Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarties UAB ,,Monilinas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2006 m. lapkričio 8 d. gautas kreditorės V. B. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas A. Goštauto įmonės 249 912,04 Lt kreditorinis reikalavimas. V. B. nurodė, kad BUAB ,,Monilinas“ kreditore ji buvo pripažinta teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartimi, su skundžiama nutartimi susipažino tik 2006 m. lapkričio 8 d.

Atskirajame skunde rašoma, kad administratorius pateikė teismui tvirtinti A. Goštauto įmonės 242 912,04 Lt finansinį reikalavimą, kurio neginčijo, todėl teismo nutartimi jis buvo patvirtintas. Kaip paaiškino administratoriaus įgaliotas asmuo, A. Goštauto įmonės reikalavimas atsirado iš A. Goštauto įmonės ir UAB ,,Monilinas“ sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurios pagrindu A. Goštauto įmonė atliko nuomojamo pastato remonto darbus, tokiu būdu įgydama reikalavimo teisę į remonto išlaidų atlyginimą. Administratoriaus įgaliotas asmuo nepaaiškino, kad tarp A. Goštauto įmonės ir UAB ,,Monilinas“ buvo sudarytos planuojamų remonto darbų sąmatos arba darbų priėmimo- perdavimo aktai. Taigi, A. Goštauto įmonės atlikto remonto išlaidos negalėjo būti apskaitytos BUAB ,,Monilinas“ finansinėje atskaitomybėje, kadangi šias išlaidas patyrė A. Goštauto įmonė, o ne UAB ,,Monilinas“. Be to, šių patalpų vertė yra 320 000 Lt, o A. Goštauto įmonės tariamai patirtos remonto išlaidos – 249 912,04 Lt, tai yra beveik 80 proc. pastato vertės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisinės gynybos garantija. Ji sukonkretinta CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu, ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, nustatytos tvarkos būtina laikytis.

CPK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas. Šis veiksmas turi būti atliktas per CPK 335 straipsnyje nustatytą terminą. Praleidus įstatyme numatytą procesinį terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pagal administratoriaus teikimą patvirtino BUAB „Monilinas“ kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir A. Goštauto įmonės 242 912,04 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Ta pačia nutartimi buvo patvirtintas UAB „Utenos duona“ 419,35 Lt kreditorinis reikalavimas. BUAB „Monilinas“ kreditorius UAB „Utenos duona“ 2005 m. lapkričio 16 d. savo kreditorinį reikalavimą perleido V. B. . 2006 m. sausio 18 d. V. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įtraukti ją į kreditorių sąrašą vietoje buvusio kreditoriaus UAB ,,Utenos duona“, perleidusio savo kreditorinio reikalavimo teises. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 25 d. nutartimi įtraukė V. B. į trečios eilės BUAB „Monilinas“ kreditorių sąrašą su 419,35 Lt finansiniu reikalavimu.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad su 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi susipažino tik 2006 m. lapkričio 8 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su tokiu teiginiu.

