- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- I-963-484/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02348-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Henrikas Sadauskas, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Lietuvos bankui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui M. L. ir advokato padėjėjui D. B., atsakovo atstovams Arūnui Budrikiui ir Laurynui Balčiūnui, trečiojo suinteresuoto asmens AB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui N. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys AB (duomenys neskelbtini) bankas ir R. Š.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą (b. l. 1-6), kuriame prašo: panaikinti Lietuvos banko (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Lietuvos banką išnagrinėti pareiškėjo 2012-06-11 prašymą; įpareigoti Lietuvos banką atlikti AB (duomenys neskelbtini) banko inspektavimą (ar kitokį, atitinkantį pagal prasmę išsamų Banko veiklos patikrinimą).
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad 2012-06-11 kreipėsi į Lietuvos banką, prašydama atlikti AB (duomenys neskelbtini) banko (toliau - (duomenys neskelbtini) bankas) inspektavimą ar kitokį, atitinkantį pagal prasmę išsamų Banko veiklos patikrinimą, pranešdama apie tai, kad nurodyto banko atsakingi darbuotojai, neteisėtai siekdami didesnės naudos savo atstovaujamam bankui ne tik, kad suklastojo svarbų dokumentą, bet ir šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė - teismui. Prašyme Lietuvos bankui nurodė ir tai, kad su (duomenys neskelbtini) banku (duomenys neskelbtini) sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) Lt kredito išdavimo įsigyti (duomenys neskelbtini) žemes sklypą ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kredito grąžinimui užtikrinti minėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas. Pagal šią kreditavimo sutartį laidavo D. Š. ir R. Š.. Pareiškėja dėl kilusios ekonominės krizės tam tikrą laiką negalėjo pilnai vykdyti įmokų (duomenys neskelbtini), todėl bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl skolos pagal kreditavimo sutartį priteisimo. Teismo sprendimas priimtas 2011-06-29. Šiuo metu ginčas dėl skolos priteisimo vyksta aukštesnės instancijos teisme. Pažymėjo, kad įrodinėdamas ieškinio sumą bei prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su ieškiniu (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismui pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Turto vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl minėto nekilnojamojo turto rinkos ir likvidacinės vertės. Šiame dokumente yra padaryti taisymai ranka, esmingai pakeičiantys bei iškraipantys dokumento turinį - t. y. išbrauktos didesnės minėto turto rinkos ir likvidacinė vertės, vietoje jų ranka įrašytos mažesnės, tuo pakeičiant šio dokumento turinį. Teigia, kad šis dokumentas suklastotas, nes jo originalas pasirašytas VĮ „Registrų centras“ direktoriaus ir vertintojos bei vertintojos asistentės, pažymėtas VĮ „Registrų centras“ apvaliu antspaudu, jame nurodyta, kad hipoteka įkeisto turto rinkos vertė - (duomenys neskelbtini)Lt, likvidacinė vertė - (duomenys neskelbtini) Lt. Dokumento klastojimo faktą, pasak pareiškėjos, patvirtina VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo (duomenys neskelbtini)raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad minėtoje pažymoje rinkos ir likvidacinės (priverstinio pardavimo) verčių ištaisymai atlikti ne VĮ Registrų centras Vilniaus filialo darbuotojų, o taip pat Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad toks parengtos turto vertinimo ataskaitos ištaisymas, instituto nuomone, galėtų būti traktuojamas kaip dokumento klastojimas. Pažymėjo, kad jokių dokumentų, nurodančių/patvirtinančių taisymų pagrįstumą į minėtą bylą (duomenys neskelbtini) nepateikė.
