- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-1089-585/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02160-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- V. P.
- Advokatai
- Gytis Mekionis, Andrius Bambalas
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo V. P. prašymas dėl ieškinio atsisakymo, civilinė byla dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus nutraukta bei iš dalies tenkinti šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. J., prašydamas įpareigoti atsakovę pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, t.y. iškelti nuotekų šulinį iš ieškovo V. P. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Atsakovė I. J. ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti kanalizacijos šulinio buvimą jo sklype, pats piktnaudžiauja savo teisėmis, nes neigiamas ir neleistinas šulinio poveikis ieškovo sklypui kilo dėl paties ieškovo veiksmų, sugadinant atsakovės kanalizacijos sistemą bei neleidžiant jos suremontuoti.
Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, prašė priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, bylą nutraukti, grąžinti ieškovui 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio bei priteisti iš atsakovės 1632 Lt ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1200 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 300 Lt išlaidų už žemės sklypo plano, pateikto su ieškiniu teismui, parengimą, kadangi ieškovas atsisakė nuo ieškinio dėl to, kad neliko ginčo dalyko, atsakovė po bylos iškėlimo įvykdė ieškovo reikalavimus.
Atsakovė I. J. nesutiko su ieškovo prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, kadangi ji nesutiko su ieškovo ieškiniu, jo nepripažino. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo jos turėtas 1504,04 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą priimti atsisakymą nuo ieškinio tenkino, bylą nutraukė, šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės I. J. ieškovui V. P. 767 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo V. P. atsakovei I. J. - 752 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, jog ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio dėl to, kad atsakovė tik iš dalies patenkino jo reikalavimus, t.y. kitokiu būdu ir forma, negu buvo reikalauta ieškinyje, o tai, teismo nuomone, savo ruožtu sudaro pagrindą atitinkamai tik iš dalies patenkinti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o tuo pačiu iš dalies patenkinti atsakovės, kuri dėl ieškovo pareikšto ieškinio taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų, prašymą dėl jų atlyginimo, nes ieškovo atsisakymą nuo ieškinio lėmė ne betarpiškas jo ieškinyje pareikšto reikalavimo patenkinimas, o kiti atsakovės veiksmai, kuriuos ieškovas vertino, kaip jo teisių pažeidimo pašalinimą. Įvertinęs parengiamojo posėdžio metu šalių nurodytas faktines aplinkybes, atsisakymo nuo ieškinio, realiai po bylos iškėlimo atsakovės atliktų veiksmų esmę, reikšmę ir pasekmes, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, racionalumu, šalių interesų pusiausvyros principais bei teismų praktika, teismas padarė išvadą, kad yra tikslinga abiejų šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant kiekvienai iš šalių pusę jos patirtų išlaidų. Mažindamas šalių prašomas priteisti išlaidas teismas atsižvelgė ir į tai, kad jas iš esmės sudaro išlaidos advokato (advokato padėjėjos) teisinei pagalbai apmokėti, tačiau įvertinęs šalių advokatų atlikto darbo, laiko sąnaudas byloje, tai, kad byla užbaigiama iš karto parengiamajame posėdyje, net nepradėjus pasirengimo bylos nagrinėjimui bei bylos nagrinėjimo iš esmės, sprendė, kad visos bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimas būtų neteisingas ir neproporcingas.
Šalies argumentai
Atsakovė I. J. atskiruoju skundu prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteista 767 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje ieškovo reikalavimą pilnai atmesti; nutarties dalį, pagal kurią atsakovės reikalavimas priteisti papildomas 752 Lt bylinėjimosi išlaidas atmestas, panaikinti ir papildomai priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 752 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nurodė, kad skundžiamomis nutarties dalimis priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes – atsisakymo nuo ieškinio pagrindą bei tariamo atsakovės pažeidimo tariamą nutraukimą (ieškinio reikalavimo įvykdymą). Apeliantės teigimu, dėl paties ieškovo kaltės sugadinant ginčo šulinį ji buvo priversta iškelti kanalizaciją anksčiau, nesulaukdama teismo sprendimo, o ne siekdama patenkinti ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino atsisakymo nuo ieškinio pagrindą ir nepagrįstai taikė CPK 94 str. 1 d. normą, o ieškovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis. Be to, atsakovė pabrėžė, kad ji ieškinio nepatenkino jokia forma, nes ginčo objektas vis dar yra ieškovo sklype ir tai jam kažkodėl netrukdo.