2006 m. lapkričio 8 d. paduotu skundu V. B. skundžia dalį teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria patvirtinti BUAB „Monilinas“ kreditorių reikalavimai. Minėta nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 4 d., CPK 290 str. 4 d.). Teismo nutartys dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo gali būti skundžiamos atskiruoju skundu, todėl kreditoriai turi teisę gauti tokių nutarčių nuorašus arba kopijas (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 5 d., CPK 292 str. nuostatos). Pradinis kreditorius UAB „Utenos duona“, kurio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ir kurį jis vėliau perleido V. B. , neskundė šios nutarties nei dėl pateikto tvirtinti jo kreditorinio reikalavimo, nei dėl kitų kreditorių reikalavimų. Nėra jokių duomenų, kad kreditoriui UAB „Utenos duona“ būtų apribota ar kitaip suvaržyta teisė susipažinti su bankroto bylos medžiaga, gauti teismo nutarčių, susijusių su kreditorių reikalavimų tvirtinimu, nuorašus. Pagal byloje esančius duomenis, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad pradiniam kreditoriui UAB „Utenos duona“ nebuvo ir negalėjo būti žinoma 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartis dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų, kuria buvo patvirtintas ir šio asmens finansinis reikalavimas. UAB „Utenos duona“ savo kreditorinį reikalavimą perleido V. B. praėjus beveik trims mėnesiams po nutarties dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo priėmimo. CK 6.104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kuri nustato, kad reikalavimą kitam asmeniui perleidęs kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui visus dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises (sutartį, teismo sprendimą ar nutartį ir pan.). Tiek UAB „Utenos duona“, tiek A. Goštauto įmonės kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti ta pačia 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi. Laikantis minėtos įstatymo nuostatos, pradinis kreditorius UAB „Utenos duona“, perleisdamas savo reikalavimą V. B. , privalėjo jai perduoti visą informaciją ir dokumentus (ar jų kopijas), susijusius su kreditorinio reikalavimo patvirtinimu. Apdairus, atidus ir rūpestingas asmuo, perimdamas kito asmens kreditorinio reikalavimo teises turi reikalauti visos informacijos ir dokumentų (ar jų kopijų), patvirtinančių tiek paties reikalavimo teisę, tiek ir su juo susijusias teises. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apie 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, kuria buvo patvirtinti UAB „Utenos duona“ ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, V. B. galėjo būti žinoma jau 2005 m. lapkričio 16 d., t. y. perleidimo būdu įgyjant kreditorinio reikalavimo teises BUAB „Monilinas“ bankroto byloje. Kadangi V. B. tapo BUAB „Monilinas“ kreditore reikalavimo teisės perleidimo pagrindu, teismui nebuvo pareigos, priėmus 2006 m. sausio 25 d. nutartį dėl V. B. įtraukimo į kreditorių sąrašą, siųsti jai nuorašą 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti pradinio kreditoriaus UAB „Utenos duona“ ir kitų asmenų finansiniai reikalavimai.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, faktą, kad V. B. atskirąjį skundą padavė praleidusi CPK 335 straipsnyje nustatytą terminą, patvirtina ir kitos aplinkybės. Pagal bylos duomenis, 2005 m. lapkričio 16 d. BUAB ,,Monilinas“ akcininkas Š. S. įgaliojo V. B. atstovauti jo interesams BUAB ,,Monilinas“ kreditorių susirinkime, tuo tikslu gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, teikti paaiškinimus ir pasiūlymus, balsuoti už Š. S. , rašyti jo vardu prašymus ir pareiškimus, už įgaliotoją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (įgaliojimo kopija pridėta prie BUAB „Monilinas“ administratoriaus įgalioto asmens atsiliepimo į atskirąjį skundą). Iš pateikto 2005 m. lapkričio 17 d. BUAB ,,Monilinas“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad šiame susirinkime dalyvavo akcininko Š. S. įgaliota atstovė V. B. . BUAB „Monilinas“ administratoriaus įgalioto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą pažymima, kad 2005 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkimo metu akcininko įgaliotinė pateikė įgaliotojo Š. S. raštišką pranešimą (pranešimo kopija pridėta prie atsiliepimo į atskirąjį skundą), kuriuo jis išreiškė norą informuoti kreditorius, jog A. Goštauto įmonė neteisėtai ir nepagrįstai pripažinta BUAB „Monilinas“ kreditoriumi, o jos reikalavimas – „netikras ir nepatikrintas“. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantei V. B. jau minėto kreditorių susirinkimo metu buvo arba turėjo būti žinoma apie BUAB ,,Monilinas“ kreditorius ir jų reikalavimus, tarp jų ir A. Goštauto įmonės 242 912,04 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimą. Jau nuo 2006 m. vasario 2 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl V. B. įtraukimo į BUAB „Monilinas“ kreditorių sąrašą, tinkamai ir sąžiningai įgyvendindama teises, kurias kreditoriams suteikia Įmonių bankroto įstatymas, ji galėjo skųsti teismo nutartį (jos dalį) dėl BUAB „Monilinas“ kreditorių ir jų reikalavimų patvirtinimo. Šia teise V. B. pasinaudojo praėjus daugiau kaip devyniems mėnesiams po jos pripažinimo BUAB „Monilinas“ kreditore, nors, kaip jau pažymėta, apie ginčytiną A. Goštauto įmonės įtraukimą į kreditorių sąrašą V. B. galėjo ir turėjo žinoti dar 2005 m. lapkričio mėnesį.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad V. B. atskirojo skundo padavimo termino eigos pradžia skaičiuotina tik nuo 2006 m. lapkričio 8 d., kada, kaip teigiama atskirajame skunde, V. B. susipažino su BUAB „Monilinas“ bankroto byla bei joje esančia 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B. atskirąjį skundą padavė praleidusi CPK 335 straipsnyje nustatytą terminą, kurio neprašė atnaujinti. Kadangi ši aplinkybė nustatyta apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas dėl V. B. atskirojo skundo nutrauktinas, nenagrinėjant skundo iš esmės (CPK 315 str. 2 d. 1 p. ir 5 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo

2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarties nutraukti.