Nurodė ir tai, kad dėl Lietuvos banko atsisakymo atlikti patikrinimą (duomenys neskelbtini) banke ir konstatuoti daromas priešingas teisei veikas nepagrįstai pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. Š. ir R. Š. teisių ir pareigų apimtis, kadangi išnyko galimybė civilinę bylą nagrinėjančiam teismui pateikti vienintelės komercinių bankų veiklą priežiūra atliekančios institucijos - Lietuvos banko teisines išvadas. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, Bankų inspektavimo nuostatai apibrėžia tik bendruosius principus ir sąlygas, kuomet Lietuvos bankas turi atlikti veiksmus, o konkrečių teisės aktų, tiek ir bankų vidinių dokumentų normų pažeidimo atvejų nenustato. Pasak pareiškėjos, banko padalinių vadovų padaryti dokumento klastojimai bei tokių dokumentų sąmoningas teikimas teismui kelia grėsmę banko veiklai, jos patikimumui bei stabilumui. Dokumentų klastojimas bei suklastotų dokumentų panaudojimas įstatymo leidėjo yra priskirti prie draudžiamų veikų, už jų padarymą yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau svarbu, kad be šios atsakomybės rūšies taikymo konkrečiu atveju būtų užtikrinamas ir stabilios, patikimos, efektyvios ir saugios bankų sistemos veikimas, kaip tai numato Lietuvos teisės aktai. Būtent tai, per bankų priežiūros funkcijos prizmę ir privalo įgyvendinti Lietuvos bankas. Atkreipė dėmesį į tai, jog tiek (duomenys neskelbtini), kaip juridinis asmuo, tiek ir Lietuvos bankas galimai toleruoja tokias priešingas teisei ir draudžiamas veikas, kadangi po to, kai minėtas dokumentas buvo galimai suklastotas banko turto vertinimo skyriaus darbuotojų (ir/ar su banku sutartiniais santykiais susijusių asmenų), jis, siekiant sudaryto tikro dokumento įvaizdį, buvo patvirtintas dar kitame banko padalinyje - Specialiųjų aktyvų departamente, pažymint jį specialiu banko spaudu bei vėliau pateiktas teismui. Iš šių veiksmų sprendžia, kad tai yra įprasta praktika šiame banke. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teigia, kad Lietuvos bankas nepagristai atsisakė imtis jam įstatymo leidėjo deleguotų priežiūros funkcijų - atlikti šiame komerciniame banke inspektavimą - ar kitokį patikrinimą bei taikyti poveikio priemones.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos bankas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad įstatymai Lietuvos bankui draudžia atlikti veiksmus ar priimti sprendimus neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų. Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą Lietuvos bankas atlieka finansų rinkos priežiūros funkciją. Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę inspektuoti (tikrinti) prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, o įstatymų nustatytais atvejais - ir kitus asmenis (Įstatymo 42 str. 3 d. 3 p.). Lietuvos bankas inspektavimus atlieka laikydamasis Bankų inspektavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2004-09-23 nutarimu Nr. 157 (toliau - Nuostatai), kurių 5 ir 6 punktuose nurodyta, kad inspektavimo tikslas - koncentruojantis į banko veiklos didžiausios rizikos sritis patikrinti, ar banko rizikos valdymo sistema leidžia tinkamai ir laiku nustatyti, įvertinti, stebėti ir valdyti riziką, ar banke užtikrinama, kad būtų laikomasi bankų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, banko steigimo dokumentų ir banko vidaus taisyklių reikalavimų. Pažymėjo, kad Lietuvos bankui teisės aktai nesuteikia kompetencijos tirti, vertinti ir nustatinėti dokumentų klastojimo faktų, vertinti, ar bankams pateikiama turto vertės nustatymo pažyma parengta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, ar banko darbuotojai suklastojo dokumentus ir pan. Tuo tarpu pareiškėja be galimo dokumentų klastojimo fakto, kurio Lietuvos bankas pagal jam suteiktą kompetenciją neturi teisės tirti, nepateikė jokių kitų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad kyla grėsmė banko ar visos bankų sistemos stabilumui ir patikimumui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nurodo, kad Lietuvos banko (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. S 2012/(4.2-0400)-12-3783, kuriais atsisakyta atlikti (duomenys neskelbtini) patikrinimą, yra teisėti ir pagrįsti.
Atsakovas pastebėjo, kad iš esmės tarp pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) yra kilęs ginčas dėl turto vertės nustatymo pažymos. Vadovaudamasis Įstatymo 47 straipsnio nuostatomis, Lietuvos bankas neturi teisės nagrinėti pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) ginčo. Ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, jeigu nenumatyta kitokia tvarka, nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose (b. l. 67-71).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB (duomenys neskelbtini) bankas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos nurodomas (duomenys neskelbtini) veiksmas, teikiant įrodymus apie įkeisto turto rinkos vertę civilinėje byloje, neturi nieko bendro su banko, kaip finansų įstaigos, veikla finansinių paslaugų teikimo srityje. Pažymėjo, kad bankas neteikia turto vertinimo paslaugų ir banko veiksmai šioje srityje neturi jokios įtakos banko veiklos sritims, prižiūrimoms ir kontroliuojamoms atsakovo Lietuvos banko. Pareiškėjos skunde įvardijama pažyma pateikta kaip rašytinis dokumentas (įrodymas, banko pozicija) nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl ji turi būti vertinama tik nurodytos civilinės bylos kontekste ir taikant civilinio proceso reikalavimus. Pažymėjo, kad Lietuvos bankas neturi administracinės kompetencijos vertinti įrodymus ar šalių pozicijas civilinėje byloje, todėl pagrįstai atsisakė atlikti banko veiksmų civilinėje byloje inspektavimą.