Atsiliepimas
Ieškovas V. P. atsiliepimu prašė atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Atmesdamas atsakovės argumentus, kad teismas nutraukdamas bylą turėjo priteisti jos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas sugadino jos šulinį, ieškovas nurodė, kad byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, ieškovo teigimu, šalys byloje neginčijo to fakto, kad buvo nuotekų šulinio gedimas, ir ieškovas po nesėkmingų derybų su atsakove buvo priverstas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovas pabrėžė, kad iki bylos iškėlimo atsakovei atsisakant įsirengti nuotekų šulinį savo sklype, buvo pažeidžiamos ieškovo teisės naudotis savo žemės sklypo dalimi, užimta atsakovės naudojamu nuotekų šuliniu, todėl esant nustatytam faktui, kad atsakovė po bylos iškėlimo įsirengė nuotekų šulinį savo sklype, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nebelieka ginčo objekto ir bylą nutraukė, atitinkamai taikydamas CPK 94 str.1 d.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė bylinėjimosi išlaidų klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl skundžiama nutartis yra keistina.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei I. J. dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus. 2011-01-27 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo gautas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nurodant, kad atsakovė reikalavimą patenkino. Teismas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei I. J. dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, nutraukė. Konstatavęs, jog ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio dėl to, kad atsakovė tik iš dalies patenkino jo reikalavimus, t.y. kitokiu būdu ir forma, negu buvo reikalauta ieškinyje, teismas iš dalies tenkino abiejų šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliantė, nesutikdama su teismo priimta nutartimi, nurodė, kad ji ieškinio nepatenkino jokia forma, nes ginčo objektas vis dar yra ieškovo sklype, ir todėl ieškovui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais sutinka ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi netinkamai įvertino ieškinio atsisakymo faktines aplinkybes, nustatęs, kad ieškinio reikalavimas buvo iš dalies įvykdytas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinio reikalavimas buvo įpareigoti atsakovę iškelti nuotekų šulinį iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Bylos duomenimis, apeliantei įsirengus naują kanalizacijos sistemą ir nustojus naudotis ginčo šuliniu, ieškovas tai vertino kaip savo reikalavimo patenkinimą, nors ginčo objektas liko jo sklype. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujos nuotekų sistemos įsirengimas ir naudojimosi senąja sistema nutraukimas negali būti tapatinamas su ieškinio reikalavimo dėl vietinės kanalizacijos iškėlimo iš ieškovo žemės sklypo patenkinimu. Taigi nuotekų šulinys nebuvo iškeltas iš ieškovo žemės sklypo, o tai reiškia, kad ieškovo reikalavimas, toks, koks buvo pareikštas ieškinyje, niekaip nebuvo patenkintas.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentą, kad apeliantė pati savo veiksmais sukūrė tokią teisinę situaciją, kurios ir siekė ieškovas pareikšdamas ieškinį teisme. Ieškiniu buvo siekiama ne uždrausti naudotis atsakovei nuotekų sistema, o reikalaujama teismo sprendimu įpareigoti atsakovę iškelti nuotekų šulinį iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Taigi, ieškovas, pareikšdamas ieškinį, siekė kitokių tikslų nei po civilinės bylos proceso pabaigos esamas faktinis padėties rezultatas, todėl negalima pripažinti, kad atsakovė, kuri nurodo, kad nutraukė faktinį naudojimą ne savo gera valia, o tik priversta ieškovo veiksmų, kuriais nutraukta fizinė galimybė vykdyti nuotėkų šalinimą ginčijamu būdu, patenkino ieškovo ieškinio reikalavimus. Ginčo objektas liko ieškovo sklype ir nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė po šios civilinės bylos proceso pasibaigimo negalėtų atnaujinti faktinio ginčo šulinio naudojimo. Be to, liko neišspręstas ginčas dėl šulinio nuosavybės teisės ir atsakovės tinkamumo (CPK 45str.).
