str.), t.y. nesinaudojo įstatymo suteiktomis įrodinėjimo priemonėmis reikšmingiems bylos išnagrinėjimui faktams nustatyti (55-57 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų reiškęs pastabas dėl teismo posėdžio protokolo. Tai, kad apelianto atžvilgiu pagal LR BK 294 str. 1 d., tai yra už savavaldžiavimą, priimtas išteisinamasis nuosprendis, nepaneigia baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių apie pajų įsigijimo ir jų pardavimo laikotarpį. Todėl apelianto abejonė dėl duomenų iš baudžiamosios bylos, kuriais teismas grindžia šį sprendimą, teisingumo, atmestina kaip teisiškai nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas pareiškimui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė