Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-384-992/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-15
Bylos Nr.
1-384-992/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
R. K., A. Z.
Civilinis ieškovas
T. S.
Kategorijos
NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1-384-992/2017
Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01223-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; (S) 1.1.7.2.5; 2.1.4.5.5; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Mindaugui Juknevičiui,dalyvaujant prokurorei I. P.,kaltinamajam R. K., jo gynėjai advokatei E. Ž.,kaltinamajam A. Z., jo gynėjui advokatui P. S.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. S., jo atstovui advokatui K. Ž.,vertėjoms O. M., V. Ž., A. A., E. V., S. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), praeityje teistas 12 kartų, paskutinį kartą 12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartimi paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių bausmė, šiuo metu atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį,ir

A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, praeityje teistas 13 kartų, paskutinį kartą 13) 2016-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. ir A. Z., bendrai veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (vyru), apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: R. K. kartu ir A. Z., iš V. M. priklausančio kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), į internetinį tinklalapį www.autoplius.lt patalpino skelbimą dėl 2011 metų laidos automobilio BMW X5 pardavimo, nurodydami kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini). N. T. S. paskambinus šiuo numeriu ir pasiteiravus dėl automobilio pirkimo, nenustatytas asmuo paaiškino, kad reikalingas 500 eurų (1725 Lt) užstatas, kadangi šiuo automobiliu domisi daug pirkėjų, ir nurodė T. S. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam sutikus su šiomis automobilio pirkimo sąlygomis ir pervedus 500 eurų į T. S. sąskaitą, A. Z. nurodė T. S. jo sąskaitoje gautus pinigus pervesti į E. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). E. P. kartu su R. K. 2014-08-11 AB „Swedbank“ Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje, Ozo g. 25, Vilniuje, išgrynino 608,69 eurų (2100 Lt) ir perdavė juos R. K., tačiau T. S. automobilis parduotas nebuvo, pinigai negrąžinti. R. K. ir A. Z., veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, taip bendrai padarydami T. S. 1725 litų (500 eurų) turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus, savo kaltės nepripažįsta. Teismui paaiškino, jis yra nekaltas, jis tik davė E. sąskaitą. Tai įvyko 2014 m. vasarą, tuo metu buvo Vilniuje, laisvėje. Su Z. buvo susitikęs, jam (R. K.) paaiškino, kad pinigai ateis už butą, P. juo pasitikėjo, davė savo banko sąskaitą, P. sakė, kad krikšto tėvai turi pervesti pinigus. Kai reikėjo nuimti pinigus, P. nuėmė ir pinigus padavė kaltinamajam (R. K.), jis (kaltinamasis) pinigus atidavė A., visi kartu buvo Akropolyje. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis R. K. paaiškino, kad apie automobilį ir skelbimą nežino, J. R. žino, pažįsta jos dukrą, yra buvęs jos namuose, buvo prisėdęs prie kompiuterio, prie Facebook‘o. Su Z. ir susiskambindavo, ir susitikdavo. P. P. yra buvęs porą kartų, P. nežinojo, už ką tie pinigai. Z. pasakė, kokią sumą turėjo pervesti. Pinigus perdavė A. Z. į rankas, A. Z. tuo metu buvo laisvėje. A. Z. reikėjo pinigų. Kad draugas jį apgavo, ant jo nepyksta. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 157 b.l., 3 t. 37-38 b.l.)