Paaiškino ir tai, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai dokumentų neklastojo. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (duomenys neskelbtini) Turto vertės nustatymo pažymoje nurodytos įkeisto žemės sklypo rinkos ir likvidacinė vertės. Taip pat iš pažymos turinio galima aiškiai identifikuoti, kad pažymoje ranka prirašytos turto vertės yra banko Turto vertinimo skyriaus kompetentingų darbuotojų (turinčių turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimus) konsultacinio pobūdžio nuomonė dėl turto vertės, o ne siekis suklaidinti teismą. Bankas nesutinka su Registro centro vertintojų nurodytomis žemės sklypo vertėmis, dėl ekonominės krizės įkeisto turto vertė yra gerokai sumažėjusi. Mano, kad pareiškėjas Lietuvos bankui skirtais prašymais atlikti (duomenys neskelbtini) veiklos inspektavimą siekia sukelti bankui spaudimą užbaigti banko prieš pareiškėją, D. Š. ir kitus atsakovus inicijuotas civilines bylas dėl skolų priteisimo bei didelės vertės nekilnojamojo turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 str. actio Pauliana ieškinio pagrindu. Tokius pareiškėjo veiksmus laiko nesąžiningais (b. l. 49-52).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu remdamiesi skunde išdėstytais argumentais prašė skundą tenkinti. Papildomai pareiškėjo atstovas D. B. paaiškino, kad pareiškėja prašė atsakovo ištirti prašyme nurodytas aplinkybes dėl įkeisto turto vertės nustatymo pažymos, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas turėjo atlikti būtent banko inspektavimą. Tai gali būti ir laisvos formos patikrinimas. Pareiškėja siekia gauti kompetentingos institucijos išvadą, ar banko darbuotojas gali vertinti turtą, taisyti Registrų centro pažymą. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad turto vertės nustatymo pažymos koregavimas negali būti vertinamas finansų rinkos priežiūros prasme. Pareiškėja neprašo ištirti, ar ginčo pažyma suklastota, o prašo nustatyti, ar šios pažymos taisymas atitinka teisės aktus, ar tai yra vienetinis atvejis.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad bankų priežiūros vykdymas yra reglamentuotas įstatymais. Atlikus inspektavimą finansų įstaigai gali būti taikomos poveikio priemonės už finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Inspektavimo tikslas - nustatyti, kaip veikia vidaus kontrolės sistemos, rizikingiausios veiklos sritys. Turto vertinimas – tai turto finansinės rizikos dalis. Pabrėžė, kad atitinkamos institucijos turi nustatyti banko veiklos neteisėtumą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad banko užsakymu buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas. Registrų centro pažyma dėl turto vertės buvo atiduota banko darbuotojams, kurie jos kopijoje nubraukė nustatytą turto vertę ir parašė savo nuomonę. Pažyma buvo vertinama civilinėje byloje. Su dviem nurodytomis turto vertės sumomis pažyma buvo pateikta teismui laikinosioms apsaugos priemonėms pagrįsti. Dėl pažymos autentiškumo byloje ginčo nekilo. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones šia pažyma nesirėmė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)žemės sklypui įsigyti (b. l. 14-16, 75-80). Sutarties įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti hipotekos lakštu įkeistas įsigyjamas sklypas (b. l. 96-98).
(duomenys neskelbtini) užsakymu VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio ir hipoteka įkeisto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą ir (duomenys neskelbtini) surašė Turto vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ((toliau – Pažyma), b. l. 17, 93).
Pareiškėja 2012-06-11 padavė Lietuvos bankui prašymą (gautas 2012-06-14, reg. Nr. 11-2778) dėl tikslinio banko inspektavimo atlikimo. Prašyme pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai Pažymą ištaisė, užbraukdami turto rinkos ir likvidacinę vertes, vietoj jų įrašydami kitas sumas. Galimai suklastotą Pažymą, kaip įrodymą, pateikė Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos išieškojimo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, pareiškėja prašė Lietuvos banko atsakyti: ar (duomenys neskelbtini) darbuotojai turėjo teisę daryti pataisymus kitos institucijos surašytame dokumente – VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto rinkos ir likvidacinės vertės ir, kokiais teisės aktais remiantis; kas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų padarė taisymą minėtoje Pažymoje; kas (duomenys neskelbtini) banke atsakingas už kontrolę, jog banko darbuotojai nedarytų tokių taisymų; ar darydamas taisymus Pažymoje, (duomenys neskelbtini) turėjo turto vertinimo ataskaitą; ar (duomenys neskelbtini) turėjo teisę pataisytą pažymą pateikti Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje dėl piniginių lėšų išieškojimo iš įkeisto turto savininko ir laiduotojų ir, kokiais teisės aktais remiantis; kas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų yra atsakingas už kontrolę, jog galimai suklastoti dokumentai necirkuliuotų vidinėje banko dokumentų apyvartoje ir nebūtų teikiami oficialioms Lietuvos Respublikos institucijoms (b. l. 8-9, 72-74).