LR CPK 94 str. 1 d. (2002m. redakcija) nustatyta, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina; tokios išlaidos atlyginamos tik tokiu atveju, jeigu pareikšto ieškinio atsisakoma dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino po ieškinio pareiškimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ginčas buvo išspręstas kitu būdu nei ieškovas prašė ieškinyje, toks ginčo išsprendimas nereiškia ieškinio patenkinimo, todėl remiantis LR CPK 94 str. 1 d., ieškovui atsisakius nuo ieškinio, atsakovė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų neatlygina.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priėmė toje dalyje neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, atmetant ieškovo reikalavimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės (LR CPK 337 str. 4 p.).
Ieškovui atsisakius nuo ieškinio ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino reikalavimą ir bylą nutraukus, turi būti atlygintinos atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes šios išlaidos atsakovui atsirado dėl ieškovo veiksmų. Kitoks klausimo sprendimas pažeistų asmenų lygybės įstatymui principą (CPK 6 str.). Atsakovė prašo priteisti 1504 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, yra pateikusi mokėjimo nurodymą, įrodantį, kad už teisinę pagalbą yra sumokėjusi šią sumą (b.l. 71). Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovę atstovavęs advokatas Andrius Bambalas 2010-09-17 parengė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 40-43), o 2010-10-12 pateikė teismui neatitinkantį įstatymo reikalavimų priešieškinį (b.l. 57-59), kurį 2010-11-17 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas laikė nepaduotu ir grąžino atsakovei. Iš byloje esančių protokolų matyti, kad 2010-10-19 parengiamojo teismo posėdžio metu nei atsakovė, nei ją atstovaujantis advokatas A. Bambalas nedalyvavo (b.l. 53), 2011-01-27 parengiamojo teismo posėdžio metu, kurio bendra trukmė – 30 min., atsakovę atstovavo advokatas Gytis Mekionis (b.l.72-75).
Nors byloje pateikti įrodymai apie turėtas iš viso 1504 Lt atstovavimo išlaidas, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Nors šiose Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011). Rekomendacijų 8.2 p. numato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą taikytinas maksimalus koeficientas lygus 3, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo lygi 800 Lt). Rekomendacijų 8.18 p. už kiekvieną atstovavimo valandą teisme turi būti taikomas 0,15 koeficientas (kurio pagrindu imama MMA – 800 Lt). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovas parengė vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į ieškinį, o už parengtą su trūkumais ir vėliau teismo laikytą nepaduotu priešieškinį bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovo negali būti priteistos. Atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijų nuostatas, išlaidos, kurias sudaro atstovavimas teisme, lygios 60 Lt (800 Lt MMA x 0,15 x 0,5 val.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, atsižvelgdamas į išvardytas bylos aplinkybes bei į tai, kad byla nėra sudėtinga, darbo sąnaudos nebuvo didelės, nereikalaujančios specifinių žinių, tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos, sprendžia, jog atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl jos mažintinos iki 500 Lt.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis keistina, atmetant ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį dalyje, kuria paskirstytos šalių patirtos atstovavimo išlaidos ir priteista ieškovui V. P. iš atsakovės I. J. 767 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei I. J. iš ieškovo V. P. priteista 752 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir šioje dalyje rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti atsakovei I. J. iš ieškovo V. P. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.“
Likusioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.