Kaltinamasis A. Z. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus po visų liudytojų apklausos. Teismui kaltinamasis paaiškino, kad 2014 m. vasaros viduryje buvo atvykęs į Vilnių, čia gyveno, nuomojosi butą. Jam paskambino asmuo, neprisistatė, paklausė, ką daro, kaip sekasi, sako, reikia pinigų sumokėti už butą, pasiūlė kaltinamajam A. Z. gauti sąskaitą. Kaltinamasis nesiteiravo, iš kur skambino, jam pačiam reikėjo pinigų, už sąskaitą gavo savo užmokestį; pats sąskaitos neturėjo, nes turėjo antstolių, buvo neseniai išėjęs į laisvę. P. T. Strimaičiui, paprašė sąskaitos, pasakė, kad draugas iš užsienio perves pinigų, nepasakė, kokią sumą. Kai tam skambinusiam žmogui davė T. S. sąskaitą, kitą dieną paskambino tas pats žmogus, pasakė, kad pervedė pinigus, jis (A. Z.) paskambino T. S., T. pasakė, kad gavo pinigus, A. Z. pasakė, kad jam reikia, kad į Vilnių pinigus pervestų, pasakė, kad ras draugą, kuris turės sąskaitą. Kitą dieną sutiko R. K., paklausė, ar jis turi banko sąskaitą, bet jis neturėjo, todėl jo paklausė, ar galėtų iš draugo paimti sąskaitą, jam pasakė, kad giminaitis perves pinigus susimokėti už butą, taip R. K. davė E. P. sąskaitą, kurią A. Z. padavė T. S.. T. S. pervedė pinigus, R. K. tuos pinigus perdavė ir viskas. Atsakydamas į papildomus teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis A. Z. paaiškino, kad žinojo, jog tai bus negeri pinigai, apgavo T. S. ir R. K.. To žmogaus, kuris jam (A. Z.) paskambino, pervedė pinigus, nepažįsta, iš tų pinigų sau pasiėmė gal 300 ar 350 litų, o kitus padavė skambinusiam žmogui. To žmogaus nepažįsta, įvardinti negali. N. T. S., nebent tik tiek, kad kitam asmeniui buvo padavęs T. S. sąskaitą ir padėjo išgryninti pinigus. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 36-37 b.l.).

Šalies argumentai

N. T. S. teismui paaiškino, kad įvykis buvo 2014 metais, jis norėjo nusipirkti BMW automobilį, rado tinkantį, paskambino, jam pasakė, kad reikia sumokėti 500 eurų, jam davė sąskaitą, į kurią pervedė 500 eurų. Dar susiskambino, o trečią dieną išjungė telefoną, jis (nukentėjusysis) bandė skambinti, tada kreipėsi į policiją. Iki šiol nėra atgavęs savo sumokėtų 500 eurų, civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 500 eurų. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 157 b.l.).

L. V. M. teismui paaiškino, kad namie turi internetą, kuris turi slaptažodį, jį žinojo dukra, sūnus ir pats liudytojas. Kas yra IP adresas, yra girdėjęs. T. S. nepažįsta. Apie automobilį niekada jokio skelbimo netalpino. Įsijungus kompiuterį internetas jau veikia. Policija buvo išsikvietusi dukrą, ji buvo nuvažiavusi į policiją. Liudytojas žino, kad kažkaip prisijungė sūnaus draugas, kuris kažkada buvo teistas, paprašė įdėti skelbimą, nes jis pats neturi priėjimo. Girdėjo, kad buvo kažkoks skelbimas apie mašiną iš jo IP adreso. Kas jį galėjo įdėti, nežino. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 174-175 b.l.).

Liudytoja L. M. teismui paaiškino, kad gal 2014 metų vasarą jai paskambino asmuo, prisistatęs brolio draugu, pažįstamu, paprašė pagelbėti, įdėti skelbimą, nes labai reikia, jis sakė, kad nori parduoti mašiną. Ji atsakė, kad nemoka įdėti skelbimo, bet jis (tas asmuo) sakė paaiškinsiąs. Skambinantysis pasakė savo vardą, berods, T. Prašė įdėti BMW mašinos skelbimą į Autopliusą. Jai skambino ir sakė, ką rašyti, reikėjo aktyvuoti skelbimą ir už jį sumokėti, liudytoja teigė už jį nemokėjusi, tik pasakiusi aktyvavimo kodą. Skelbimą įdėjo iš namų kompiuterio. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 190-191 b.l.).

Liudytoja M. R. teismui paaiškino, kad R. K. užeidavo pas ją į svečius, sėdėdavo prie kompiuterio, kiek kartų buvo užėjęs, neatsimena, kompiuteriu naudojosi su jos leidimu, savo kompiuteriu naudotis leisdavo, kompiuteris slaptažodžio neturėjo, R. „sėdėjo“ Facebook‘e, skaitė Delfi. Ar talpino skelbimus į internetinį puslapį autoplius.lt, nežino. Ką R. veikė su jos kompiuteriu, nesidomėjo. Sesuo, mama kompiuteriu irgi naudojosi, tai - visos šeimos kompiuteris. A. R. pas juos namuose būdavo porą valandų. Žino, kad vyksta byla dėl skelbimo, įdėto iš jos kompiuterio. Kaip skelbimas iš jos kompiuterio galėjo būti įdėtas, negali pasakyti. R. galėjo įdėti skelbimą. T. S., K. nepažįsta, E. P. pažįsta, nes jie gyveno viename mikrorajone, P. Kas siejo E. P. su R., nežino. A. Z. nepažįsta. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 191 b.l.).

Liudytoja J. R. teismui paaiškino, kad R. K. draugavo su jos dukra, į jos namus R. ateidavo trumpam, valandai. 2014 m. porą kartų R. sėdėjo prie kompiuterio. Kitų draugų kartu su R. nebūdavo. Slaptažodžio kompiuteris 2014 m. neturėjo, nieko nežino, ką R. veikė su kompiuteriu, jai įtarimų nesukėlė. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 191-192 b.l.).

Liudytojas E. P. teismui paaiškino, kad su kaltinamaisiais A. ir R. susipažino 2013 metais, kartu sportuodavo, žaisdavo krepšinį. Neatsimena, kada R. jo paprašė paslaugos, sakė, kad atsiųs pinigus už buto nuomą į jo sąskaitą, jis (liudytojas), nieko neįtardamas, kad kažkokie bus nešvarūs pinigai, jam padėjo, leido, kad pinigus pervestų. Pinigus jam pervedė R. tėvai ar giminaičiai, dabar tiksliai negali pasakyti. Į R. sąskaitą negalėjo pervesti, nes ji areštuota. Pinigai (daugiau nei tūkstantis litų) įkrito į jo (liudytojo) sąskaitą. Tokių įkritimų į jo sąskaitą buvo ir daugiau. Pinigų pavedimai, kurie jam buvo daromi, kaip jam sakė, buvo skirti R. pragyvenimui. Jis nuimdavo pinigus iš bankomato ir perduodavo R. Papildomai jokios pinigų sumos negaudavo, už tai, kad išgrynindavo, kartu pramogaudavo. Kokią sumą reikia nuimti, R. pasakydavo. Jis pasakydavo, kiek jam pervedė ir jis (liudytojas) viską išgrynindavo. Kas yra pinigų siuntėjas, nežiūrėjo, bet paskui pažiūrėjo į paskirtį, ten buvo parašyta „užstatas už automobilį“. Kai grynindavo pinigus, R. su juo visais atvejais eidavo iki bankomato. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 191-192 b.l.).

Liudytojas T. S. teismui paaiškino, kad A. Z. jam paskambino, pasakė, kad draugas turi pervesti pinigus ir paprašė jo sąskaitos. Jam tuos pinigus įmetė, jis juos toliau pervedė. A. Z. pasitikėjo, dėl to ir davė savo sąskaitą. Jam buvo padaryti 3 pervedimai, sumų nepamena, buvo apie 1500 Lt, 700 Lt ir 2500 Lt. Tuos pinigus jis arba pervesdavo į kito asmens sąskaitą, arba pervesdavo A. Z. pašte. Nesigilino, kodėl jam (liudytojui) pervesdavo pinigus. Kartą mokėjimo paskirtyje pamatė, kad pinigai pervedami už mašinos pirkimą, kad nurodyta BMW, todėl pasakė „viskas“, nuo to laiko pinigų nebegaudavo. Apie IP adresus nieko nežino. El. bankininkyste moka naudotis. Turi savo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) adreso neturi. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 35-36 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu, konstatavus, kad nėra galimybės tiesiogiai apklausti liudytojo A. K., kadangi jam siųsti teismo šaukimai būdavo grąžinami teismui neįteikti, teismo nutartys atvesdinti liudytoją įvykdytos nebuvo nurodant, jog A. K. galimai yra išvykęs į Vokietiją, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo pagarsinti A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. A. K. parodė, kad iki 2014 m. pabaigos, tikslaus laiko nepamena, jis išėjo iš Marijampolės pataisos namų, kur buvo nubaustas už tai, kad asmens kratos metu jo kojinėje rado mobiliojo ryšio telefoną "Samsung", taip vadinamą "Maximinį", kurį jam buvo paskolinęs vienas iš kalinių, kas neatsimena. Pats tuo telefonu skambino motinai ir draugams. Telefone SIM kortelė jau buvo įdėta, koks jos numeris, nežino. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę turėjo galimybę bendrauti ne tik su tos pačios kameros vyrais, bet ir su kitų kamerų vyrais, telefonų gaudavo dažnai ir daug asmenų, jis pats gavęs nebuvo, kaip minėjo buvo tik pasiskolinęs. Iš jam pareikšto įtarimo suprato, kad iš minėto telefono buvo paskambinta kažkokiam vyrui, apgaulės būdu išvilioti iš jo pinigai. Nori paaiškinti, kad įtarime minimo T. S. jis nepažįsta, jam tikrai neskambino ir apskritai niekam neskambino melagingai pasakydamas, kad parduoda automobilį, norėdamas išvilioti pinigų. Kaip ir minėjo, šis telefonas yra ne jo, be to iš jam pareikšto įtarimo mato, kad minėtam asmeniui buvo paskambinta 2014-08-08, o pas jį telefonas buvo rastas 2014-09-14, jis nežino, pas ką buvo telefonas ir kas juo naudojosi 2014-08-08. A. Z., R. K. jis nepažįsta, su jais nėra bendravęs (1 t., 95 b.l.).

Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sprendžia, kad objektyvūs bylos duomenys nepalieka abejonių, jog kaltinamieji R. K. ir A. Z., veikdami bendrai, įvykdė sukčiavimą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamieji R. K. ir A. Z. veikė pagal tokį schemą: R. K. ir A. Z., derindami veiksmus ir pasiskirstę pareigomis, veikdami kartu su nenustatytu asmeniu, nagrinėjamu atveju pasitelkę nieko apie nusikalstamą ketinimą nežinančią L. M., prisidengdami pagalbos poreikiu, suorganizavo ir iniciavo skelbimo apie parduodamą BMW X5 patalpinimą į interneto portalą www.autoplius.lt, susidomėjusiam parduodama transporto priemone nukentėjusiajam į skambutį atsiliepęs nenustatytas asmuo nurodė A. Z. artimo šeimos nario (A. Z. draugės brolio) sąskaitą, į šią sąskaitą gavus T. S. 500 eurų, A. Z. nurodė juos pervesti į R. K. draugo E. P. sąskaitą, R. K. palydėjo E. P. iki bankomato, šiam išgryninus pinigus, juos pasiėmė ir perdavė A. Z..

UAB „Plius“ 2014-09-05 raštu Nr. SD-2014/09-02 pateiktų skelbimų apie parduodamos automobilius duomenys (1 t., 31-33 b.l.) patvirtina, kad skelbimas apie automobilį BMWX5 buvo įkeltas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. M.. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. M. paaiškino, kad jis pats skelbimų apie parduodamus automobilius nėra talpinęs, bet žino, kad jo dukra L. M. buvo dėl kažkokių skelbimų kviesta į policiją. Liudytoja apklausta L. M. paaiškino, kad ji tikrai talpino skelbimą apie automobilio pardavimą paprašyta jai telefonu paskambinusio vyriškio, prisistačiusio jos brolio draugu, prašymu. Tas asmuo turėjo nemažai žinių apie brolį, todėl ji jam, kaip brolio pažįstamui, padėjo, pagal jo nurodymus surinko skelbimo tekstą ir jį patalpino internete. Šios aplinkybės patvirtina, kad skelbimas, pagal kurį nukentėjusysis T. S. skambino skelbime nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini) ir bendravo su skelbime nurodytu asmeniu, pagal kurio nurodymus pervedė pinigus į T. S. sąskaitą, buvo įkeltas ne iš J. R. IP adreso, kaip nurodoma kaltinamajame akte, bet iš V. M. kompiuterio. Dėl šios priežasties kaltinimas tikslinamas, iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad R. K. kartu ir A. Z. iš J. R. priklausančio kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), į internetinį tinklalapį www.autoplius.lt patalpino skelbimą dėl automobilio BMW X5, 2011 metų laidos pardavimo <...>, nurodant, kad R. K. kartu ir A. Z. iš V. M. priklausančio kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), į internetinį tinklalapį www.autoplius.lt patalpino skelbimą dėl automobilio BMW X5, 2011 metų laidos pardavimo <...>. Kadangi toks kaltinimo patikslinimas nei blogina, nei lengvina kaltinamųjų padėties, teisiamojo posėdžio metu teismo jie apie šią aplinkybę atskirai informuoti neturėjo būti (BPK 256 straipsnio nuostatos).