Lietuvos bankas pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad Lietuvos bankas neturi teisinio pagrindo atlikti pareiškėjos prašomų veiksmų, t. y. neturi teisės vertinti turto vertės nustatymo teisėtumo, nustatyti dokumentų klastojimo faktų. Atkreipė dėmesį, kad priežiūros tikslui gauta informacija, įskaitant informaciją, kuri gauta banko inspektavimo (tikrinimo) metu, dėl įstatymuose įtvirtintos Lietuvos banko pareigos saugoti priežiūros tikslui gautą informaciją negali būti perduodama banko klientams, jų atstovams, bankų ir jų klientų ginčus nagrinėjančiam teismui (b. l. 11, 99).
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba 2012-07-20 raštu Nr. Š-1231/01/33-410 Lietuvos bankui persiuntė pareiškėjo 2012-07-17 prašymą, prašydama jį išnagrinėti pagal kompetenciją iš esmės ir apie priimtus sprendimus nustatyta tvarka informuoti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybą bei pareiškėją (b. l. 22, 100, 101-102).
Lietuvos bankas pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos 2012-06-14 prašymą dėl tikslinio banko inspektavimo atlikimo, (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pateikė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Jame Lietuvos bankas dar kartą išsamiai išaiškino savo kompetenciją ir nurodė, kad jis neturi pakankamo teisinio pagrindo atlikti pareiškėjos prašomų veiksmų. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad turto vertės nustatymo pažyma, dėl kurios kilo ginčas, yra pateikta teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, nurodė, kad sprendimus dėl įrodymų civilinėje byloje priima teismas CPK nustatyta tvarka (CPK II dalies XIII skyrius „Įrodymai ir įrodinėjimas“). Pažymėjo, kad CPK 184 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui (b. l. 110-111).
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad byloje ginčas kyla dėl to, ar Lietuvos bankas pagrįstai atsisakė atlikti tikslinį (duomenys neskelbtini) inspektavimą ar kitokį banko patikrinimą dėl pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-06-11 prašyme išdėstytų aplinkybių.
Pagal Lietuvos banko įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Lietuvos banko tikslas - palaikyti kainų stabilumą. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą, atlieka finansų rinkos priežiūros funkciją. Aptariamo Įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, laikosi finansų rinką reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atlieka bankų, užsienio valstybių bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija atlieka šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių bankų, įskaitant jų padalinius Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, bei šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių užsienio bankų filialų priežiūrą.
Bankų priežiūros tikslai yra išsamiai reglamentuoti Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, kuriame nurodoma, kad bankų priežiūra siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos bankų sistemos stabilumą, patikimumą, efektyvumą ir saugumą (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 72 straipsnio 6 dalis, 73 straipsnio 4 dalis). Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę inspektuoti (tikrinti) prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, o įstatymų nustatytais atvejais - ir kitus asmenis (Lietuvos banko įstatymo 42 str. 3 d. 3 p.).
Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 69 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos banko teisės aktai nustato detalią inspektavimo ir jo rezultatų įforminimo tvarką. Lietuvos banko valdybos 2004-09-23 nutarimu Nr. 157 patvirtinti Bankų inspektavimo nuostatai (toliau - Nuostatai), kurių 11 punkte nustatyta, kad pagrindas inspektavimui pradėti yra Lietuvos banko valdybos pirmininko išleistas įsakymas dėl banko inspektavimo. Nuostatų 5 ir 6 punktuose nurodyta, kad inspektavimo tikslas - koncentruojantis į banko veiklos didžiausios rizikos sritis patikrinti, ar banko rizikos valdymo sistema leidžia tinkamai ir laiku nustatyti, įvertinti, stebėti ir valdyti riziką, ar banke užtikrinama, kad būtų laikomasi bankų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, banko steigimo dokumentų ir banko vidaus taisyklių reikalavimų. Inspektavimas gali būti bendrasis arba tikslinis. Banko bendrojo inspektavimo metu tikrinamas banko valdymas, vidaus kontrolė ir atskirų rizikos rūšių (kredito, likvidumo, rinkos ir operacinės) valdymas. Bendrasis inspektavimas apima Lietuvos banko Priežiūros tarnybai pateiktų finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų sudarymo teisingumo tikrinimą, banko veiklos ir finansinės būklės vertinimą rizikos valdymo požiūriu. Tikslinio inspektavimo metu tikrinamas atskirų rizikos rūšių valdymas, tam tikros banko veiklos sritys ar nagrinėjami kiti klausimai.
Išanalizavus pareiškėjos prašymo Lietuvos bankui teiginius matyti, jog prašymas atlikti banko inspektavimą (ar kitokį pagal prasmę išsamų banko veiklos patikrinimą) grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai galimai vykdo nusikalstamą veiklą, t. y. klastoja dokumentus, kuriuos, kaip įrodymus, teikia oficialioms Lietuvos Respublikos institucijoms (konkrečiu atveju teismui).
Sistemiškai vertinant paminėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos banko įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, atlieka finansų įstaigų priežiūrą, skirtą tik teisės aktuose nustatytų reikalavimų, užtikrinančių saugią ir patikimą bankų veiklą vykdymo kontrolei atlikti. Pažymėtina, kad šie teisės aktai nurodo ir konkrečius veiksmus, kuriuos Lietuvos bankas privalo ir turi teisę atlikti vykdydamas priežiūros funkciją. Įstatymais Lietuvos bankas nėra įgaliotas tirti, vertinti ir nustatinėti dokumentų klastojimo faktų, vertinti, ar teismui pateikta turto vertės nustatymo pažyma parengta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, ar banko darbuotojai suklastojo dokumentus ir pan. Pagal įstatymus veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, tyrimas yra ikiteisminio tyrimo įstaigų kompetencija. Tuo tarpu pareiškėja be galimo dokumentų klastojimo fakto, kurio Lietuvos bankas pagal jam suteiktą kompetenciją neturi teisės tirti, nepateikia jokių kitų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad kyla reali grėsmė banko ar visos bankų sistemos stabilumui ir patikimumui.
Dėl kitokio pagal prasmę atitinkančio patikrinimo atlikimo pažymėtina, kad įstatymų leidėjo Lietuvos bankui deleguota bendra priežiūros funkcija nėra susijusi su individualaus atvejo tyrimu ir sprendimų dėl jo priėmimu. Toks konkretus tyrimas, teismo vertinimu, reikštų priežiūros institucijos kišimąsi į komercinio banko ir jo kliento santykį, kurį, remiantis teisės aktais šio santykio dalyviai turi teisę tvarkyti, ginčyti bei spręsti konkrečių (individualių) subjektų santykių tarpe, t. y. – spręsti ginčą Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba teisminiu būdu civiline tvarka.
Kaip matyti iš pareiškėjos 2012-06-11 prašymo Lietuvos bankui turinio, ji siekia apginti ne tik savo tariamai pažeistas teises, bet ir kitų (duomenys neskelbtini) klientų interesus. Prašyme nurodo, kad turto vertinimo pažymos ištaisymo faktas leidžia daryti prielaidą, kad analogiška neteisėta praktika (duomenys neskelbtini) banke gali būti taikoma ir vykstant ginčams su kitais šio banko skolininkais, siekiant bet kokia kaina perimti kuo daugiau turto. Pasak pareiškėjos, tuo pažeidžiamos teisės aktų, reglamentuojančių saugia ir patikimą bankų veiklą, nuostatos, dėl tokios banko veiklos būtų pažeidžiami visuomenės ir (arba) klientų interesai (b. l. 8-10). Tai reiškia, kad pareiškėja į teismą kreipėsi ir kaip asmuo, ginantis viešąjį interesą.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pažymėtina, jog viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-31 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-655/2012). Nagrinėjamu atveju joks įstatymas pareiškėjai nesuteikia teisės ginti viešojo intereso.
Iš Lietuvos banko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakymų pareiškėjai matyti, jog Lietuvos bankas tinkamai paaiškino savo kompetenciją, pagrįstai nurodė, jog įstatymai jam nesuteikia teisės tirti faktus, liudijančius galimai nusikalstamą veiklą (dėl dokumentų klastojimo). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Lietuvos bankas pagrįstai atsisakė pradėti (duomenys neskelbtini) inspektavimą ar kitokį patikrinimą pagal pareiškėjos prašymą. Kadangi Lietuvos banko (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012-06-11 prašymą ir atlikti AB (duomenys neskelbtini) banko inspektavimą (ar kitokį, atitinkantį pagal prasmę išsamų Banko veiklos patikrinimą) nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.