Minėtas UAB „Plius“ 2014-09-05 raštas Nr. SD-2014/09-02 taip pat patvirtina, kad be iš V. M. kompiuterio įkelto skelbimo apie parduodamą BMW X5 automobilį, iš J. R. priklausančio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), 2014-08-12 buvo įkeltas skelbimas apie Volkswagen Touareg automobilio pardavimą nurodant tą patį kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), tik šį kartą nurodant kitą kontaktinio asmens vardą (T.), kas rodo, jog skelbimas apie BMW automobilį nebuvo atsitiktinis. Liudytojos J. R. ir M. R. teismui paaiškino, kad R. K. lankėsi jų namuose, naudojosi jų kompiuteriu ir nors jos nepatvirtino aiškiai mačiusios, kad jis talpintų būtent skelbimus apie parduodamus automobilius, faktas, kad toks skelbimas buvo patalpintas iš šio kompiuteris sudaro pakankamą pagrindą teismui padaryti išvadą, kad būtent R. K. yra tas asmuo, kurio iniciatyva ir/ar pastangomis skelbimas buvo patalpintas. Liudytoja L. M. įvardijo, kad brolio pažįstamu jai prisistatęs asmuo, kurio prašymu ji talpino skelbimą apie BMW automobilį, jai taip pat prisistatė T. Teigtina, kad A. Z. ir R,K. realizuojant nusikalstamą sumanymą, turint planą iš skelbimais susidomėjusių asmenų pinigus gauti į T. S. sąskaitą, siekiant nesukelti įtarimų ir sudaryti solidesnį pardavimo įspūdį, skelbime kontaktinio asmens vardas buvo nurodomas toks taps kaip ir sąskaitos turėtojo.

Teismas išvadą, kad R. K. ir A. Z. derino savo veiksmus ir veikė kartu, daro atsižvelgdamas į šias nustatytas faktines aplinkybes: pirma, kaip matyti iš nukentėjusiojo T. S., liudytojo T. S. paaiškinimų ir T. S. banko sąskaitos išklotinės (1 t., 171 b.l.), asmuo, kuriam nukentėjusysis paskambino skelbime apie parduodamą BNW X5 automobilį nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo avansą už automobilį pervesti į A. Z. artimo žmogaus (draugės brolio) T. S. sąskaitą. Tą pačią 2014-08-11 dieną, kai pinigai T. S. sąskaitoje buvo gauti, T. S. A. Z. nurodymu pinigus perveda į R. K. draugo E. P. sąskaitą. T. S. banko sąskaitos išklotinės (1 t., 171 b.l.) duomenys patvirtina T. S. teisme duotus parodymus, kad į jo sąskaitą keletą kartų įplaukė lėšų iš kitų subjektų (pvz., 2500 Lt dydžio įplaukos, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansas už VW Touareg“). T. S. teismui parodė, kad R. K. yra matęs vieną kartą, visus nurodymus dėl į jo sąskaitą įkrentančių pinigų tolesnio pervedimo jam duodavo A. Z., kas leidžia teismui daryti išvadą, jog būtent už šią nusikalstamo ketinimo realizavimo dalį buvo atsakingas A. Z.. Antra, pinigus, įkritusius į E. P. sąskaitą, išgryninti į bankomatą R. K. eina kartu su E. P. ir būtent R. K. pinigus perduoda A. Z.. Nelogiškas yra kaltinamojo R. K. paaiškinimas, kad jo kaltė yra tik ta, jog jis pasakė E. P., kad pinigai bus gaunami už skolas, už buto nuomą ar pragyvenimui, kadangi iš esmės jokios įtakos kitų asmenų veiksmams toks paaiškinimas neturėjo ir paties R. K. atsakomybės nešalina. Kritiškai teismas vertina ir R. K. teiginius, kad jis patikėjo A. Z. paaiškinimais, kad pinigai jam pervedami už nuomą ar skolas, kadangi, akivaizdu, jog R. K. ir A. Z. 2014 metų vasarą tarpusavyje bendravo, kadangi teismo nustatyta nusikaltimo padarymo schema tampriai persipina per abiejų kaltinamųjų draugus, pažįstamus ir be abiejų kaltinamųjų koordinuotos veiklos, pavyzdžiui, A. Z. susitarimo su T. S. arba be R. K. susitarimo su E. P., nusikalstamas sumanymas nebūtų buvęs realizuotas ar baigtas.

Būtinasis sukčiavimo požymis – apgaulė – atsiskleidžia analizuojant kaltinamųjų asmenybes: pirma, itin reikšminga, kad abu kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu jau buvo ne kartą teisti, atlikę laisvės atėmimo bausmes, nei vienas iš jų neturėjo nei profesijos, nei legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra duomenų, kad jie būtų turėję ir solidžią 64 000 litų sumą BMW X5 automobiliui įsigyti, kad būtų jį realiai galėję parduoti pagal patalpintą skelbimą. Reikšminga šiuo atveju ir tai, kad buvo skelbiama apie prabangaus automobilio pardavimą, kas savaime lemia pasiturinčių, galinčių įpirkti tokį automobilį asmenų susidomėjimą, greitą avanso pervedimą, kas šiuo atveju ir nutiko. Visos šios aplinkybės leidžia teismui padaryti, kad abu kaltinamieji jau iš anksto žinojo, kad jokio automobilio jie neparduoda, turėjo aiškiai suformuotą tikslą gauti pajamų iš parduodamu automobiliu susidomėjusių asmenų, šį sumanymą realizavus (įkritus nukentėjusiojo pinigams į A. Z. ir R. K. kontroliuojamas sąskaitas) telefonas buvo išjungtas, tokiu būdu bet koks bendravimas su tariamu pardavėju buvo nutrauktas.

Sisteminė šių baudžiamosios bylos duomenų analizė teismui leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad tiek R. K., tiek A. Z. aiškiai suvokė nusikalstamą pinigų kilmę, siekė išgryninti ir tokiu būdu užvaldyti iš T. S. pervestus 500 eurų ir šiuos nusikalstamus ketinimus realizavo pasitelkę sau artimus žmones, pasinaudodami jį pasitikėjimu ir kontroliuodami jų veiksmus. Kaltinamųjų veika tinkamai kvalifikuota kaip sukčiavimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių

Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą bei kaltinamųjų asmenybes.

Tiek R. K., tiek A. Z. psichikos sveikatos centruose negydyti, administracine tvarka bausti, teisti, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, sąlyginai trumpą laiką būdami paleisti iš pataisos namų (R. K. – apie 8 mėnesius (2 t., 85 b.l.; A. Z. – apie 5 mėnesius (2 t., 22 b.l.)), kas rodo, kad nusikalstamų ketinimų nei A. Z., nei R. K. nėra atsisakę, nusikaltimus daro ir toliau, todėl būtent reali laisvės atėmimo bausmė yra tinkama ir adekvati bausmė abiems kaltinamiesiems.

Dėl prašymo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas

Baudžiamojoje byloje gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“, 2017-01-16 ir 2017-04-13 prašymais prašoma iš R. K. ir A. Z. priteisti atitinkamai po 171,73 eurų ir 336,75 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias už advokatų pagalbą dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos K. T. 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Šiuo konkrečiu atveju teismas kaltinamiesiems gynėjus skyrė BPK 51 str. 2 d. pagrindu, nusprendė, kad be gynėjo pagalbos kaltinamųjų teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Teigtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja asmens teisės į gynybą užtikrinimo instituto ir valstybės intereso sumažinti išlaidas, skiriamas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai, konkurencija. Šiuo konkrečiu atveju išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų R. K. ir A. Z. paneigtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto esmę ir pažeistų vieną svarbiausių asmens teisių į tinkamą ir efektyvią gynybą teisme baudžiamojo proceso metu.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusysis T. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, prašoma priteisti suma yra reali, patvirtinta byloje esančiais objektyviais duomenimis, todėl T. S. ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai ir solidariai iš R. K. ir A. Z. priteistina 500 eurų T. S. patirtai turtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikinojo sulaikymo įskaitymo, kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos nutarimu Nr. 10-IL-22449, telefonas Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo telefonas paliktinas saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, jam įsiteisėjus sunaikintinas.

A. Z. ir R. K. laikinai sulaikyti nebuvo. Kardomosios priemonės paskirtos nebuvo, kadangi abu kaltinamieji atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl šios priežasties iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių skirti netikslinga.

Laikinasis nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartimi paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. K. paskirti 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartimi įskaitytą laikinojo sulaikymo, suėmimo ir atliktos bausmės laiką. B. R. K. paskirti atlikti pataisos namuose.

A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. Z. paskirti 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 nuosprendžiu įskaitytą laikinojo sulaikymo, suėmimo ir atliktos bausmės laiką. Bausmę A. Z. paskirti atlikti pataisos namuose.

Visiškai tenkinti nukentėjusiojo T. S. civilinį ieškinį ir solidariai iš kaltinamųjų R. K. ir A. Z. priteisti 500 eurų nukentėjusiajam T. S..

N. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. Z. ir R. K..

Kaltinamiesiems R. K. ir A. Z. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti, kadangi jie atlieka laisvės atėmimo bausmes.

T. S., IMEI (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, jam įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Viktorija ŠelmienėNuorašastikrasteisėja Viktorija Šelmienė2017-05-15